- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2-117-1010/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00030-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Ieškovas
- V. M., G. M., A. M.
- Išvadą teikia
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- E. M.
dalyvaujant ieškovei ir ieškovų V. M., G. M., A. M., A. M., A. M. atstovei pagal įstatymą R. M., institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovų V. M., G. M., A. M., A. M., A. M. atstovės pagal įstatymą R. M. ieškinį atsakovui E. M., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir ieškovų V. M., G. M., A. M., A. M., A. M. atstovė pagal įstatymą R. M. ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu E. M. 1998 m. rugsėjo 12 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, esant kito sutuoktinio kaltei; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „M“; nustatyti nepilnamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. M. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš vaikų tėvo E. M. po 80 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę uzufrukto teise vaikams skiriamų lėšų tvarkytoja; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, malkinės bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).; atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti taip pat po ½ dalį gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, malkinės bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). ir šį turtą priteisti kaip išlaikymo 1200 € įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams kompensavimą turtu, t. y. kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 1/10 dalį atsakovui atitenkančio turto.
Ieškinyje ieškovė ir ieškovų V. M., G. M., A. M., A. M., A. M. atstovė pagal įstatymą R. M. nurodė, jog su atsakovu E. M. susituokė 1998 m. rugsėjo 12 d. Santuokoje susilaukė penkių vaikų, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Pirmaisiais bendro jų gyvenimo su atsakovu E. M. metais sugyveno palyginus normaliai, tačiau, einant laikui, pradėjo ryškėti jų tarpusavio charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į gyvenimą ir kitas šeimos vertybes, darbą, vaikų auklėjimą, draugus ir pan. Atsakovas su kiekvienais jų gyvenimo metais jos ir vaikų atžvilgiu darydavosi abejingesnis, piktesnis ir uždaresnis. Paskutiniaisiais metais jis niekur nedirbo, buvo abejingas darbo paieškoms, visiškai nebesirūpino šeima, netgi neberuošdavo malkų žiemos sezonui, nebekasė bulvių ir pan. Pastebimai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, ieškoti priekabių, įžeidinėti ir kolioti ieškovę tokiais žodžiais kaip: „valkata", „kurva", „padla" ir t.t. Tačiau ieškovei skaudžiausia yra tai, kad atsakovas yra jai neištikimas. Jis Šilalės mieste turi meilužę A. R.. Pagrindinė jos ir atsakovo santuokos iširimo priežastis yra ta, kad E. M. pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalias šeimos pareigas, kadangi kartu su juo tapo nebeįmanoma gyventi ir ne tik dėl jo nuolatinio visiško abejingumo jos ir vaikų atžvilgiu, bet ir neištikimybės jai. Savo vaikais ji rūpinasi viena, pragyventi padeda jos tėvai Elena ir A. V.. Atsakovas E. M. 2015 m. lapkričio 11 d. išvyko į Angliją ir kiek jai yra žinoma jis dirba automobilių plovykloje, tačiau nuo to laiko jis jokių piniginių lėšų vaikų išlaikymui jai nedavė. Bendraujant telefonu ir prašant jo atsiųsti pinigų vaikų išlaikymui jis išsisukinėja sakydamas, kad jam pačiam trūksta pinigų. Atsakovas savo vaikų visiškai neberemia nuo 2015 m. spalio mėnesio, todėl prašo priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, kas sudaro 1200 Eur. Gyvendama santuokoje su atsakovu E. M. 2003 m. balandžio 23 d. už 1303 Eur (4500 Lt) nusipirko gyvenamąją sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje šiuo metu ji gyvena su penkiais savo vaikais. Gyvenamasis namas yra statytas 1950 m., todėl šio namo pagerinimui jie pakeitė 8 medinius langus į padėvėtus plastikinius langus, namo išorę apkalė plastikinėmis lentelėmis. Statybinėmis medžiagomis rūpinosi ji pati, o darbus atliko atsakovas. Statybinės medžiagos buvo perkamos iš jos sutaupytų socialinių išmokų. Atsižvelgdama į šiai sodybai pagerinti skirtas papildomas lėšas (langų pakeitimo, sienų apkalimo plastikinėmis lentelėmis ir pan.) ji nurodo, jog sodybos dabartinė vertė sudaro 2400 Eur. Teismo prašo iš atsakovo E. M., vaikų išlaikymui, priteisti jo turimą įsiskolinimą (1200 Eur) ne pinigine suma, o jam priklausančiu turtu, t.y. ½ dalies jam atitenkamos gyvenamosios sodybos, kurios ½ dalies vertė yra 1200 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad šiuo metu jo nėra Lietuvoje. Pajamų, kreditų neturi. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Šalies argumentai
Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. K. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas E. M. piktnaudžiauja tėvo valdžia. Šeimoje finansinė padėtis kritinė, gyvenimo sąlygos vaikams minimalios, keturi vaikai gyvena viename kambaryje, tačiau namuose pakankamai švaru, šilta, tvarkinga. Jaučiasi nuoširdus motinos ir vaikų bendravimas. Visi penki vaikai nori gyventi su motina. Rekomenduoja iš atsakovo E. M. kiekvienam vaikui priteisti po 100 € kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 1998 m. rugsėjo 12 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 116). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Dėl kaltės, nutraukiant santuoką.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.
Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo. Ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas nesirūpina šeima, neteikia reikiamo materialinio išlaikymo, nesidomi vaikų auklėjimu, įžeidinėja ieškovę, yra jai neištikimas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, t. y. iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., bei sutuoktinio pareigas vaikams CK 3.30 str. Teismas abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurių neginčija ir atsakovas, neturi pagrindo. Todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Dėl pavardžių, vienas kito išlaikymo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę. Ieškovės prašymu paliktina santuokinė „M.“ pavardė.
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.
Dėl turto padalijimo
Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.). Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 8795-0012-6013, viralinę, unikalus Nr. 8795-0012-6024, tvartą, unikalus Nr. 8795-0012-6035, malkinę, unikalus Nr. 8795-0012-6046, ir kiemo statinius, unikalus Nr. 8795-0012-6057, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis yra 910 €. Tačiau ieškovė nurodė, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo remontuojamas, todėl tikroji dabartinė bendra jungtine nuosavybe šalių įgyto dalintino turto vertė yra 2400 €.
Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (3.117 str. 1 d.), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (LAT 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
Ieškovė prašo minėtą nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis, t. y. po ½ viso turto. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su siūlomu turto padalijimu sutiko. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis santuokoje bendrąja jungtine šalių nuosavybe įgytas turtas: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8795-0012-6013, ½ viralinės, unikalus Nr. 8795-0012-6024, ½ tvarto, unikalus Nr. 8795-0012-6035, ½ malkinės, unikalus Nr. 8795-0012-6046, ir ½ kiemo statinių, unikalus Nr. 8795-0012-6057, esančių (duomenys neskelbtini). Viso bendra turto vertė 1200 €.
Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis santuokoje bendrąja jungtine šalių nuosavybe įgytas turtas: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8795-0012-6013, ½ viralinės, unikalus Nr. 8795-0012-6024, ½ tvarto, unikalus Nr. 8795-0012-6035, ½ malkinės, unikalus Nr. 8795-0012-6046, ir ½ kiemo statinių, unikalus Nr. 8795-0012-6057, esančių (duomenys neskelbtini). Viso bendra turto vertė 1200 €.
Kito nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto šalys santuokoje neįsigijo.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sutuoktiniai turi penkis nepilnamečius vaikus - V. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, o atsakovas atsiliepimu sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Be to, vaikai visą laiką gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad jų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams. Kadangi ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir vaikų V. M., G. M., A. M., A. M. bei A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).
Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo vaikai Vika, Greta, Astijus, Aurelija ir Aistė gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. R. M. šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, kas mėnesį gauna 76 € išmoką vaikams, kartais jai išmokama 159 € socialinė pašalpa. Kitų pajamų neturi, pragyvena padedant tėvams. VĮ Regitra duomenimis savo vardu ieškovė nėra įregistravusi transporto priemonių. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas E. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirba. Registruoto kilnojamojo turto neturi. Tačiau ieškovės teigimu dirba Anglijoje automobilių plovykloje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).
Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaikų rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. M., G. M., A. M., A. M., ir A. M. išlaikymui po 80 € tenkintinas – iš atsakovo E. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 80 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2016-01-21 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina R. M.. Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.
Ieškovė prašė turtą padalijus lygiomis dalimis, priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo jam atitenkančiu po skyrybų nekilnojamuoju turtu, motyvuodama tuo, jog ji nedirba, viena išlaiko 5 vaikus, jokio kito nekilnojamojo turto, apart sodybos, kurioje gyvena, neturi, su atsakovu E. M. gyventi bendrame name tikrai nebegalės, o vaikai turėtų likti gyventi su ja.
Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė nuo 2015 m. spalio mėnesio, t. y. tris mėnesius, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas ima jau nustatytą iš atsakovo pusės teiktino, 80 € dydžio išlaikymo sumą mėnesiui kiekvienam vaikui, todėl išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius yra po 240 € kiekvienam vaikui, iš viso 1200 €. Ieškovė prašė šį išlaikymo įsiskolinimą priteisti atsakovui atitenkančiu turtu. Ieškovė teisme paaiškino, kad su atsakovu kartu nebegyvena. Pastarasis 2015 m. spalio mėnesį išvyko į Angliją, su vaikais nebebendrauja, jų nebeišlaiko. Paskambinęs jai telefonu, tvirtina, jog visą turimą turtą sutinka palikti ieškovei ir vaikams. Grįžęs pasiims tik kelis savo asmeninius daiktus. Šiuo metu ieškovė su penkiais vaikais gyvena minėtoje sodyboje. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro nemažą sumą, be to, turi būti teikiami ir periodiniai mokėjimai, atsakovas neturi kito turto, kurį realizavus būtų gautos pajamos skolos sumokėjimui, ir periodiniams mokėjimams, išskyrus jam iš bendrosios jungtinės nuosavybės atidalintą nekilnojamąjį turtą, t.y. ½ gyvenamojo namo, ½ viralinės, ½ tvarto, ½ malkinės, ir ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad penkių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, daro išvadą, jog nekilnojamojo turto gavimas nuosavybės teise už išlaikymo įsiskolinimą užtikrintų vaikų realias reikmes. Todėl už išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiui vaikui priteistina po 1/10 dalis E. M. atitenkančio turto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 221 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą nutraukti santuoką, reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 180 € už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (80 € x 5 vaikai x 12 mėn.= 4800 €; (4800 € + 1200 €) x 3%). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 10,20 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 1998 m. rugsėjo 12 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 116), tarp R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)., ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
Pripažinti atsakovą E. M. kaltu dėl santuokos iširimo.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – M‘ ir M.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina R. M..
Priteisti iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 80 € (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2016 m. sausio 21 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti uzufrukto teise R. M. nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.
Padalinti R. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis:
priteisti po santuokos nutraukimo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8795-0012-6013, ½ viralinės, unikalus Nr. 8795-0012-6024, ½ tvarto, unikalus Nr. 8795-0012-6035, ½ malkinės, unikalus Nr. 8795-0012-6046, ir ½ kiemo statinių, unikalus Nr. 8795-0012-6057, esančių (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamąjį turtą 1200 € vertės;
priteisti po santuokos nutraukimo atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8795-0012-6013, ½ viralinės, unikalus Nr. 8795-0012-6024, ½ tvarto, unikalus Nr. 8795-0012-6035, ½ malkinės, unikalus Nr. 8795-0012-6046, ir ½ kiemo statinių, unikalus Nr. 8795-0012-6057, esančių (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamąjį turtą 1200 € vertės.
Priteisti už išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams V. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 1/10 dalį E. M. priklausančio turto, t. y. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8795-0012-6013, ½ viralinės, unikalus Nr. 8795-0012-6024, ½ tvarto, unikalus Nr. 8795-0012-6035, ½ malkinės, unikalus Nr. 8795-0012-6046, ir ½ kiemo statinių, unikalus Nr. 8795-0012-6057, esančių (duomenys neskelbtini). Pavesti R. M. uzufrukto teise tvarkyti priteistą vaikams turtą iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 221 € (du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį, 10,20 € (dešimt eurų 20 centų) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.