Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1980 m. gruodžio 22 d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1998-01-20 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47' str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1986 m. sausio 20 d. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis individualioje R. J. įmonėje pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-01-18 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

2) 2010-04-21 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2011-09-02 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėti 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. L. 2012 metų liepos mėnesį, naktį iš 30 į 31 dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kirviu suduodamas smūgį į galvą ir taip apsvaigindamas K. R. priklausantį mišrūnų veislės šunį, jam peiliu nupjovė dešinę ausį.

Kaltinamasis A. D. 2012 metų liepos mėnesį, naktį iš 30 į 31 dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, liepdamas M. L. nueiti ir užmušti K. R. priklausantį mišrūnų veislės šunį ir nupjauti jam ausį, kurstė M. L. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 straipsnyje. Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. liepos 30 d. jis kartu su A. D. visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus buvusios sutuoktinės namuose (duomenys neskelbtini). Abu buvo girti. A. D. skundėsi, kad jo močiutės K. R. šuo buvo užpuolęs jo sugyventinę su vaiku ir apkandžiojęs, kad šunį reikėtų pribaigti. Jis pasakęs A. D., kad gali tai padaryti, tuomet A. D. liepęs jam nueiti, nugalabyti šunį ir kaip įrodymą atnešti šuns ausį. Su A. D. susitarė, kad šis jo palauks tuose namuose, kur girtuokliavo. Jis vienas atėjęs į močiutės K. R. sodybą. Šuo grandine buvo pririštas prie ūkinio pastato. Iš močiutės namo jis pasiėmė kirvį, peilį, priėjęs prie šuns kirvio bukuoju galu smogė jam į galvą, šuo nugriuvo. Pagalvojęs, kad šunį užmušė, atsegė jį nuo grandinės ir peiliu nupjovė jam ausį. Nupjautą ausį atnešė į savo buvusios sutuoktinės namus, kur jo laukė A. D.. Ausį jis paliko kieme, A. D. miegojo, jo pažadinti nepavyko. Po kurio laiko grįžęs į močiutės sodybą, šuns prie ūkinio pastato neberado. Jam šuo nieko blogo nebuvo padaręs, su močiute jis nebuvo piktuoju, dažnai pas ją nakvodavo. Šuns nugalabyti jis niekada nenorėjo, to nebūtų daręs, šuniui ausies nebūtų pjovęs, jeigu A. D. nebūtų liepęs tai padaryti. Pripažįsta, kad jo tokiam elgesiui įtakos turėjo tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas blaivus taip pasielgti negalėtų. Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad tai, kas vyko 2012 m. liepos 30 d., jis neprisimena, nes visą dieną vartojo alkoholį, buvo stipriai apsvaigęs, tos dienos įvykių nepamena, pokalbio su M. L. apie šunį neprisimena. Tačiau jis įsitikinęs, kad M. L. neliepė nugalabyti šuns, sutinka, kad jis galėjo, būdamas girtas, pasakyti, jog reikia šunį likviduoti, nes jam šuo nepatiko, jis pyko, kad šuo dažnai būdavo palaidas, yra užpuolęs jo buvusią draugę, kuri ėjo kartu su jo vaiku, draugei šuo įkandęs, išgąsdinęs jo vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. L. ir A. D. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji K. R. parodė, kad jos šuo iš vakaro buvo pririštas virve prie ūkinio pastato. Ryte ji pamatė šunį bėgiojantį po kiemą palaidą. Jo galva buvo kruvina, nebuvo vienos ausies. Kurį laiką ji slaugė, maitino sužalotą šunį, tačiau jis vis silpo. Veterinarijos gydytojui paaiškinus, kad šuo nepasveiks, sužalojimai dideli, ji nusprendusi šunį užmigdyti. Jai gaila šuns, dėl šio įvykio ji turėjo ir papildomų išlaidų, kurių jai niekas neatlygino. Kadangi šunį sužalojo jos anūkas, ji jokių pretenzijų dėl to nereiškia.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji šiuo metu su A. D. negyvena, tačiau augina jo dukrą. K. R. šuo praėjusiais metais įkando jai į koją. Šuo ją užpuolė, kai ji ėjo su dukra, kurią spėjo paimti ant rankų, kai prie jų pribėgo šuo. Pareiškimo policijai dėl šuns įkandimo nerašė, K. R. liepė prisirišti šunį. Su K. R. nesusipykusi, niekam nugalabyti šuns neliepusi.

Įvykio vietos apžiūros metu (10-13 b. l.) apžiūrėtas ir nufotografuotas K. R. priklausančios sodybos kiemas (duomenys neskelbtini) – vieta, kur buvo pririštas šuo, atsegtas šuns antkaklio dirželis, rastas kieme, namo viduje – mišrūnų veislės šuo, kuriam nupjauta dešinė ausis, sužalota, kruvina galva, rasta šuns nupjauta ausis.

Daiktų pateikimo protokolais (12, 17 b. l.) M. L. policijos pareigūnams pateikė peilį ir kirvį, kuriuos panaudojo sužalodamas šunį.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis M. L. suprato, kad atlieka prieš gyvūną būtinumu nepagrįstus žiauraus pobūdžio veiksmus, numatė, kad dėl to šuo gali žūti ar būti suluošintas, šių padarinių jis ir siekė. M. L. smogdamas šuniui į galvą kirviu, nuo smūgio apsvaigusiam šuniui nupjaudamas ausį, demonstravo nepateisinamą negailestingumą ir savivalę gyvūno atžvilgiu, ko pasekoje šuo neišgyveno. Toks M. L. elgesys su gyvūnu sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio sudėtį.

Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką (BK 24 str. 5 d.). Iš kaltinamojo M. L. paaiškinimų matyti, kad A. D. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, jo nurodymai nugalabyti šunį ir kaip įrodymą, kad šuo nebegyvas atnešti jo ausį, sukėlė pasiryžimą, norą M. L. padaryti nusikalstamą veiką prieš šunį. Teismo posėdžio metu A. D. pripažino, kad jam K. R. šuo nepatiko, nes yra užpuolęs jo draugę ir vaiką. Liudytoja apklausta D. J. patvirtino tą aplinkybę, kad šuo buvo jai įkandęs tuo metu, kai ji ėjo su A. D. dukra. Ši aplinkybė ir patvirtina nusikalstamos veikos prieš šunį motyvą – kerštą. M. L. – K. R. anūkas, dažnai būnantis jos namuose, laisvai galintis prieiti prie šuns, todėl abejonių nekyla ir dėl to, kodėl, būtent, M. L. A. D. kurstęs susidoroti su šuniu. M. L. asmeniškai nuo šuns nebuvo nukentėjęs, teisme jis patvirtino, kad jokių aplinkybių, motyvų susidoroti su gyvūnu jis neturėjęs. Kaltinamasis M. L. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuosekliai papasakojo visas nusikalstamos veikos aplinkybes, jo paaiškinimai abejonių nekelia, jie realūs, nuoseklūs, logiški. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad tik sukurstytas A. D. M. L. ėmėsi žiaurių veiksmų prieš šunį, jis buvo A. D. žiauraus sumanymo šuns atžvilgiu vykdytoju, todėl A. D. veiksmai kvalifikuotini ne tik pagal BK 310 str., bet ir BK 24 str. 5 d.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio. Oficialių dokumentų, patvirtinančių kaltinamųjų girtumą, byloje nėra, tačiau jie abu pripažino, kad nusikaltimo padarymo dieną vartojo alkoholį, buvo stipriai apsvaigę. Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo M. L. teistumas išnykęs, todėl laikoma, kad jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, nukentėjusios atsiprašė ir su ja susitaikė (103 b. l.). Tačiau M. L. niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Remiantis šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad ateityje M. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. jokiomis priemonėmis nebuvo verčiamas susidoroti su šunimi, nusikalstamus veiksmus jis atliko laisva valia, tiksliai įvykdydamas kurstytojo paliepimą nupjauti ausį, nusikaltimą prieš gyvūną įvykdė ypatingai žiauriai, sužalodamas gyvūną jį kankino, todėl jam skirtina gana griežta bausmė, numatyta BK 310 str. sankcijoje – areštas. Atsižvelgiant į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino įvykdęs nusikaltimą, gailisi, jam skirtinas vidutinės trukmės areštas, numatytas BK 49 str. 3 d.

Kaltinamasis A. D. turi tris neišnykusius teistumus, naują nusikaltimą įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2011 m. rugsėjo 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo paskirtas įpareigojimas per tris mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, tačiau jis šio įpareigojimo nevykdė. Iš Kelmės rajono psichikos sveikatos centro pažymų (78, 79 b. l.) matyti, kad jis nuo alkoholizmo nesigydo. 2012 m. kovo 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi (104 b. l.) jis buvo įspėtas, kad jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, jei jis ir toliau nevykdys teismo įpareigojimo. Tačiau ir po šios nutarties A. D. piktybiškai vengė įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tik rugpjūčio mėnesį užsiregistravo konsultacijai narkologiniame kabinete. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ankstesniais teistumais A. D. bausmės tikslai nepasiekti – jis naują nusikalstamą veiką įvykdė vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip ir ankstesnių nusikaltimų metu, jam tris kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, turėdamas realią galimybę pasitaisyti, jis ta galimybe nepasinaudojo, pastangų keistis neparodė, teismo įpareigojimo nevykdė, šiuo metu turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už girto pasirodymą viešoje vietoje, jo vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje itin didelis, nes, būtent, jo iniciatyva įvykdyti žiaurūs veiksmai prieš gyvūną, padarytos žalos nukentėjusiajai neatlygino. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad jis teisme nukentėjusios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, pretenzijų nereiškia, todėl jam skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 310 str. sankcijoje.

Daiktai, turintys nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvis ir peilis, paimti iš K. R. namų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini šių daiktų savininkei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, ir nuteisti areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų, į arešto atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 310 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011 m. rugsėjo 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktus, turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvį ir peilį, - saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK , grąžinti K. R..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.