Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-211-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-09
Bylos Nr.
1A-381-211-2012
Teisminio proceso Nr.
1-87-2-00056-2009-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Regina Pocienė, Audronė Kartanienė
Nuteistasis
D1
Civilinis ieškovas
D. R., R. S.
Nukentėjusysis
D. R., R. S.
Advokatai
Dainora Saulienė

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-318/2012 m.

Teisėja Jolanta Malijauskienė Teisminio proceso Nr. 1-87-2-00056-2009-08

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.;2.4.7.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2012 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Reginos Pocienės, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjams advokatams Dainorai Saulienei, Laimonui Gasiūnui, Kristupui Ašmiui,nuteistiesiems D1. L1., D. L.,nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. R., R. S.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D1. L1. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D1. L1. kaltinimo dalyje dėl sukčiavimo pagal 2008-07-25; 2008-07-30; 2008-08-03 išduotus paprastuosius vekselius, bendrai 3500 Lt išteisintas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių; nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal LR BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. D. L. kaltinimo dalyje dėl sukčiavimo pagal 2008-07-25; 2008-07-30; 2008-08-03 išduotus paprastuosius vekselius, bendrai 3500 Lt išteisintas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių; nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal LR BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų D1. L1. ir D. L. priteista solidariai nukentėjusiajai D. R. 2000 litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai R. S. 2000 litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

D1. L1. ir D. L. nuteisti už tai, kad susitarę daryti nusikalstamą veiką, apgaulės būdu savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, 2008m. liepos mėn. atvyko pas nukentėjusiąsias D. R. ir R. S. ir prisistatę, kad D1. L1. yra advokatas, kaltinamasis D. L. – policijos pareigūnas, tokiu būdu siekdami įsigyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą, išreiškė tariamą norą pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise nukentėjusioms priklausantį 1,5885 ha dydžio sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), nors lėšų tokiam sandoriui sudaryti neturėjo nei pasiūlymo pirkti nekilnojamą turtą metu, nei numatytai sandorį sudaryti datai (2008- 09-19). Siekdami įgyti dar didesnį nukentėjusiųjų pasitikėjimą, nuteistieji nuvežė jas į Trakų rajono1-ąjį notarų biurą gauti paveldėjimo teisės liudijimą, po to padėjo įregistruoti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Trakų skyriuje, o tuometiniame AB DNB NORD (DNB dabartinis banko pavadinimas) padėjo sudaryti banko sąskaitos sutartį nukentėjusiajai D. R., nes kita nukentėjusioji R. S. sąskaitą minėtame banke turėjo, kad galėtų pervesti pinigus už perkamą nukentėjusiųjų nekilnojamą turtą, o taip pat sumokėjo už atliktus veiksmus būtinus mokėti mokesčius, taip įgydami dar didesnį nukentėjusiųjų pasitikėjimą jais bei patikėjimą jų realiais ketinimais pirkti nukentėjusiųjų nekilnojamą turtą. Sutarę nukentėjusiųjų nekilnojamą turtą pirkti už 800 000 Lt (aštuoni šimtai tūkstančių litų) sumą 2008-09-01 automobilyje, stovinčiame prie Trakų 1-o notarų biuro pastato, esančio Vytauto g. 44, Trakuose, nuteistasis D1. L1., dalyvaujant kitam nuteistajam D. L., pateikė nukentėjusiosioms D. R. ir R. S. neužpildytus paprastojo vekselio blankus ir teigdamas, jog šiuos dokumentus būtina pasirašyti, kad pervesti avansą už parduodamą turtą į jų asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas AB DNB NORD banke, padiktavo tekstą, kurio esmės kaip ir pasirašinėjamo dokumento esmės dėl asmeninių savybių (išsilavinimo bei orientavimosi socialiniame gyvenime stokos), o nukentėjusioji D. R. ir sveikatos būklės, abi nukentėjusiosios nesupratusios parašė, kad jos 2008-09-15 privalo grąžinti nuteistajam D1. L1. po 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) kiekviena.

Nuteistieji D1. L1. ir D. L. 2008-09-16 apie 15 val. atvyko prie nukentėjusiosios D. R. namų, esančių Markutiškių kaime Trakų seniūnijoje, Trakų rajone ir pakvietę nukentėjusiąją D. R. į automobilį D1. L1. pateikus paprastąjį vekselį ir vėl pasakius, kad jį reikia užpildyti avanso pervedimo tikslu, nukentėjusioji D. R., nuteistajam D1. L1. padiktavus tekstą, parašė paprastojo vekselio tekstą, kad ji 2008-09-19 privalo nuteistajam D1. L1. sumokėti 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), būdama įsitikinusi, kad surašo ir pasirašo dokumentą, būtiną pinigams už parduotą nekilnojamą turtą gauti.

Tokiais savo veiksmais nuteistasis D1. L1. ir D. L., panaudodami apgaulę ir tokiu būdu suklaidindami nukentėjusiąją R. S., įgijo turtinę teisę – pagal 2008-09-01 jai išduotą paprastąjį vekselį 2008-09-15 gauti 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių), t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. bei, panaudodami apgaulę ir tokiu būdu suklaidindami nukentėjusiąją D. R., įgijo didelės vertės turtinę teisę – pagal 2008-09-01 išduotą paprastąjį vekselį 2008-09-15 gauti 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų), o pagal 2008-09-15 išduotą vekselį 2008-09-19 gauti 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), iš viso bendrai 65 000 Lt (šešiasdešimt penkių tūkstančių litų) sumai, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Nuteistasis D1. L1. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad jie kartu su D. L., norėdami apsidrausti, t. y., jei sandoris dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neįvyktų, išlaidas įformino vekseliais, kuriuos pasirašė abi nukentėjusiosios. Jokių pretenzijų jos nereiškė, suprato, kodėl rašomi vekseliai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad vekseliais formino ir dalinį apmokėjimą už sklypą, duodami nukentėjusiosioms pinigus, jokių nesusipratimų nebuvo. O nukentėjusiosioms atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jis su kitu nuteistuoju pareikalavo grąžinti pinigus, tačiau nukentėjusiosios atsisakė, todėl jiems teko kreiptis į teismą dėl pinigų išieškojimo. Nuteistasis nurodo, kad prasidėjus Trakų rajono apylinkės teisme civilinėms byloms, siekiant išvengti pinigų grąžinimo, nukentėjusiosios kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Apelianto nuomone, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojai teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus, o tai, kad nukentėjusiosios teigė nesupratusios vekselio paskirties, anot nuteistojo, turi būti vertinama kritiškai, nes pasirašyti vekselį dėl 50 000 Lt ragino D. R. sūnus J. R., o ir abi nukentėjusiosios yra baigę mokyklą lietuvių kalba.

Apeliantas skunde analizuoja LR BK 182 str. prasme apgaulės sąvoką ir nurodo, jog tiek jo, tiek D. L. tikslas bei valia buvo nukreipti tik į turto įsigijimą sąžiningai, todėl jie stengėsi sutvarkyti visus sandoriui reikalingus dokumentus, važinėjo pas notarus, į Registrų centrą ir kitas įstaigas, atidarė banke sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti galutines pinigų sumas, kurios dar buvo nesumokėtos. Apelianto nuomone, šie jų atlikti veiksmai vienareikšmiškai įrodo, kad tikslo apgauti nukentėjusiąsias neturėjo, o apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, todėl ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas pažymi, kad nuosprendis turi būti panaikintas, nes jis to nepadarė.

Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad kartu su D1. L1. nusprendę iš nukentėjusiųjų D. R. ir R. S. pirkti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkė dokumentus Nekilnojamojo turto registre, pas notarą, patyrė išlaidų, nes savininkės nebuvo sutvarkiusios dokumentų po sklypų paveldėjimo. Dėl patirtų išlaidų ir sumokėtų pinigų santykius įforminę vekseliais, kuriuos surašė bei pasirašė žemės savininkės, kurioms buvo paaiškinta vekselio, kaip vertybinio popieriaus paskirtis, ji nukentėjusiosioms buvo aiški ir tai jos patvirtino teisme. Taip pat nuteistasis D. L. nurodo, kad savininkių prašymu davė avansą, kuris turėjo būti išskaičiuotas iš galutinės kainos, po ko, gavusios pinigus savininkės pradėjo jų vengti, o galiausiai neatvyko į sklypo pardavimo įforminimą. Tam kad susigrąžinti pinigus, kitas nuteistasis D1. L1. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo, o nukentėjusiosios, pradėjo ginčyti pinigų gavimo faktą, prašė pripažinti vekselius negaliojančiais, su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, byla perduota teismui ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apelianto teigimu, byla išnagrinėta šališkai, nes abi nukentėjusiosios tam, kad jų parodymai sutaptų, pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustos vienu metu, taip pat byla buvo grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, apelianto nuomone tik todėl, kad būtų surinkta medžiaga jo nuteisimui. Taip pat, anot apelianto, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes teismas nuosprendyje pasisakė, jog kaltinamasis neįrodęs, kad yra nekaltas. Nuteistasis D. L. nurodo, kad prieš tai buvo pareiškę nušalinimą teismui, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

Anot apelianto, apylinkės teismas nutylėjo vieną esminę aplinkybę, jog nukentėjusiosios suprato vekselio paskirtį, nes, kaip nurodo nuteistasis, nukentėjusiosios pačios tai patvirtino savo parodymais teisiamajame posėdyje, be to, jos pačios savo ranka pildė vekselius, skaitė parašytą tekstą.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįstas ir neteisingas teismo teiginys, jog pinigų sumokėjimo faktą paneigia objektyvūs duomenys apie nuteistojo turtinę padėtį, nes, kaip nurodo apeliantas, jo turtinė padėtis yra normali, pinigų jis turėjo ir turi, o ir savininkėms sumokėtos lėšos nėra itin didelės, kad jų dydis keltų įtarimą jų nebuvimu.

Taip pat apelianto teigimu, teismas nepašalino prieštaravimų dėl perkamo turto vertės, o juk turėjo pats arba teismo įpareigota prokuratūra atlikti turto vertinimą ir tai pagrįsti dokumentais, o ne subjektyviu vertinimu. Taip pat, anot nuteistojo D. L., nebuvo atsižvelgta ir į prieštaravimus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos detaliai aptaria savo apeliaciniame skunde. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje turėjo pasisakyti, kuriuos parodymus atmeta ir kodėl, o to padaryta nėra.

Nuteistasis D. L. daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu, nes yra šališkas, pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją, neaptariant apeliantą teisinančių įrodymų, paliekant akivaizdžius prieštaravimus dėl skirtingo vekselių traktavimo, nevertinant duomenų dėl turto vertės, nevertinant nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų. Apelianto teigimu kaltinimo įrodomosios informacijos šaltiniai yra nepatikimi, liudininkai susiję giminystės ryšiais, pateikti įrodymai prieštaringi, jų visuma nėra vientisa, logiška ir susisteminta.

Teismo posėdyje nuteistieji D1. L1. , D. L. ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios D. R., R. S. prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų D1. L1. ir D. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistųjų D1. L1. ir D. L. kaltumo, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiškai įvertinti.

Nuteistieji D1. L1. ir D. L. neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, neigia panaudoję apgaulę nukentėjusiųjų D. R. ir R. S. atžvilgiu, teigė, jog realiai ketino įsigyti nukentėjusiųjų nekilnojamąjį turtą , eilę joms priklausančio žemės sklypo įteisinimo veiksmų atliko patys, nes nukentėjusiosios nebuvo sutvarkę dokumentų, už dokumentų sutvarkymą mokėjo jie, o vekseliais nutarė įforminti avansinius mokėjimus abiejų šalių susitarimu, vėliau gi nukentėjusiosioms jų prašymu davė 15 000 Lt ir 50 000 Lt avansą, tą jos patvirtino išduodamos jų vardu vekselius. Kolegijos nuomone, tokia nuteistųjų versija yra nuneigta tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Byloje buvo nustatyta, kad 2008-09-01 nukentėjusiosios D. R. ir R. S. išdavė kiekviena po vieną paprastąjį vekselį 15 000 Lt sumai nuteistajam D1. L1., įsipareigodamos pinigines lėšas sumokėti 2008-09-15 (b. t. 1, b. l. 175-176), o 2008-09-16 nukentėjusioji D. R. išdavė 50 000 Lt paprastąjį vekselį nuteistajam D1. L1., įsipareigodama pinigines lėšas kaltinamajam sumokėti 2008-09-19 (b. t. 1, b. l. 177). Kaip buvo minėta, abu nuteistieji savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodydami, kad šios sumos buvo realiai nukentėjusiosioms sumokėtos kaip avansas už perkamą namų valdą bei žemės sklypą (b. t. 1 b. l. 118-122, 124-128, 130-131, 132-134; b. t. 2, b. l. 89-91, 94; b. t. 4, b. l. 1-17). Nukentėjusiosios D. R. ir R. S. viso bylos proceso metu neigė gavusios tuos 80 000 Lt pagal minėtus 3 vekselius, o vekselius išrašė ir pasirašė, nesupratusios vekselių tikrosios paskirties , patikėjusios nuteistųjų aiškinimais, kad išrašius minėtus vekselius , joms bus pervestas avansas už parduodamą žemės sklypą , nuteistiesiems pervedant pinigus į jų vardu esančias banko sąskaitas (b. t. 1 b. l. 28-31, 32-33, 37-42, 72-74, 75, 76-79,118-122, 124-128; b. t. 4, b. l. 1-17). Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiosios iš vekselio gavėjo ar iš kito nuteistojo būtų gavusios vekseliuose nurodytą pinigų sumą , tą be jų neigimo patvirtino ir liudytojai H. R. (b. t. 1, b. l. 83-85; b. t. 4, b. l. 1-17), J. R. (b. t. 1, b. l. 86-88; b. t. 4, b. l. 1-17), V. G. (b. t. 1, b. l. 95-96; b. t. 4, b. l. 1-17), T. G. (b. t. 1, b. l. 97-100; b. t. 4, b. l. 1-17). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visuma byloje surinktų įrodymų paneigia nuteistųjų iškeltą versiją, kad jie pinigus davė nukentėjusiosioms, ši jų versija apylinkės teismo pagrįstai įvertinta kaip gynybinė. Teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, detalūs , jų parodymus taip pat patvirtino ir byloje esantys liudytojai, todėl netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Apeliantų nurodyti prieštaravimai jų parodymuose, nėra reikšmingi, jie pateisinami jų nedideliu išprusimu, amžiumi , minėti prieštaravimai nėra esminiai, keičiantys svarstomų aplinkybių suvokimą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie butų patvirtinę nuteistųjų D1. L1. ir D. L. ketinimą nusipirkti nekilnojamą nukentėjusiųjų turtą. Byloje nėra jokių įrodymų , kad nuteistieji būtų kreipęsi į bankus dėl paskolos suteikimo ar ieškoję kitokių kreditavimo formų. Priešingai, nuteistieji prisistatė nukentėjusiosioms – vienas esąs advokatas, kitas – policijos pareigūnu, taip pat padėjo joms sutvarkyti paveldėjimo klausimus, nekilnojamo turto registrą, sumokėję būtinus mokesčius už šių veiksmų atlikimą. Nukentėjusioji D. R. yra nurodžiusi, kad ji priklauso psichiatro stebimų pacientų grupei dėl vaikystėje patirtos galvos smegenų traumos, jai nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas. Nėra abejonių, kad tokia aplinkybė palengvino nusikalstamų veikų planus nuteistiesiems, nors nukentėjusiosios ir teigė suprantančios bei mokančios rašyti ir skaityti lietuviškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiųjų D. R. bei R. S. gebėjimą orientuotis aplinkoje, į nukentėjusiųjų išsilavinimą, nepakankamą lietuvių kalbos mokėjimą, socialinę aplinką, kurioje jos gyvena, bei jų pačių gyvenimo būdą, taip pat į D. R. sveikatos būklę – liekamuosius reiškinius po patirtos galvos traumos ir pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės nuteistiesiems sąlygojo palankią aplinką planuojant sukčiavimo veiksmus prieš nukentėjusiąsias. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių, kad toks apsimestinis nuteistųjų elgesys didino nukentėjusiųjų pasitikėjimą jais ir nukentėjusiosios D. R. bei R. S. minėtus vekselius pasirašė suklaidintos ir apgautos nuteistųjų, kad tai būtina padaryti dėl avanso pervedimo už ketinamą įsigyti iš jų nekilnojamą turtą. Tai, kad nukentėjusiosios , neturėjusios pakankamos patirties tvarkant nekilnojamo turto dokumentus, vekselių išdavimą ir pan. , pasirašant aptariamus vekselius, buvo nuteistųjų suklaidintos, patvirtina ir pats vekselių turinys, kuriame vekselio gavėjas buvo įvardintas vardininko linksnyje, nors turėti būti kilmininko linksnyje ( vekseliuose spausdintu tekstu įrašyta „ Pagal šį paprastąjį vekselį (data) aš privalau sumokėti „ po to ranka rašoma D1. L1.(užuot įrašius D1. L1.), nurodoma suma bei nukentėjusiųjų pavardės su parašais ir , vekselio surašymo vietos ir mokėjimo vietos nurodymu), todėl asmuo , neturintis patirties su vekseliais , nežinantis vekselio turinio teisinės prasmės, lengvai , kaip kad buvo ir šiuo konkrečiu atveju , galėjo patikėti, kad vekselyje nurodytą pareigą turi vykdyti ne jį pasirašęs asmuo (šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios), o vekselio gavėjas D1. L1.( t. 1 b.l. 14,175.176) . Tai, kad nukentėjusiosios pasirašė aptariamus vekselius , apgautos nuteistųjų , patvirtina ir itin mažas vekseliuose nurodytų prievolių atlikimo laikas: vekselis, išrašytas 50000 Litų sumai, buvo išduotas 2008-09-16, jame pasižadama prievolę įvykdyti 2008-09-19, vekseliai , išrašyti 15000 Litų sumai, buvo išduoti 2008-09-16, o juose numatytos prievolės atlikimo terminas numatytas 2008-09-19, tai tik patvirtina, kad nuteistieji tokiais apgaulingais veiksmais siekė kuo greičiau įgyvendinti savo teises į didelės vertės turtą, kitaip nėra paaiškinami tokie trumpi prievolių atlikimo terminai.

Apylinkės teismas, pripažindamas, kad nuteistieji nukentėjusiosioms nesumokėjo vekseliuose nurodytos sumos -80 000 Litų, pagrįstai pažymėjo, kad nuteistieji vekseliuose nurodytu laiku negalėjo turėti minėtos pinigų sumos, nes jie pragyveno tik iš pajamų, gautų iš darbinės veiklos , kurių akivaizdžiai nepakako nurodyto dydžio avanso sumokėjimui (t. 2 b.l. 46,76, 79-82 ). Nuteistasis D. L. mini, kad apylinkės teismas , vertindamas jo turtinę ,padėtį ir galėjimą turėti pinigų sumą , pagal vekselius sumokėtą nukentėjusiosioms, neįvertino to, kad jis, dirbdamas 2004 sausio 1 d.-2007 m. balandžio 6 d. laikotarpiu užsienyje, per tą laiką uždirbo 53 385 eurus , t.y 184178 Litus (t. 3 b.l. 139) . Ši aplinkybė , kolegijos nuomone, nekeičia teismo vertinimo dėl nuteistųjų, tame tarpe ir nuteistojo D. L., turtinės padėties , nes byloje nėra jokių įrodymų, kad užsienyje uždirbtus pinigus minėtas nuteistasis turėjo jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo dienai ir dalį jų panaudojo avansiniam mokėjimui , juolab, kad iš bylos duomenų yra žinoma, kad jis Lietuvoje pradėjo dirbti tik 2008-04-21 ir dirbo tik iki 2008-06-20 (t. 2 b.l.111,115-119, duomenys gauti 2009-10-14 ), UAB „Baltic Hiruline“ jis pradėjo dirbti tik 2009-11-05 (t. 2 b.l. 122,123, 124). Tai, kad nuteistasis D1. L1. neturėjo finansinių galimybių sumokėti nukentėjusiosioms vekseliuose nurodytų sumų , patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kurią patvirtino liudytojas A. Šuškevič , pirkęs kartu su juo nekilnojamąjį turtą , už jį sumokėjęs tik savo- A. Šuškevič vardu paimta banko paskola ir šeimos santaupomis, nes nuteistasis D1. L1. neturėjo finansinių galimybių savo lėšomis prisidėti prie nekilnojamo turto įsigijimo. Apelianto D. L. išvedžiojimai apie jo bendranuteistojo D1. L1. turimas pinigines lėšas yra niekuo nepagrįsti.

Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek apelianto D. L. skunde yra išdėstyti argumentai dėl nukentėjusiųjų nekilnojamo turto , kurį nuteistieji neva ketino pirkti, vertės. Kolegija mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant nuteistųjų kaltumo klausimą, šio turto vertė nėra svarbi, nes jiems inkriminuoto nusikaltimo dalykas yra ne nukentėjusiųjų nekilnojamas turtas ir jo vertė, bet vekseliai , kuriuos nukentėjusiosios išdavė apgaulės įtakoje , ir vekseliuose nurodyta prievolės vertė. Tai, kad nuteistieji, pasinaudodami nukentėjusiųjų pasitikėjimu , jas apgavo ir tai padarė , bendraudami dėl jų nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo , yra tik jų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, neturinti reikšmės jų veiksmų teisiniam įvertinimui.

Apeliantas D. L. savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo šališkas, bylą išnagrinėjo , pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Kolegija mano, kad tokie šio apelianto argumentai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos , teismas, realizuodamas Lietuvos Respublikos BPK 6 str. numatytą principą, kad teisingumą vykdo tik teismai, baudžiamąją bylą išnagrinėjo objektyviai, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 7 str. numatyto rungimosi principo, vertino tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, visi teismo atlikti procesiniai veiksmai yra numatyti įstatyme, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tai vertinti kaip teismo šališkumą. Tai, kad nuteistieji , priešingai nei jie to tikėjosi, buvo pripažinti kaltais, nėra vada teismą vertinti šališku ar pažeidusiu nekaltumo prezumpciją.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, motyvus dėl jų vertinimo , kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, daro išvadą, kad nuteistieji D1. L1. ir D. L. , bendrininkaudami grupėje, piktnaudžiaudami nukentėjusiųjų pasitikėjimu , savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę : nuteistieji , veikdami bendrais veiksmais, įgiję nukentėjusiųjų pasitikėjimą , apgaule jas įkalbėjo užpildyti tuščius vekselius , juose nurodant vekselio gavėju vieną iš nuteistųjų- D1. L1. , o vekselio davėjomis nukentėjusiąsias, tą padarė , veikdami tiesiogine tyčia , savo tyčiniais veiksmais priversdami nukentėjusiąsias prisiimti turtines prievoles jų naudai, žinodami, kad jos jokių turtinių prievolių jų naudai neturi. Apylinkės teismas, padaręs tokią išvadą , teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai jas teisiškai įvertino, nustatydamas teisingą nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją.

Apylinkės teismas padaręs teisingas išvadas dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos , įvertinęs nusikalstamų veiksmų sunkumą, pobūdį, pagrįstai nuteistiesiems paskyrė įstatymuose už jų padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau , kolegijos nuomone, apylinkės teismas , paskirdamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. minėtos rūšies bausmę, nustatė ją per didelės trukmės, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatoms.

Iš byloje surinktų įrodymų, tai nustatyta ir skundžiamu teismo nuosprendžiu, nuteistieji realizacijai buvo perdavę vieną vekselį , išduotą 50000 Litų sumai , kiti 2 vekseliai po 15000 Litų sumai realizacijai dar nebuvo perduoti , tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai realios materialinės žalos nukentėjusiosioms nesukėlė . Taip pat yra nustatyta, kad nuteistieji tiek nusikalstamų veiksmų padarymo metu , tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą , dirbo, yra teigiamai charakterizuojami . Dėl šių motyvų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės švelnintinos, sumažinant jų trukmę, taip pat mažintina bendrintinos bausmės trukmė. Paskirtosios bausmės bendrintinos ta tvarka, kurią nustatė apylinkės teismas, nes griežtesnio bausmių bendrinimo būdo kolegija negali taikyti, taikydama Lietuvos Respublikos BPK 320 str. nuostatas. Dėl šių motyvų toje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Patys nuteistieji , neigdami savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir prašydami išteisinimo , neskundė paskirtos bausmės , tačiau kolegija mano, kad keisdama nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, apeliacinio skundo ribų neperžengia , nes bylą tikrina būtent pagal nuteistųjų apeliacinius skundus ir, priimdama tokį sprendimą , švelnina jų teisinę padėtį (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d.2 p., 328 str. 1 d.2p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistųjų D1. L1. ir D. L. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės 2012-01-26 nuosprendį pakeisti .

D1. L1., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. , paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir D1. L1. paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 1 (vienerius ) metus ir 6 ( šešis) mėnesius, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

D. L., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2d., paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1( vienerių) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 5 d. 2p., šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir D. L. paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Laureta UlbienėKolegijos teisėjai Regina PocienėAudronė Kartanienė