Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro M. Z. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnis, Lietuva, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1. 2003-02-13 Šiaulių raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 str. 2d., 272 str. 2d., 16 str. 2d., 272 str. 2d. 2 m. 3 mėn. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2. 2006-09-20 Šiaulių raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., 180 str. 1d., 187 str. 1d. 2 m. 6 mėn. l/a; subendrinus su 2003-02-13 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2007-06-29 panaikintas atidėjimas;

3. 2008-11-21 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d. 3 m. l/a; subendrinus su 2006-09-20 nuosprendžiu, galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. l/a;

4. 2010-03-23 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., 180 str. 1d. 3 m. 9 mėn. l/a; subendrinus su 2008-11-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė 5 m. 6 mėn. l/a; 2014-05-20 paleistas atlikęs bausmę;

5. 2014-10-23 Kelmės raj. apylinkės teismo pagal BK 146 str. 1d., 180 str. 2d. 3 m. 9 mėn. l/a; pritaikius BK 64(1) str., sumažinta 1/3 iki 2 m. 6 mėn. l/a; 2015-02-12 Šiaulių apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą; 2017-01-12 paleistas atlikęs bausmę;

6. 2017-06-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1d. 1 m. l/a; pritaikius BK 64(1) str., sumažinta iki 8 mėn. l/a; 2017-10-04 Šiaulių apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą; 2018-02-07 paleistas atlikęs bausmę; taip pat teistas užsienyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams, o būtent 2019 m. birželio 21 d., apie 23.10 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai pagal D. B. iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykę Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-iojo būrio vyr. patruliams S. Surkov ir R. Stamulis paprašė jo išeiti iš minėto buto, nes jis šiame bute nepageidaujamas, pradėjo elgtis agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius minėtų policijos pareigūnų atžvilgiu, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir, siekdamas išvengti sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą už nederamą elgesį, tyčia pastūmė vyr. patrulį S. Surkov rankomis į krūtinės sritį, o po to koja spyrė 1 kartą šiam policijos pareigūnui į dešinę koją, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. L. parodė, kad 2019 m. birželio 21 d. nuo 14.00 val., Vilniuje, prie Neries upės gėrė alų. Kiek išgėrė, jis pasakyti negali, bet nemažai. Vakare, tiksliai valandos negali pasakyti, jis grįžo namo į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ten jis šiuo metu gyvena pas sugyventinę D. B.. Daugiau nieko jis neatsimena. Jis nežino, kodėl buvo kviesta policija. Jis tik atsimena, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu panaudojo elektrošoką. Jis neatmeta galimybės, kad viskas buvo taip, kaip parašyta įtarime. Jis įvykio neatsimena dėl girtumo. Dėl įvykdyto jis labai gailisi (b l. 36-37, 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju policijos pareigūnas S. Surkov parodė, kad 2019 m. birželio 21 d. dirbo ekipaže V1733 su vyr. patruliu R. Stamuliu. Apie 22.48 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS jie gavo nurodymą reaguoti į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi D. B.. Moteris pareiškė, kad namie girtas sugyventinis M. L. triukšmauja, kelia barnius ir neleidžia ilsėtis, todėl prašė, kad jis iš buto išeitų. M. L. buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, buvo visiškai nuogas. D. B. buvo blaivi. Ji pareiškė, kad butas priklauso jos motinai ir M. L. neturi jokių teisių būti bute. Ji pareiškė, kad jis yra nepageidaujamas. Tai patvirtino ir bute buvusi D. B. motina. Atsižvelgę į moterų prašymą, jie M. L. pranešė, kad jis šiame bute nepageidaujamas, todėl turės išeiti, ir paprašė apsirengti. M. L. elgėsi iššaukiančiai, agresyviai, kalbėjo nepagarbiai, keikėsi. M. L. akivaizdžiai tyčia rengėsi labai lėtai, į raginimus tai daryti greičiau, pradėjo juos įžeidinėti. Tuo pačiu metu M. L. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Taip pat M. L. įžeidinėjo savo sugyventinę ir jos motiną. Paprašytas nesikeikti ir neįžeidinėti, nes bus nubaustas administracine tvarka, M. L. atsakė keiksmažodžiais, todėl jam buvo pranešta, kad jis yra sulaikomas ir bus pristatytas į policijos komisariatą. Tada M. L.pareiškė, kad bute esantis televizorius yra jo, jį paėmė ir trenkė ekranu į stalą. Į reikalavimus nurimti ir vykdyti teisėtus reikalavimus M. L. neragavo. Tada jis priėjo prie M. L. ir siekdamas nuraminti, norėjo paimti jį už rankos, bet M. L. jį pastūmė į krūtinę. Siekdami išvengti tolimesnio priešinimosi, jie panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir M. L. paguldė ant lovos. M. L. ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi, t.y. muistėsi, stangrino rankų raumenis, spardėsi kojomis ir mojavo rankomis, todėl jie negalėjo uždėti antrankių. Kažkuriuo momentu M. L.jį nuo savęs atstūmė ir tuo metu koja, jo nuomone, dešine, įspyrė jam į dešinės kojos blauzdos priekinę dalį. Nuo smūgio jis pajuto stiprų fizinį skausmą, o vėliau pamatė, kad atsirado paraudimas ir guzas. Skausmas buvo juntamas iki pat apklausos. Nepavykstant fizine jėga sutramdyti M. L., jis ištraukė tarnybinį elektros impulsinį prietaisą "Taser" ir garsiai M. L. įspėjo apie jo panaudojimą, bet šis nereagavo ir toliau aktyviai priešinosi sulaikymui, todėl jis prietaisą panaudojo. Po prietaiso panaudojimo M. L. nurimo, tuomet jam buvo uždėti antrankiai. M. L. buvo informuotas, kad yra sulaikomas įtariant nusikalstamos veikos padarymu, t.y. pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK. D. B. ir jos motina neigė smurtą artimoje aplinkoje ir pretenzijų M. L. nereiškė, tiesiog prašė jį išvesti iš namų (b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. Stamulis iš esmės patvirtino nukentėjusiojo policijos pareigūno S. Surkov parodymus (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. gyvena su M. L.bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). M. L.yra jos sugyventinis. Dėl 2019 m. birželio 21 d., įvykio, kurio metu sugyventinis šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, jokių pretenzijų ji neturi ir pareiškimą rašyti atsisako. Tarp jų smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji atidarė lauko duris ir įleido pareigūnus į bendro naudojimo koridorių. Po to ji atidarė ir savo buto duris. Ji pareigūnus įleido į buto vidų, o pati liko koridoriuje. Kas vyko bute, ji nematė ir negirdėjo. Ji tik matė, kaip pareigūnai išvedė sugyventinį iš buto, nuvedė link tarnybinio policijos automobilio ir patalpino į sulaikytiems skirtą erdvę. Tuo metu sugyventinis buvo ramus, nieko neįžeidinėjo, nerėkavo. Policijos pareigūnus ji iškvietė pati, nes negalėjo sugyventinio išvaryti iš savo buto. Sugyventinis buvo girtas, agresyvus, jo elgesys buvo neprognozuojamas (b. l. 17-18).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. G2101/2019(01) matyti, kad S. Surkov padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu, daiktu. Sužalojimas padarytas prieš 3-6 paras iki 2019 m. birželio 26 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22).

Iš 2019 m. birželio 22 d. alkoholio matuoklio Drager Alcotest 6810 kvito Nr. 32487 matyti, kad 2019 m. birželio 22 d. 01.09 val. M. L. nustatytas 1.96 promilių girtumo laipsnis (b. l. 44).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog šioje byloje surinktų duomenų pakanka pagrįsti, jog kaltinamasis M. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visų pirma, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog prisipažįsta visiškai, labai gailisi, kad taip įvyko, kadangi buvo neblaivus, nesuvokė savo veiksmų (b l. 36-37, 40-41). Teismas, ištyręs ir įvertinęs kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog M. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2019 m. birželio 21 d., apie 23.10 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai pagal D. B. iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykę Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-iojo būrio vyr. patruliams S. Surkov ir R. Stamulis paprašė jo išeiti iš minėto buto, nes jis šiame bute nepageidaujamas, pradėjo elgtis agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius minėtų policijos pareigūnų atžvilgiu, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir, siekdamas išvengti sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą už nederamą elgesį, tyčia pastūmė vyr. patrulį S. Surkov rankomis į krūtinės sritį, o po to koja spyrė 1 kartą šiam policijos pareigūnui į dešinę koją, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje. Taigi, kaltinamojo M. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes jis pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašė prokuroro siūlomą bausmę – baudą mokėti dalimis (b. l. 60-61, 62).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo M. L.

Už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę M. L. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį: kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui; kaltinamojo asmenybę: nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 50), taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą, BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės minimumui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. L. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą dėl baudos sumokėjimo termino, teismas nustato ilgesnį terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 21 d., 23.10 val. iki 2019 m. birželio 22 d., 18.26 val. (b. l. 31-32), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės tirti ar nagrinėti nusikalstamai veikai, šioje byloje nėra.

Kaltinamajam M. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti 75 MGL (3 750,00 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir M. L. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į baudos bausmės laiką įskaityti M. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 21 d., 23.10 val. iki 2019 m. birželio 22 d., 18.26 val (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir skirti M. L. 48 MGL (2400 Eur) baudą.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.