Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Vydūno g. 27, veikdamas kartu su baudžiamojon atsakomybėn patraukti būtino amžiaus nesulaukusiu asmeniu E. K., be priežasties, kitų vaikų bei žmonių akivaizdoje K. Ž. kojos keliu sudavė nukentėjusiajam mažamečiui D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) vieną smūgį į pilvą, o baudžiamojon atsakomybėn patraukti būtino amžiaus nesulaukęs asmuo E. K. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į galvą, taip padarė nukentėjusiajam D. S. pilvo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva pilvo viršutinėje dalyje bei kiaurinę muštinę lūpų kairiojo kampo žaizdą ir taip nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo sveikatą bei tokiu įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip K. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklausiamas teisme kaltinamasis K. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val., Pilaitėje, Vydūno g., ėjo su draugais, taip pat ir su E., kuriam 15-16 metų, pakeliui sutiko nukentėjusįjį, susiginčijo su juo. Jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį kojos keliu į pilvą, tačiau į veidą nesudavė, o E. sudavė ranka į veidą. Žino, kad pareikštas ieškinys dėl 500 eurų neturtinės žalos, tačiau pats neturi pajamų, ieškojo darbo, bet nepriims nepilnamečių, kalbėjo su tėvais apie tai, jie bandė padėti surasti darbą. Nežino, kodėl mušė, tiesiog kvailai pasielgė, blogai vertina savo poelgį, gailisi. Bus pamoka ateičiai, daugiau tai nepasikartos, atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

K. Ž. padarytų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto išvados matyti, kad D. S. nustatyta kiaurinė muštinė (apie 0,5 cm dydžio) lūpų kairiojo kampo žaizda ir nedidelė (apie 2 cm skersmens) poodinė kraujosruva pilvo viršutinėje dalyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus ir/ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 16). Taigi, iš specialisto išvados matyti, kad priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, mažamečio nukentėjusiojo D. S. sveikata buvo sutrikdyta ne tik baudžiamajai atsakomybei būtino amžiaus nesulaukusio E. K., bet ir kaltinamojo K. Ž. smurtiniais veiksmais. Esant tokiais situacijai, įvertinus nukentėjusiojo amžių, K. Ž. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant dėl K. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad būtinasis šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad K. Ž. su baudžiamajai atsakomybei būtino amžiaus nesulaukusiu E. K. prieš nukentėjusįjį D. S. smurtavo viešoje vietoje, gatvėje, dienos metu, prie namo Pilaitėje, Vydūno g. 27. Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo D. S., taip pat kaltinamojo K. Ž. parodymų matyti, jog tuo metu, kai pastarasis su kitu asmeniu panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, tame tarpe ir nukentėjusiojo sesuo L. S., nukentėjusiojo draugas T. B., kurie bandė malšinti konfliktą, turėjo pabėgti iš įvykio vietos. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, parodyta nepagarba aplinkiniams, t. y. kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, nustatytas faktines aplinkybes K. Ž. veikos kvalifikuotinos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, kaip padarytos idealiąja sutaptimi.

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo K. Ž. asmenybę, bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti K. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. Ž. veiką padarė nesulaukęs aštuoniolikos metų, šiuo metu jis taip pat yra nepilnametis. Jo padarytos veikos pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimų kategorijų sąrašą. Be to, K. Ž. laikytinas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas idealiąja sutaptimi, o tokiais atvejais pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-85/2008 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad tokios išvados nepaneigia ir faktas, jog K. Ž. 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu pritaikius BK 93 straipsnio 1 dalį, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima tais atvejais, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, taip pat ir tada, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Taigi, remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis bei susiklosčiusia teismų praktika teismas sprendžia, kad K. Ž. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kartu teismas sprendžia, kad yra BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas alternatyvus pagrindas taikyti jam šio straipsnio nuostatas, t. y. jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad K. Ž. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, davė nuoširdžius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo, teigė, kad norėdamas atlyginti žalą ieškojo arbo, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Kartu teismas spręsdamas ar yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertina jo asmenybę, t. y. atsižvelgia į tai, kad jis šiuo metu mokosi, duomenų apie priešingą teisei elgesį mokymo įstaigose, byloje nėra, jis baustas administracine tvarka tik vieną kartą (b. l. 63), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Priklausomybės ligų centre neregistruotas. Pažymėtina, kad K. Ž. auga daugiavaikėje šeimoje, kurioje be jo buvo auginami dar keturi vaikai, motina yra mirusi, tėvas gauna iš esmės nedideles pajamas (paties teigimu vos viršijančias skurdo ribą), taigi kaltinamojo K. Ž. socialinė aplinka nėra itin palanki jam vystytis tik teigiamai. Kita vertus, pačios jo padarytos nusikalstamos veikos yra spontaniškos, įtakotos jo dar nesusiformavusios asmenybės ir siekio būti pripažintam draugų rate, jos greičiau atsitiktinės nei nulemtos besiformuojančių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad K. Ž. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam K. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir atidavimas prižiūrėti (b. l. 53, 54), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje mažamečio nukentėjusiojo D. S. atstovė pagal įstatymą O. O. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 83 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo K. Ž. ir asmens nesulaukusio baudžiamajai atsakomybei būtino amžiaus E. K. bendrais veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, būtent kaltinamasis, ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, remiantis minėta teisės norma K. Ž. bei asmuo, nesulaukęs baudžiamajai atsakomybei būtino amžiaus E. K. už nukentėjusiajam D. S. padarytą turtinę ir neturtinę žalą atsako patys, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jų tėvai, atitinkamai S. Ž. ir I. K.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl 83 eurų turtinės žalos atlyginimo įrodytas prie ieškinio pridėtais dokumentais, sumos protingos, jos nėra akivaizdžiai per didelės, pati nukentėjusiojo atstovė paaiškino, kad teko keturis kartus vykti į gydymo įstaigas, be to iš kvitų matyti, kad buvo vykta ir į vaistines (b. l. 17, 18, 19), todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir ši suma priteistina solidariai iš civilinių atsakovų K. Ž. ir E. K., o šiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, taikytina subsidiari jų tėvų atsakomybė ir iš atitinkama suma priteistina solidariai iš jų tėvų S. Ž. ir I. K..

Tuo tarpu ieškinys dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškinyje mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad jų visa šeima, taip pat įvykį mačiusi dukra nukentėjo emociškai, nes bijo eiti į lauką, o sūnus nukentėjo dar ir fiziškai. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą išsamiau neturtinės žalos nedetalizavo, visgi teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiama ne dėl visos šeimos, o dėl mažamečio nukentėjusiojo D. S. patirtos neturtinės žalos ir konstatuoja, kad mažametis nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto smurto patyrė neturtinę žalą. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą, turėjo lankytis pas gydytojus, jam buvo taikomas medikamentinis gydymas, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas tiek dėl sužalojimo veido srityje, tiek dėl pilvo sumušimo. Akivaizdu, kad kitų asmenų smurtiniai veiksmai sukėlė mažamečiui ne tik skausmą, bet ir nepatogumų, baimę, nesaugumo jausmą, kadangi jam tapo nedrąsu išeiti į lauką. Vis tik teismo vertinimu šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimą, padarytą panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą atsižvelgia ir į kaltinamojo bei jo atstovo turtinę padėtį, kuri nėra itin gera.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam D. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – du šimtai eurų (200 Eur). Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-693/2016, 2K-112-697/2016 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

K. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti K. Ž. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. bei tęsti mokslą.

Elgesio apribojimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

K. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą prižiūrėti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti nukentėjusiajam D. S. iš K. Ž. ir E. K., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – S. Ž. ir I. K. (iki kol E. K. ir K. Ž. sulauks pilnametystės), 83 eurus turtinei žalai ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą O. O. S.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti K. Ž., kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.