Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-2819-601/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
2-2819-601/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
E. Š., V. Š.
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2819-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01046-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, gavęs ieškovo V. V. ieškinį atsakovams E. Š. ir V. Š. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 1999-02-05, 1999-02-06, 1999-02-12 paskolos sutartis su atsakove E. Š. ir 1999-02-12 ir 1999-02-06 paskolos sutartis su atsakovu V. Š. nesudarytomis.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei E. Š. ir atsakovui V. Š., prašydamas su E. Š. 1999-02-05 (29 000 Lt), 1999-02-06 (29 000), 1999-02-12 (29 000 Lt) paskolos sutartis laikyti nesudarytomis ir su atsakovu V. Š. 1999-02-06 (45 000 Lt) ir 1999-02-12 (29 000 Lt) paskolos sutartis laikyti nesudarytomis. Teigdamas, kad sutartyje nurodytų pinigų negavo, ieškovas ginčija atsakovų turtinę teisę gauti iš ieškovo paskolos sutartyse nurodytas pinigų sumas, kas reiškia, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus ir byloje priimtas sprendimas šio ginčo atveju sukurs proceso šalims turtines pasekmes.

Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai kiekvienas iš ieškinyje pareikštų reikalavimų gali būti reiškiamas kiekvienam atsakovui atskiroje byloje, daroma išvada, jog pasyvusis bendrininkavimas yra neprivalomas (fakultatyvusis). Kai ieškovas vienu ieškiniu reiškia kelis autonomiškus reikalavimus, tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, ar visgi juos išskirti į atskiras bylas. Teismas, esant fakultatyviam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiško materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Teismas, dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo nutaręs, jog dalį reikalavimų tikslinga išskirti, turi atsisakyti priimti šiuos reikalavimus, jeigu jie atskirai turėtų būti reiškiami kitame teisme, bei išaiškinti ieškovui, į kurį teismą kreiptis (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir 3 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas atsakovams reiškia reikalavimus skirtingų paskolos sutarčių pagrindu, kas reiškia, kad atsakovų pareigos, susijusios su galimai skolintais pinigais ieškovui nėra bendros. Tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovams E. Š. ir V. Š. yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, vadinasi, tai yra neprivalomo bendrininkavimo atvejis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-283/2013).

CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo atveju, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą. Taigi atitinkamai pagal CPK 26 straipsnį arba 27 straipsnio 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, tokiu būdu ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant 150 000 Lt sumą, nekeičia bylos teismingumo. Apskaičiuojant ieškinio sumą pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais (šiuo atveju nesudarytais) reikalavimus skirtingiems atsakovams, negalima sudėti skirtingiems atsakovams pareikštų turtinių reikalavimų sumų į vieną sumą, nes CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas aiškiai nurodo, kad ieškinio suma dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovams grąžintinas sumas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nei su atsakove E. Š. sudarytų ginčijamų sandorių bendra suma – 87 000 Lt (t. y. 29 000 Lt + 29 000 Lt + 29 000 Lt), nei su atsakovu V. Š. sudarytų ginčijamų sandorių bendra suma – 74 000 Lt (t. y. 29 000 Lt + 45 000 Lt), pagal kurią nustatoma ieškinio suma, neviršija 150 000 Lt sumos, galinčios nulemti bylos priskirtinumą apygardos teismų jurisdikcijai, todėl byla teisminga apylinkės teismams.

Darytina išvada, kad šis ieškinys pagal rūšinį teismingumą yra neteismingas Kauno apygardos teismui, nes nei vienam iš atsakovų pareikštų reikalavimų suma nesiekia 150 000 Lt, todėl turi būti reiškiamas Kauno apylinkės teismui (vadovaujantis rūšinio teismingumo taisyklėmis CPK 26 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str., teisėjas

nutaria:

Atsisakyti priimti V. V. ieškinį.

Ieškinį bei jo priedus grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas