Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. T., institucija, teikianti išvadą byloje, viešoji įstaiga Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismo leidimo priimti palikimą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo S. T. atsiliepimo į pareiškimą, institucija, teikianti išvadą byloje, išvados nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

3. Byloje nustatyta, kad I. T. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad palikėja I. T. savo mirties momentu buvo našlė, turėjo du pilnamečius vaikus - A. T. ir S. T.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad I. T. nekilnojamojo turto palikimo atsiradimo metu neturėjo. Iš Testamentų registro išrašo, Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro pažymos matyti, kad palikėjos I. T. palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus S. T., paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro pažymoje nurodyta, kad palikėjos I. T. palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banke, paveldėjimo teisės liudijimas į I. T. palikimą neišduotas. A. T. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6797-1028/2023 pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12786-1028/2023 A. T. nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta jo sutuoktinė G. T.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

5. A. T. – palikėjos I. T. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas priimti po jo motinos I. T. mirties atsiradusį palikimą baigėsi 2023 m. lapkričio 3 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo.

6. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ir CK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

8. A. T. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja G. T. dėl savo sutuoktinio A. T. pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse pateikė teismui 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. birželio 23 d. paskirta A. T. teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertizės aktas teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. rugsėjo 11 d. priimtas teismo sprendimas dėl A. T. pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, šiam sprendimui įsiteisėjus, 2023 m. spalio 13 d. priimta teismo nutartis nustatyti globą ir paskirti globėją.

9. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad palikėjos I. T. įstatyminis įpėdinis A. T. dėl savo psichinės sveikatos būklės palikimo atsiradimo metu ir termino palikimui priimti laikotarpiu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir teisingai juos valdyti atliekant veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu. Taigi, nuo įstatyminio įpėdinio A. T. nepriklausančios aplinkybės lėmė tai, kad jis praleido terminą kreiptis dėl motinos palikimo priėmimo. Globa nustatyta ir globėja paskirta terminui palikimui priimti nepasibaigus (2023 m. spalio 13 d.), todėl globėja, būdama atidi, turėjo galimybę laiku pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą globotinio vardu priimti motinos palikimą. Svarbių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja G. T., A. T. globėja, negalėjo nuo 2023 m. spalio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, ji nenurodė.

10. Nors byloje nėra duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis pareiškėjai (globėjai) per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti globotinio paveldėjimo teisę, tačiau įvertinus tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su neveiksnaus tam tikrose srityse (ir paveldėjimo teisinių santykių srityje) asmens teisėmis, o atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį įpėdinis praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad jis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir, kad jos įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo, galimai dėl teisinių žinių stokos, pažeistų A. T. interesus. Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į socialiai pažeidžiamo, neįgalaus įpėdinio interesus, daro išvadą, kad globėjos neveiklumas, tinkamai ir laiku įgyvendinant globotinio interesus, negali būti priežastimi A. T. prarasti teisę į palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas kitam įpėdiniui – suinteresuotam asmeniui S. T. - nėra išduotas, jis paveldimu po mamos mirties turtu laisvai disponuoti iki šiol negalėjo, o nesudarius galimybės tos pačios eilės įstatyminiam įpėdiniui A. T. pasinaudoti teise į palikimą, nukentėtų neįgalaus asmens interesai, nėra pagrindo vertinti, kad atnaujinus terminą palikimui priimti būtų iš esmės pažeistos kito įpėdinio S. T. teisės. Įvertinus visumą aplinkybių, teismas pripažįsta, jog terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir gali būti atnaujinamas.

11. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Vadovaujantis CK 5.56 straipsnio nuostatomis, neveiksnių paveldėjimo teisinių santykių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Remiantis CK 3.240 ir 3.244 straipsnių nuostatomis palikimui priimti ar atsisakyti priimti globotinio vardu reikalingas teismo leidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

12. Išduodant nurodytą teismo leidimą svarbu užtikrinti, kad neveiksniu pripažintam asmeniui priėmus palikimą jo interesai būtų užtikrinti maksimaliai. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes bei byloje nesant duomenų, kad palikimo priėmimas gali pažeisti neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti globotinio vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties (CK 3.240 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleista, jai suteikus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578, 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globotinio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)palikimui priimti.

Duoti G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje pripažinto globotinio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nustatyti, kad G. T. turi teisę atlikti veiksmus globotinio A. T. vardu I. T. palikimui priimti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.