Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. D., A. S., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas V. D. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina I. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – palikėjas) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad I. D. ir palikėjas A. D. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. vasario 3 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad palikėjas A. D. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje su I. D., turi tris vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini). A. D. gyvenamąją vietą nuo 2014 m. sausio 20 d. iki (duomenys neskelbtini) (mirties data) buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2014 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, 2022 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo) matyti, kad pareiškėjo motina I. D. su palikėju A. D. santuokos metu pagal 2013-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-8626 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio adresas (namo, kuriame yra butas, numeris) vėliau buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Šio buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adreso pakeitimą įrodo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A27(1)-2936 1 priedas).

4. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2022 m. vasario 11 d. duomenimis, pareiškėjo motina I. D. savo gyvenamąją vietą nuo 2014 m. sausio 20 d. iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties) deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo motina I. D. minėtame bute gyveno ir po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo pareiškėjas, jo motina prižiūrėjo ir tvarkė, saugojo, rūpinosi šiuo butu, apmokėdavo sąskaitas už elektrą, šaltą vandenį, šildymą ir komunalinių atliekų tvarkymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – atsiskaitymo knygelės dalies patvirtintos kopijos matyti, kad buvo mokama už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas: elektrą, šildymą, šaltą vandenį, kitas paslaugas. Už šias paslaugas buvo mokama ir vėliau.

5. Pareiškėjo motina I. D. po palikėjo A. D. mirties į notarą nesikreipė.

6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.

Teismas konstatuoja:

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).

9. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

10. Minėta, kad motina I. D. su palikėju A. D. santuokos metu pagal 2013-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-8626 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio adresas (namo, kuriame yra butas, numeris) vėliau buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Šio buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas registruotas I. D. ir palikėjo A. D. vardu.

11. Pareiškėjo motina su palikėju A. D. turi tris vaikus – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. ir G. D. savo atsiliepimuose į pareiškėjo V. D. pareiškimą nurodė, kad prašo tenkinti brolio pareiškimą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina I. D. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti.

12. Testamentų registro duomenimis palikėjas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) testamentų sudaręs nebuvo, palikimo priėmimo faktų nėra registruota, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra registruota, palikimo atsisakymo faktų nėra registruota, pareiškimo dėl palikimo atsiskaymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra registruota. Pareiškime pareiškėjas V. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui A. D., palikėjo sutuoktinė ir pareiškėjo motina I. D. ir toliau gyveno jai ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, prižiūrėjo ir tvarkė, saugojo, rūpinosi butu, apmokėdavo sąskaitas už elektrą, šaltą vandenį, šildymą ir komunalinių atliekų tvarkymą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsiskaitymo knygelės dalies lapų patvirtintos kopijos, iš kurių matyti, kad buvo mokama už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas: elektrą, šildymą, šaltą vandenį, kitas paslaugas. Už šias paslaugas buvo mokama už trijų mėnesių laikotarpį po palikėjo A. D. mirties (duomenys neskelbtini) ir vėliau, taip pat Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad palikėjo sutuoktinė I. D. tiek palikėjo mirties dieną, tiek visą laiką po jo mirties (taigi ir tris pirmuosius mėnesius po palikėjo mirties) savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi jai ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute adresu: (duomenys neskelbtini).

13. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, pateiktais rašytiniais įrodymais, kad jo motina ir palikėjo sutuoktinė I. D. po sutuoktinio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą juo rūpindamasi kaip savo. To neginčija ir suinteresuoti asmenys byloje – kiti palikėjo ir jo sutuoktinės vaikai, jie savo atsiliepimuose patvirtina, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, yra teisingai nurodytos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo A. D. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo motina ir palikėjo sutuoktinė I. D. po savo sutuoktinio A. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo po I. D. mirties tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo po I. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.