Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. birželio 5 d. apie 01.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su L. D., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo D. C., tyčia sukeldamas jam dideles kančias ir fizinį skausmą, kartu su L. D. rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius D. C. į galvą, liemenį bei kitas kūno vietas, tuo padarydami poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, žastuose, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje, kraujosruvas akių junginėse, odos nubrozdinimus veide, rankose, nugaroje, dešiniame klube, kryžmens srityje, minkštųjų audinių kraujosruvas veide, galvoje, liežuvyje, tarpuplautyje, apatinėje tuščiojoje venoje, dauginius abipusius šonkaulių lūžius su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, krūtinkaulio lūžį, dauginius kepenų plyšimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžį, skydinės kremzlės ir poliežuvinio kaulo dešinio apatinio rago lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, ūminiu kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis D. C. įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia itin žiauriai jį nužudė.

2. A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. V. skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. V. skundą ir įvertinusi pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo A. V., iš dalies kito nuteistojo L. D., liudytojų A. V., N. Č., A. V. ir kitų liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, objektų, įvykio vietos apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Kaltinamasis A. V. savo skunde kritikuoja byloje atlikto ikiteisminio tyrimo išsamumą ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių, jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais ir veikų kvalifikavimo darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju A. V. kaltinamas padaręs vieną nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. V. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

10. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. yra kaltinamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamasis įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybę. Gresiančios bausmės griežtumas nebūtinai turi lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo teismo, tačiau tokios rizikos realumą apygardos teismas įvertino kartu su kaltinamojo socialiniais ryšiais ir jo asmenybe, padarydamas išvadą, kad kaltinamojo socialiniai, šeiminiai, darbiniai ir ekonominiai ryšiai yra silpni.

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. V. yra nevedęs, turi mažametį vaiką, tačiau jis kartu su kaltinamuoju negyvena ir, paties A. V. teigimu, jie bendrauja epizodiškai, pastovaus išlaikymo sūnui jis neteikia. Be to, A. V. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, iki suėmimo gyveno kartu su motina. Sutiktina su žemesniojo teismo teiginiais, kad A. V. yra sukaupęs darbinės patirties. Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2024 m. balandžio 12 d. A. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pradėjęs dirbti nuo 2014 m. jis pakeitė itin daug darboviečių ir nė su viena iš jų ilgalaikiai darbo santykiai jo nesiejo, net ir į paskutinę darbovietę jis įsidarbino tik prieš pat suėmimą. Šie duomenys apie kaltinamojo darbinę veiklą, kartu su jį charakterizuojančiais duomenimis (vartoja psichiką veikiančias medžiagas, praeityje teistas, be kita ko, už vagystę, psichiką veikiančių medžiagų disponavimą, ne kartą baustas administracine tvarka), menkina jo legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimo, kaip kriterijaus, mažinančio bėgimo ar slėpimosi nuo teismo riziką, reikšmę. Taigi, priešingai skundo argumentams, nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, jog kaltinamojo socialiniai, ekonominiai ryšiai nėra pakankamai tvirti ar tokie, kurie galėtų jį sulaikyti nuo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, vertinant galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką atsižvelgtina ir į tai, kad ekspertizės atlikimo metu A. V. parodė, kad dvejus metus gyveno ir dirbo užsienyje (t. 4, b. l. 153). Todėl visų aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis A. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. V. taikoma jau vienerius metus, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ši byla, kurioje kaltinami du asmenys, su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2025 m. sausio 30 d., teisiamajam posėdžiui perduota 2025 m. vasario 6 d. Kaip matyti, bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto suplanuotą posėdžių grafiką, šiuo metu byloje atliekamas įrodymų tyrimas, byloje jau apklausti kaltinamieji, liudytojai, vienam jų 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Sekantis teismo posėdis numatytas 2025 m. rugsėjo 3 d., jame ketinama apklausti ekspertą ir specialistes. Taigi, baudžiamosios bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

13. Įvertinus išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darbinių santykių, inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo prašoma kita švelnesnė kardomoji priemonė nebūtų pakankama ir negali būti taikoma. Kita švelnesnė kardomoji priemonė (pavyzdžiui, intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir pan.) galėtų tik iš dalies sumažinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką ir neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nes net ir kaltinamojo suvokimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą, neatgrasė jo nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, visa tai rodo, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.

14. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas kaltinamajam, t. y. A. V. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas jam skirtas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.