Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Meilučio, Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. D. laikinai sulaikytas 2024 m. birželio 5 d. (t. 2, b. l. 109–112) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas ir vėliausia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 13 d. iki 2025 m. vasario 13 d. (t. 3, b. l. 101–107), nustačius, kad kaltinamasis L. D., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam L. D. taikomos kardomosios priemonės terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams nuo 2025 m. vasario 13 d. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, priėjus išvados, kad, tebesant suėmimo taikymo pagrindams, šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo L. D. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir taikyti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą arba kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma daugiau nei aštuonis mėnesius, tačiau skundžiamoje nutartyje pažymėjus, kad byla nėra didelės apimties, ji vertinama, kaip ypatingai sudėtinga, tai motyvuojant galimai padarytos kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiu, bendrininkavimo aspektu, taip pat prieštaravimais tarp kaltinamųjų parodymų. Kaltinamojo gynėjo nuomone, įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinami tik du asmenys dėl vienos nusikalstamos veikos, o taip pat ikiteisminiame tyrime atliktų procesinių veiksmų skaičių, jokių kitų baudžiamosios bylos sudėtingumą parodančių aplinkybių nėra. Pasak gynėjo, tai patvirtina ir šioje byloje dar ikiteisminio tyrimo stadijoje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartyje pateikti išaiškinimai. Skundą išnagrinėjęs teismas neįžvelgė, kad byla būtų didelės apimties, pabrėžiant, kad nutartyje pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą, nebuvo pateikta motyvų, pagrindžiančių bylos sudėtingumą. Tai, kad ir ankstesnėse teismų nutartyse dėl L. D. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo nebuvo išdėstytos aplinkybės, objektyviai pagrindžiančios bylos sudėtingumą, leidžia spręsti, jog tokios aplinkybės tiesiog neegzistuoja, o bylos sudėtingumas konstatuotas visiškai formaliai ir nepagrįstai, vien tik siekiant pateisinti itin ilgą griežčiausios kardomosios priemonės taikymą.

4.3. Gynėjo manymu, teismo argumentai, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, atsižvelgus į jo ankstesnius teistumus, jų pobūdį, pragyvenimo šaltinius, taip pat laikytini tik prielaida. Teismo motyvai, atsižvelgus į visai kitokį nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas L. D. pobūdį, negali būti laikomi pakankamais pagrįsti tolesnį griežčiausios procesinės prievartos priemonės taikymą.

4.4. Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat pabrėžia, kad šioje byloje kardomosioms priemonėms keliamus tikslus galima pasiekti ne vien tik suėmimu, bet ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones, iš jų – intensyvia priežiūra, kuria būtų užtiktinas nuolatinis asmens kontroliavimas, stebėjimas.

4.5. Apibendrinant gynėjo manymu, L. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas, tinkamai nemotyvuojant, o remiantis formaliais argumentais, nesvarstant, ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti jomis siekiami tikslai dėl kaltinamojo dalyvavimo procese.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartis, kuria L. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje yra. Tokie duomenys nurodyti ir skundžiamoje teismo nutartyje (liudytojo parodymuose, specialistų išvadose, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje). Apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą kardomosios priemonės taikymui, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomųjų priemonių taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau galutinės išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus padarytos pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą. Apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje į minėtus duomenis atsižvelgė tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, iš jų spręsdamas apie galimą kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą.

8. L. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkiems nusikaltimams ir už kurią baudžiamuoju įstatymu numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.

9. Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą L. D. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiuo aspektu, svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). L. D. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas), priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurios sankcijoje baudžiamuoju įstatymu įtvirtinta ne tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, bet taip pat ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Todėl griežtos bausmės skyrimo galimybė, kaip nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, gali lemti kaltinamojo galimą pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors paminėtos veikos pobūdis ir gresianti bausmė nėra lemiami kriterijai, jie vertinami kartu su kitomis reikšmingomis kardomųjų priemonių parinkimui aplinkybėmis, o L. D. pareikšto kaltinimo turinys sudaro pagrindą svarstyti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą.

11. Apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, atsižvelgė ne tik į bausmės už kaltinamajam inkriminuojamą nusikaltimą griežtumą – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įžvelgė, kartu analizuodamas ir duomenis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių, darbinių ryšių tvirtumu. Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra vedęs, vaikų ir kitų išlaikytinių neturi. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo, galėtų gyventi (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina, be kita ko, vykdo individualią veiklą. Pastebėtina, kad šios kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, apygardos teismo buvo įvertintos kitų bylos duomenų kontekste. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis nuolatinės gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, iki sulaikymo gyveno kartu su kitu kaltinamuoju, pastarojo motinai priklausančiame bute. Duomenų, kad kaltinamojo motina sutiktų apgyvendinti sūnų savo gyvenamojoje vietoje, kaip akcentuojama (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Be kita ko, remiantis bylos medžiagoje esančiais duomenimis, nustatyta, kad kaltinamojo ryšiai su mama, kitais artimaisiais nėra tokie tamprūs kaip deklaruojama. Nors byloje yra pateikti duomenys apie kaltinamojo darbinę veiklą – nuo 2023 m. vykdytą individualią veiklą, tačiau duomenų apie tai, kad iš individualios veiklos būtų gautos pajamos, nėra. Duomenys apie kaltinamojo dirbtą darbą, jo trukmę taip pat parodo, kad kaltinamasis darbiniais ryšiais nebuvo saistomas ilgą laiką (laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 18 d. ir nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. dirbo keturiose darbovietėse). Be kita ko, duomenys apie kaltinamojo darbinę veiklą, kartu su jį charakterizuojančiais duomenimis (praeityje ne kartą teistas, taip ir už nusikaltimus nuosavybei (vagystes)), menkina legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimo, kaip kriterijaus, mažinančio bėgimo ar slėpimosi nuo teismo riziką, reikšmę. Taigi, priešingai skundo argumentams, nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, jog kaltinamojo socialiniai, ekonominiai ryšiai nėra pakankamai tvirti ar tokie, kurie galėtų jį sulaikyti nuo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatyta ir tai, kad L. D. anksčiau buvo keletą kartų teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje). Tokios aplinkybės ne tik charakterizuoja kaltinamąjį, kaip linkusį nesilaikyti įstatymų, bet ir leidžia daryti prielaidą apie galimus jo ryšius užsienyje, kuriais pasinaudodamas jis gali bandyti slėptis nuo teismo. Pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio asmens ryšiai turi būti užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Konkrečiu atveju kaltinamojo praleistas laikas užsienio valstybėse (kaltinamasis nurodė dirbęs ir gyvenęs užsienio valstybėje; 2012-2016 m. gyveno Jungtinėje Karalystėje; bylos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje taip pat gyvena viena iš kaltinamojo seserų), ankstesni jo teistumai rodo, jog galimai tokius ryšius jis turi. Taigi, kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios savaime eliminuoja kaltinamojo pasislėpimo riziką, juo labiau sudarančias besąlyginį pagrindą taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

12. Apibendrinus tai kas išdėstyta, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis L. D. nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog deklaruojamos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių kaltinamasis galėtų nebėgti (nesislapstyti) nuo baudžiamojo persekiojimo. Konkrečiu atveju, tinkamai atsižvelgta į duomenis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo pobūdžio ir jį, kaip asmenybę charakterizuojančius duomenis. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo kaltinamajam L. D. terminas pratęstas, pagrįstai nustačius ir tai, kad šioje proceso stadijoje nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, kuriais kvestionuojamas šio pagrindo buvimas, jog suėmimo termino pratęsimas minėtu pagrindu pagrįstas tik teismo prielaidomis, atmestinas. Pažymėtina, kad, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nebūtina nustatyti jokių konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamųjų veiksmų ir pan. Naujų nusikalstamų veikų darymo riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

14. Nagrinėjamoje byloje labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas L. D., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Minėta, kad L. D. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei – kvalifikuotą kito žmogaus nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Bylos duomenimis, L. D. praeityje septynis kartus teistas, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje), paskutinį kartą buvo teistas 2022 m., didžioji dalis padarytų nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, tarp jų – ir susiję su smurto panaudojimu. Be kita ko, kaltinamojo atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie nėra įsiteisėję, dėl nusikalstamų veikų, susijusių su svetimo turto įgijimu apgaule, neteistu elektroninių mokėjimo priemonių disponavimu, panaudojimu. Jis taip pat baustas administracine tvarka. Minėti duomenys leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir jas pažeidinėti, apibūdina kaltinamąjį kaip asmenybę, jo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Šie duomenys, be kita ko, menkina kriterijaus – galimybės įsidarbinti ir turėti legalių pajamų reikšmę. Nors kaltinamojo gynėjo manymu, teismas sureikšmino ankstesnius kaltinamojo teistumus už visai kitokias nusikalstamas veikas, nei nusikaltimas, kurio padarymu L. D. yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, ši aplinkybė pagrįstai buvo vertinama, kaip apibūdinanti jo asmenybę. Visos šios aplinkybės charakterizuoja suimtąjį, kaip asmenį linkusį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir veikti jiems priešingai, tuo pačiu leidžia spręsti, kad jis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl yra pagrindas jam toliau taikyti suėmimą. Gynėjo pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo L. D. nusikalstamo elgesio riziką.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą L. D., tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek galimai jo įvykdytos nusikalstamą veikos pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos teisingai. Egzistuoja pavojus, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, todėl netaikant suėmimo, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, aptartos aplinkybės yra pakankamai reikšmingos, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus.

16. Atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumą, siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, tame tarpe ir siekį eliminuoti ar bent sumažinti naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje šioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių tikslus būtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nurodytomis kaltinamojo gynėjo skunde – intensyvia priežiūra ar kompleksu kitų švelnesnių kardomųjų priemonių. Intensyvia priežiūra būtų sumažinta kaltinamojo pasislėpimo rizika, tačiau ji nebūtų efektyvi, siekiant sumažinti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, kaip iš esmės neeliminuojanti galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitos, švelnesnės už suėmimą ir intensyvią priežiūrą kardomosios priemonės taip pat nebūtų efektyvios ir jas taikant kardomųjų priemonių tikslai nebūtų pasiekti. Todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, jog šiuo metu kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai dėl kitų, švelnesnių, kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo ir toliau suimtajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šiame baudžiamosios bylos procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytą pavojingą nusikalstamą veiką, kas šiuo atveju neabejotinai nulemia asmens laisvės gerbimo principo proporcingą ribojimą ir leidžia toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

17. Vertinant kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės trukmę, nenustatyta BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo pažeidimo. Pažymėtina, kad, bylą perdavus nagrinėti teismui, suėmimo termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas, tačiau bendra suėmimo trukmė viso baudžiamojo proceso metu negali viršyti dviejų trečdalių didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Todėl, nei bendra L. D. taikomo suėmimo trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgi ir yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, viešojo intereso užtikrinimui, o taip pat ir bylos proceso eigai, įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas L. D. apimtį, pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, viso bylos proceso metu atliktų proceso veiksmų intensyvumą. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, byla teisme gauta 2025 m. sausio 30 d., o 2025 m. vasario 6 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, jos nagrinėjimas, siekiant kuo spartesnio proceso, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, vyksta nuosekliai pagal iš anksto suplanuotą teisiamųjų posėdžių grafiką (nuo 2025 m. kovo mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio suplanuoti penki teisiamieji posėdžiai), pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2025 m. vasario 11 d., byloje kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo pareikšti dviem asmenims, bylos nagrinėjime pradėta įrodymų tyrimo stadija, planuojama vykdyti kaltinamųjų, liudytojų apklausas. Toks baudžiamasis procesas byloje, kurio trukmę lemia pareikšto kaltinimo pobūdis bei kitos objektyvios priežastys, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas ir jo patiriami suvaržymai, siekiant apriboti pasikartojantį ir galimą itin pavojingą jo veikimą, yra proporcingi. Kaltinamojo teisės ir interesai yra suvaržyti, nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimų. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo L. D. teisės suvaržytos, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nepažeidžiant proporcingumo principo, o jam taikomos griežčiausios prievartos priemonės taikymas pateisinamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumu ir duomenimis apie kaltinamojo asmenybę.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam L. D. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.