Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų, suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Birutė Čereškienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog turtas yra įvertintas išieškotojo siūlymu ir kaina yra beveik dvigubai didesnė, nei nurodoma VĮ Registrų centro duomenimis. Be to, turto arešto aktą pareiškėjas gavo 2015 m. balandžio 21 d., tačiau nei prieštaravimų, nei skundo dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymų nustatytą terminą nepateikė. Taip pat antstolės teigimu išieškojimas iš turto, įsigyto naudojant ES lėšas, galimas. Dėl hipotekos kreditoriaus galimybės išieškoti iš įkeisto pareiškėjo turto, tai antstolės teigimu, kadangi turtas įkeistas iki hipotekos reformos, tai išieškotojas gali pasirinkti pats, iš kokio įkeisto turto išieškoti. Todėl antstolė mano, jog panaikinti priimtą patvarkymą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Teigia, jog antstolė netinkamai įvertino areštuojamą turtą, be to, neturi teisės vykdyti išieškojimo iš areštuoto turto.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje pateikiama turto arešto sąvoka. „Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Nagrinėjamu atveju antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir 2015 m. balandžio 9 d. Turto arešto aktais areštavo ir įkainojo hipotekos kreditoriui AB DNB bankui pareiškėjo (subsidiaraus skolininko) nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 36 – 37, 38 - 39).

Pagal CPK 178 straipsnį kiekvienas asmuo turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 178 str.). Antstolis, areštuodamas turtą, preliminariai įvertina areštuoto turto mąstą, kurio, jo manymu, galėtų užtekti pilnai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju išieškoma suma yra didelė (daugiau nei 900 000,00 EUR). Antstolis, neturėdamas specialių žinių, areštuodamas turtą negali nustatyti, ar skolininko turimo areštuoto turto gali užtekti skolos sumai padengti. Tokiu atveju antstolis gali skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir tik tuomet būtų galima įvertinti, ar areštuoto turto užteks visiškai įvykdyti teismo sprendimą, ar areštuoto turto yra per daug, ar, atvirkščiai, per mažai. Be to, numatyta, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo asmenys gali pareikšti be vėliau kaip per tris dienas nuo turto arešto gavimo, jeigu nedalyvavo areštuojant turtą (CPK 681 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju areštuojant turtą pareiškėjas nedalyvavo. Turto arešto aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. balandžio 21 d. (v. b. l. 41). Nei pareiškėjas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nebuvo apskųstas antstolės priimtas turto arešto aktas. Iš antstolės patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą bei vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog areštuotas pareiškėjo turtas antstolės įvertintas dvigubai daugiau, nei pateikiamos tokio turto vidutinės rinkos vertės VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Todėl konstatuotina, jog nesant atliktos viso antstolės areštuoto pareiškėjui priklausančio turto ekspertizės, pareiškėjo teiginys, jog turtas areštuotas per mažomis kainomis, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių areštuoto turto rinkos vertę ar pan.; CPK 178 str.), yra nepagrįstas. Taip pat sutiktina su suinteresuotojo asmens AB DNB banko argumentais, jog pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaitos santrauka be turto vertintojo ataskaitos negalioja. Taip pat nesuprantama, kodėl pareiškėjas, atlikęs turto vertės nustatymo ekspertizę ir 2015 m. sausio 29 d. turėdamas turto vertinimo ataskaitą nepateikė antstolei prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo. Be to, turto vertinimo ataskaitos pastabose (b. l. 12) nurodyta, jog vertės paskirstymas galioja tik parduodant visą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais, todėl negalima remtis minėta ataskaita, nes antstolis pastatą parduoda kaip atskirą turtinį vienetą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl areštuoto turto kainos pareikšti, jog pateikta ataskaita negalima remtis, nes parduodami atskiri turtiniai vienetai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.) patvirtinančių, jog antstolės nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog antstolė, vykdydama jai įstatymo suteiktas teises, tinkamai įkainojo pareiškėjo turtą.

Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas – tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Kai skolininkas neįvykdo įkeitimo užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis (CK 4.219 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, užtikrindamas trečiojo asmens BUAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS prievolių vykdymą, įkeitė išieškotojo AB DNB banko naudai jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, suteikęs finansavimą ir prievolių įvykdymą įkeitimu užsitikrinęs kreditorius turėjo pagrindo tikėtis, kad jis, skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galės pasinaudoti savo kaip įkaito turėtojo teisėmis. Priešingu atveju įkeitimas neatliktų savo pagrindinės funkcijos – efektyviai apsaugoti kreditoriaus interesus.

CPK 688 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pareiškėjas teigia, jog išieškojimas iš areštuoto turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Trakų raj. - negalimas, nes jis yra įgytas finansuojant ES lėšomis bei jame stovi pastatai, kurie nėra įkeisti hipotekos kreditoriui. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „įstatyme expressis verbis nesant nustatyto draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už ES lėšas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, pagrindo plečiamam CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimui, šią normą taikant ne tik lėšoms, bet ir už jas įgytam turtui, nėra“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015). Taigi konstatuotina, jog įstatymas nedraudžia išieškoti iš turto, kuris yra įgytas iš ES lėšų. Kadangi pareiškėjas savo rizika prisiėmė atsakomybę už trečiojo asmens BUAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS prievolių vykdymą dar 2007 metais ir įregistravo hipoteką savo turtui, darytina išvada, jog 2011 m. sudarydamas sutartį dėl ES lėšų gavimo, pareiškėjas galėjo ir privalėjo įvertinti riziką, kad asmuo, kurio prievolių įvykdymą pareiškėjas užtikrino savo asmeninio turto hipoteka, gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Iš pareiškėjo teismui pateiktos 2011 m. birželio 6 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutarties Nr. 3VĮ-KV-10-2-003736-PR001 19.1 punkto matyti, kad paramos gavėjas be agentūros rašytinio sutikimo negali įkeisti turto, kuriam įsigyti yra suteikiama parama, 5 metus nuo sutarties pasirašymo datos, taip pat paramos gavėjas 5 metus nuo sutarties pasirašymo datos be agentūros rašytinio sutikimo negali perleisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, jei šiam turtui įsigyti yra suteikta parama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtas (tiek žemės sklypas, tiek pastatas) įkeistas išieškotojui dar 2007 metais (o sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra pasirašyta 2011 m., t.y. turtas buvo įkeistas iki paramos sutarties sudarymo), Europos Sąjungos paramos lėšos nebuvo skirtos įsigyti nurodytam turtui, nėra išieškoma iš skirtos paramos lėšų, todėl šiuo atveju nėra taikomos CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kartu pažymėtina, jog 2016 m. birželio 06 d. pasibaigė paramos sutarties 17.3 punkte nustatytas 5 metų terminas.

Pareiškėjo teiginys, kad negali išieškoti iš turto (žemės sklypo), kadangi ten stovi neįkeistas turtas: pastatas - kavinė su poilsio patalpomis yra nepagrįstas, nes įstatymas nedraudžia išieškoti iš turto, ant kurio stovi hipoteka neįkeistas turtas. O antstolė šio turto neareštavo ir iš jo nėra išieškoma.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes turtą pareiškėjas įkeitė UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS naudai. Teigia, jog bankrutuojančio trečiojo asmens turimo turto visiškai pakanka jo įsipareigojimams išieškotojui įvykdyti ir nėra būtina nukreipti išieškojimo į pareiškėjo įkeistą turtą. Ir pareiškėjo teigimu jam įvykdžius trečiojo asmens prievoles išieškotojui, pareiškėjas trečiojo asmens bankroto byloje atsidurtų prie trečios eilės išieškotojų ir atgauti sumokėtas bankui lėšas būtų neįmanoma. Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti antstolės priimto patvarkymo, kadangi išieškotojo kreditorinių reikalavimų patvirtinimas bankroto byloje nesudaro kliūčių išieškotojui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad 2016 m. kovo 23 d. priimtas patvarkymas yra priimtas nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, areštuoto turto realizavimas leis užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Antstolė veikė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. B. 2016 m. balandžio 14 d. skundą dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.