- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1-3194-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00269-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB ,,A“ vadybininku, neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š., privalėdamas tvarkyti, netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros:
jis, nuo 2009-04-07 iki 2016-11-10 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir – BAĮ) 21 straipsnio 1 punkto, 4 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, neorganizavo ir netvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-10-29 aplaidžiai organizavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – netvarkė kasos dokumentų, dėl to nėra galimybės nustatyti, kaip ir kam buvo panaudotos piniginės lėšos, neužtikrino, kad būtų vedami apskaitos registrai, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar visos paimtos, pervestos lėšos buvo atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje.
Kaltinamojo A. Š. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų E. S. (E. S.), R. Š., M. V., N. Š., I. C. (I. C.) parodymais, specialisto išvada.
Kaltinamasis A. Š. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo visiškai pripažino ir paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2009-04-07. Bendrovės steigėjai ir akcininkai – jo sūnus R. Š. ir žmona N. Š.. Iki 2016-11-10 jis buvo įmonės vadovu. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla – apdailos darbai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buveinė nuo 2011 metų buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patalpos buvo nuomojamos iš UAB ,,B“. Bendrovės apskaitą nuo veiklos pradžios padėjo tvarkyti jų šeimos pažįstama M. V.. Apskaitą tvarkė buhalterinėje programoje, savo namuose; buhalterinė programa nepriklausė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. M. V. kiekvieno mėnesio pabaigoje dokumentus į jos namus pristatydavo jis arba jo sūnus R. Š.. M. V. suvesdavo duomenis iš pateiktų dokumentų į buhalterinę programą ir po to dokumentus grąžindavo, jie buvo saugomi bendrovės buveinės patalpose. R. Š. atliko apskaitininko funkcijas. Sąskaitas faktūras už atliktus darbus išrašydavo R. Š., o jis (A. Š.) atliko kasininko funkcijas. Prisijungimus prie banko sąskaitų turėjo tik jis, jis ir atlikdavo įvairius pavedimus bei grynais paimdavo pinigus iš banko sąskaitų. Iš bendrovės banko sąskaitų buvo atliekami mokėjimai už prekes, paslaugas, kurą, mokami mokesčiai Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, pinigai buvo skirti ir darbo užmokesčiui. Grynieji pinigai, paimti iš bendrovės sąskaitų, buvo naudojami bendrovės veikloje – atsiskaityti su subrangovais už atliktas paslaugas, darbo užmokesčiui sumokėti, įvairių prekių (darbo įrankių, darbo rūbų, įrankių nuomai ir kt.), reikalingų bendrovės veikloje, pirkimui. Įvairūs atsiskaitymai vyko grynais ir pavedimais. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 2015-12-31 buvo apskaitoma įranga 56231 eurų sumai, tačiau pagal apskaitos dokumentus nėra jokių duomenų, kad minėta įranga būtų parduota ar nurašyta teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad minėta įranga buvo nurašyta, bet ar tai buvo įforminta dokumentais, negali pasakyti. Dalis įrangos buvo pavogta, kiek pamena 2014-2015 metais, iš objekto ,,Pušų terasos“, buvusio Nemenčinės plente. Dėl įrangos vagystės kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Bendrovėje yra mokėtų atlyginimų, darbo įrankių bei rūbų pirkimo, taip pat įrankių nuomos išlaidas pateisinantys dokumentai – atlyginimų žiniaraščiai, kasos išlaidų bei pajamų orderiai, tačiau nėra kasos knygos, kurioje išsamiai būtų suvestas pinigų judėjimas ir nėra apskaitos registrų. Kasos dokumentus bei apskaitos registrus žadėjo sutvarkyti ir pateikti šeimos pažįstama M. V., tačiau to nepadarė, todėl negalėjo šių dokumentų perduoti bankroto administratoriui. Su Lenkijos įmone ,,C“ buvo sudarytas 2015-07-02 kontraktas dėl apdailos darbų atlikimo objektuose Vilniuje, darbai buvo atliekami banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kontraktą Vilniuje iš Lenkijos įmonės ,,C“ pusės pasirašė I. C.. Už atliktus darbus su įmone ,,C“ buvo atsiskaityta pavedimais ir grynaisiais. Atsiskaitymas grynaisiais vyko Vilniuje, jis I. C. sumokėdavo eurais pinigų sumas, kurios buvo nurodytos įmonės ,,C“ išrašytose faktūrose. Pinigus I. C. perduodavo bendrovės buveinėje ir objektuose. (3 tomas, 218-219 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo veika įrodyta liudytojų E. S. (3 tomas, 61, 64 - 65 b. l.), R. Š. (3 tomas, 117-118 b. l.), M. V. (3 tomas, 122 – 123 b. l.), N. Š. (3 tomas, 127 b. l.), I. C. (3 tomas, 133-134 b. l.) parodymais, 2019-08-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra BAĮ ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant BAĮ ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.
Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013).
Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (BAĮ 10 ir 11 straipsniai).
Teismų praktikoje akcentuota, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Tai eliminuoja ūkio subjekto vadovo bendrininkavimo galimybę aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą, nes bendrininkavimas galimas tik tyčinėse nusikalstamose veikose (BK 24 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. inkriminuojamu nuo 2015-01-01 iki 2016-10-29 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal žodinį susitarimą tvarkė M. V., darbo santykiais su bendrove ji nebuvo susijusi, darbo įstatymų nustatyta tvarka tokios funkcijos jai nebuvo pavestos, taigi, A. Š. šiuo laikotarpiu yra aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas, nes iš Juridinio asmens duomenų registro išplėstinio išrašo, juridinio asmens duomenų (1 tomas, 56-59 b. l., 2 tomas, 1-2 b. l.) matyti, kad bendrovės direktoriumi A. Š. registruotas nuo 2009-04-07, o Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nutartimi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „D“.
Pagal BAĮ ir kitus teisės aktus visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad tyrimui nepateikti kasos dokumentai ir nėra galimybės nustatyti, kaip ir ar pagrįstai buvo panaudotos piniginės lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, tyrimui nepateikti apskaitos registrai, ir nėra galimybės nustatyti, ar visos paimtos, pervestos lėšos buvo atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, tyrimui nebuvo pateikti turto pardavimo ir nurašymo dokumentai, apyvartos žiniaraščiai, 2015 ir 2016 metų balansai, ir nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų, taip pat nėra galimybės nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad A. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2009-04-07 iki 2016-11-10, ir pagal BAĮ 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-10-29 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes netvarkė kasos dokumentų, dėl to nėra galimybės nustatyti, kaip ir kam buvo panaudotos piniginės lėšos, neužtikrino, kad būtų vedami apskaitos registrai, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar visos paimtos, pervestos lėšos buvo atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, taip pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, ir struktūros už 2015-2016 metus. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Taip pat konstatuotina, jog A. Š. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis turėjo žinoti aukščiau nurodytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, dėl ko ir atsirado specialisto nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, tai yra, tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų nesurašymo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje ir atitinkamai pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Darytina išvada, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. Š. pripažinti kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis A. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūlomais bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. (3 tomas, 223-225 b. l.)
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. Š. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis neteistas (4 tomas, 3 b. l.), baustas administracinėmis nuobaudomis (4 tomas, 7-14 b. l.), priklausomybės ir psichikos ligos jam nediagnozuotos.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Š. neteistas, dirba. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Š. įstatyme numatytą bausmę – baudą.
A. Š. kaltę visiškai pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir bausmė A. Š. sumažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BBND) nuo 2015-01-01 nustatytas 37,66 euro.
Kaltinamasis A. Š. prašė išdėstyti paskirtos bausmės – baudos mokėjimą dalimis. BPK 352 straipsnis suteikia teisę teismui nustatyti terminą, per kurį nuteistasis savanoriškai turi sumokėti baudą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis nustato, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o šiuo atveju A. Š. nustatytinas šešių mėnesių laikotarpis baudai sumokėti.
Kaltinamajam A. Š. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. skirti 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. Š. išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (originalą) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teismo priimamąjį skyrių). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Kardomąją priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
A. Š. išaiškinti, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.