Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-122-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2S-122-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01760-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
T. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-122-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01760-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. T. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Globama“ ieškinį atsakovei T. T. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą ir / arba pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turimas turtines teises, 11 354,64 Eur dydžio ieškinio reikalavimui užtikrinti.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškinio reikalavimų suma yra didelė, todėl teismui patenkinus ieškinį yra rizika, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas bus neįmanomas.

2.2. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių galimybę disponuoti valdomu turtu, atsakovė ieškinio tenkinimo atveju gali slėpti savo turtą ar tyčia pabloginti savo finansinę padėtį, siekdama apsunkinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 11 354,64 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčiu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „Globama“.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštas reikalavimas negalėtų būti tenkinamas.

4.2. Įvertinęs pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą, pripažino, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl padarė išvadą, jog yra tikėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimam ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bei konstatavo, kad tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą, neviršijant reikalavimo sumos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad šiuo metu suformuotoje teismų praktikoje, skirtingai nei senesnėje, kuria vadovavosi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, išaiškinta, kad vien ieškinio suma pati savaime neįrodo atsakovo nesąžiningumo ir grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Mano, jog tai, kad teismas nagrinėjamu atveju vadovavosi ne aktualia teismų praktika, nulėmė, kad buvo priimtas nepagrįstas, todėl neteisingas sprendimas.

6.2. Nurodė, kad ieškovė teismui nebuvo pateikęs absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs spręsti apie tai, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teigia, jog ieškovės prašyme apsiribota vien deklaratyviais teiginiais apie tai, kad atsakovė nevykdė ieškovės prašymo padengti įsiskolinimo, kad atsakovė gali slėpti savo turtą ar tyčia bloginti savo finansinę padėtį. Nurodė, kad tai tėra vien ieškovės teiginiai, kurių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, negalėjo būti teismo pripažinti pagrindu varžyti atsakovo teises.

6.3. Nurodė, kad iš pridedamų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonė 2019 m. birželio 30 d. turėjo turto už 725 712,40 Eur; tiek 2018 m., tiek ir 2019 m. nuolat uždirba pajamų, vien per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius sugeneravo 31 564,90 Eur pardavimo pajamų. Nurodė, kad ieškovės veikla yra apdrausta, įmonė kas mėnesį pildo ir teikia PVM deklaracijas bei moka PVM valstybei. Teigia, jog pas atsakovę dirba 3 darbuotojai, darbo užmokestis jiems mokamas laiku, laiku atsiskaitoma su valstybės ir socialinio draudimo biudžetais, jokių mokestinių ar socialinio draudimo įmokų skolų nėra. Pažymėjo, kad įmonė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 11 300 Eur. Todėl mano, jog vien šio turto vertės pakaktų atsiskaityti su ieškovu, jei ieškinys būtų patenkintas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovės skundo bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma). Teigia, jog ieškinio pateikimo metu faktinę grėsmę ieškovei įrodyti buvo praktiškai neįmanoma, todėl ji, remdamasi hipotetinės grėsmės teorija, laikė, jog pareikšto materialinio teisinio reikalavimo suma – 11 354,64 Eur – apeliantei yra pakankamai didelė ir dėl šios priežasties yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.

Šalies argumentai

8.2. Teigia, jog nors apeliantė atskirajame skunde ir nurodė, kad ji yra jau šešti metai rinkoje veikiantis ir pajamas generuojantis ūkio subjektas, bei pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad įmonė 2019 m. birželio 30 d. turėjo turto už 725 712,40 Eur, bei per šešis 2019 metų mėnesius sugeneravo 31 564,90 Eur pardavimo pajamų, tačiau, ieškovės įsitikinimu, tai neeliminuoja abejonių dėl apeliantės galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, kartu ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo.

8.3. Nurodė, kad atsakovė savo atskirajam skunde teigdama, jog pareikšto ieškinio suma nėra didelė, o jų finansinė padėtis yra gera, turėjo bei tebeturi procesinę galimybę pasinaudoti teise įnešti ieškovės ieškiniu reikalaujamą sumą į depozitinę sąskaitą (CPK 148 straipsnio 2 dalis) ir tuo pagrindu panaikinti atsakovės turtui taikytas suvaržymo priemones. Mano, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog atsakovė siekia išvengti bet kokių ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių.

8.4. Nurodė, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teigia, jog teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1234-178/2018).

8.5. Ieškovė, pasisakydama dėl apeliantės sąžiningumo, teigia, jog iš šioje civilinėje byloje esančių ir kartu su ieškovės ieškiniu pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog apeliantė su ieškove vengia atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas jau daugiau nei dvejus metus, o toks piniginės prievolės vykdymo kreditoriui vengimas, ieškovės nuomone, neginčijamai įrodo apeliantės nesąžiningumą. Taip pat pažymi, jog net ir tuo atveju, jei apeliantė prievolių ieškovei nevykdo ne dėl nesąžiningumo, o dėl kitų, ieškovei nežinomų priežasčių, tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriais remiasi savo atskirajame skunde, t. y. pateikė išrašo iš Juridinių asmenų registro apie atsakovę nuorašą, 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. birželio 30 d. balansų ir pelno-nuostolių ataskaitų nuorašus, draudimo poliso nuorašą, PVM deklaracijų nuorašą, pažymą apie įdarbintus asmenis, informacijos apie skolos „Sodrai“ nebuvimą, išrašo iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovo turtą nuorašą, turto vertės informacijos nuorašą, Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymo nuorašą, Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties nuorašą, išrašą iš atsakovės banko sąskaitos, 2018 m. sausio 9 d. el. laiško nuorašą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nuomonės dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo, atsakovė apie tai informuota nebuvo, todėl neturėjo galimybės pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 314 straipsnio taikymas šiuo atveju pažeistų atsakovės procesines teises būti išklausytai bei teikti įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į aplinkybes, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos proceso neužvilkins, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).

14. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

16. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

17. Atskiruoju skundu nurodoma, kad pagal šiuo metu suformuojamą teismų praktiką, skirtingai nei senesnėje, kuria vadovavosi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, išaiškinta, kad vien ieškinio suma pati savaime neįrodo atsakovo nesąžiningumo ir grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš ieškinyje suformuotų reikalavimų matyti, jog ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 8 349 Eur skolą, 3 005,64 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodinėja, jog vien didelė ieškinio suma savaime sukelia grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovės turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jos turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

18. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi vien tik didele ieškinio suma, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, akivaizdu, jog vien šio argumento, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepakanka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog ieškovas gali siekti paslėpti savo turtą ar kitaip stengtis pasunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovė yra komercinę veiklą vykdanti įmonė, jos apyvartą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. sudarė 31 564,90 Eur, įsiskolinimų „Sodrai“ neturi. Nors iš 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė patyrė 16 726,09 Eur nuostolį, tačiau įvertinus atsakovės 2019 m. birželio 30 d. balanse pateiktus duomenis matyti, jog atsakovės turtas iš viso sudaro 725 712,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovės finansinė padėtis nėra tokia prasta, jog nesugebėtų įvykdyti jai nepalankaus teismo sprendimo, o ieškinio suma nelaikytina labai didele.

20. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ nustatyta, jog atsakovė be šios civilinės bylos jokių kitų teisme nagrinėjamų bylų neturi, todėl darytina išvada, jog šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė nėra linkusi vengti atsiskaitymų su kreditoriais.

21. Nors ieškovės vertinimu, aplinkybės, jog atsakovė jau daugiau nei dvejus metus neatsiskaito su ieškove, liudija atsakovės nesąžiningumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, atsakovė be šios civilinės bylos jokių kitų teisme nagrinėjamų bylų neturi. Šioje civilinėje byloje atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl šioje proceso stadijoje nespręsdamas klausimo dėl ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė nelaikytina nesąžininga. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nenustatytas atsakovės nesąžiningumas, todėl nėra pagrindo teigti, jog kyla grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesivadovavo formuojama teismų praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Globama“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Teisėja Jolanta Gailevičienė