- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 2-1700-241/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė
- Kreditorius
- akcinę bendrovę DNB banką
- Kategorijos
- 3.4.3.5.2Bankroto administratoriaus pareigos ir teisės
- 3.4.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymas išbraukti kreditorę akcinę bendrovę DNB banką iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
BUAB „Bajorkiemis“ administratorė kreipėsi į teismą prašydama iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo išbraukti AB DNB banką (toliau – ir bankas). Nurodė, kad AB DNB banko suteikta asmeninė paskola G. R. ir L. R. buvo užtikrinta BUAB „Bajorkiemis“ turto hipoteka. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino banko 781 484,57 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje, o 2015 m. vasario 27 d. nutartimi šis reikalavimas buvo sumažintas iki 469 900,71 Eur. Administratorė pardavė visą bankui įkeistą turtą, todėl išnyko finansinio reikalavimo teisinis pagrindas, dėl kurio bankas buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Turtas buvo parduotas per dvylika varžytynių, bankas gavo virš milijono litų draudimo išmoką; draudimo įmokas mokėjo bendrovė; už parduotą turtą gauta apie 67 000 Eur suma, kuri bankui nepervedama, nes tai yra administravimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi netenkino BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymo išbraukti kreditorę AB „DNB banką“ iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo.Teismas nustatė, kad AB DNB bankui įkeistas turtas yra parduotas. Hipotekos kreditorius taip pat sutinka, jog visas jam įkeistas turtas yra parduotas. Administratorė pripažino, jog, pardavus įkeistą turtą, bankui nei vienas euras nėra pervestas.Taip pat teismas nustatė, kad buvo apskaičiuota bankui tenkanti administravimo išlaidų dalis, kuri yra 67 657,69 Eur ir kurią prašoma per 10 dienų sumokėti administratorei. Bankas, nepraleisdamas jam suteikto 10 dienų termino, 2017 m. liepos 5 d. kreipėsi į BUAB „Bajorkiemis“ administratorę prašydamas sušaukti BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimą, kuriame siūlė svarstyti klausimą dėl faktiškai turėtų bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo ir bankui tenkančios administravimo išlaidų dalies nustatymo. Teismas nurodė, kad BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimas minėtu klausimu nėra sušauktas.Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad išbraukti hipotekos kreditorių iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo, kol nėra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir šiam kreditoriui priklausanti dalis jų apmokėjimui, nėra pagrindo. Taip pat, teismo nuomone, nėra galimybės įvertinti, ar BUAB „Bajorkiemis“ visiškai atsiskaitė su banku. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo banką išbraukti iš kreditorių sąrašo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė BUAB „Bajorkiemis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išbraukti AB DNB banką iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tarp bankrutuojančios įmonės ir kreditoriaus civiliniai santykiai bankroto byloje yra susiklostę hipotekos sutarties pagrindu. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. Bankrutuojanti įmonė neturi jokio įkeisto turto, t. y. hipoteka, kurios pagrindu patvirtintas AB DNB banko finansinis reikalavimas, išnyko. Tai reiškia, kad pasibaigus hipotekai, pasibaigia ir įkeisto turto savininko prievolės kreditoriams.Bankrutuojanti įmonė neturi AB DNB bankui vykdytinų finansinių prievolių. Teismo motyvas, kad nėra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir bankui priklausanti dalis jų apmokėjimui, prieštarauja bankroto bylos medžiagai. Kreditoriai yra patvirtinę administravimo išlaidų sąmatą ir ji yra galiojanti. Teismo motyvai, kad kreditoriai gali spręsti, kokia dalis už įkeistą turtą gautų lėšų yra priklausanti bankui, yra neteisėta. Bankas nurodo, kad bankroto administratorė nėra pervedusi nei kiek lėšų, gautų už įkeistą turtą, tačiau toks motyvas prieštarauja įsiteisėjusiems teismo procesiniams sprendimams – 2015 m. vasario 27 d. nutartimi banko finansinis reikalavimas bankroto administratorės prašymu sumažintas iki 469 900,71 Eur sumos, nes iš draudimo bendrovės taikos sutarties pagrindu hipotekos kreditorius gavo draudimo išmoką už bankrutuojančios įmonės sudegusį bankui įkeistą turtą. Tuo pagrindu sumažėjo hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas, t. y. už įkeistą turtą bankas yra gavęs 311 583,86 Eur. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės kreditoriams spręsti, ar pirmiau apmokėti kreditorių patvirtintas ir patirtas administravimo išlaidas, ar hipotekos kreditoriui. Administratorė pateikė teismui pagal kreditorių susirinkimų galiojančius nutarimus patirtų išlaidų, tame tarpe susijusių su įkeisto turto administravimu, duomenis. Šių išlaidų pagrįstumo bankas neneigia ir neginčija, nes tam nėra pagrindo. Tai reiškia, kad bankroto proceso metu bankrutuojanti įmonė už įkeistą turtą yra gavusi 378 583,86 Eur, iš kurių kreditorius gavo 311 583,86 Eur.Banko teiginys, kad nėra išspręstas faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo kreditorių susirinkime klausimas bei nėra nustatyta kreditorių pagrįstomis pripažintų administravimo išlaidų proporcija iš visų lėšų, yra neteisėtas. Bankroto procese kreditoriai turi pareigą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų sąmatos yra patvirtintos. ĮBĮ nesuteikia kreditoriams teisės pripažinti ar nepripažinti kreditorių susirinkimų nutarimų pagrindu patvirtintų ir jau patirtų administravimo išlaidų administravimo išlaidomis. Iš banko veiksmų bankroto procese akivaizdu, jog jis supranta, kad išlaidos, kurios buvo patvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimais, yra faktiškai patirtos, todėl klausimo kėlimas dėl bankroto procese patirtų administravimo išlaidų pripažinimo ar nepripažinimo administravimo išlaidomis nėra įmanomas, o tokio klausimo svarstymas kreditorių susirinkime negali sukelti jokių teisinių pasekmių atgaline data.Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditoriai turi nuspręsti, kiek iš gautų už įkeistą turtą lėšų turi atitekti hipotekos kreditoriui. Tokia teisė pagal ĮBĮ kreditoriams nesuteikiama. Šio motyvo teismas nepagrindė jokia materialinės teisės norma.Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, teismas tokiose bylose turi būti aktyvus. Teismas turi teisę ex officio pats inicijuoti atskirų klausimų nagrinėjimą. Skundžiama nutartis lemia, kad AB DNB bankas yra BUAB „Bajorkiemis“ kreditoriumi su tokia pačia kreditorinio reikalavimo suma, tiek iki įkeisto turto pardavimo, tiek ir po pardavimo. Iki paskutinio įkeisto turto pardavimo patvirtintas banko finansinis reikalavimas svetimo turto hipotekos pagrindu teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi yra 469 900,71 Eur. Po šios nutarties priėmimo visas bankrutuojančios įmonės įkeistas turtas parduotas už 67 000 Eur, tačiau iki šiol patvirtintas banko finansinis reikalavimas yra beveik septynis kartus didesnis, nei už įkeistą turtą gauta pinigų suma. Tai reiškia, kad bankrutuojančios įmonės teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai banko naudai viršija vykdytinos prievolės sumą. Bankas piktnaudžiauja teisėmis bankroto procese – nei taikos sutarties pagrindu gavęs 311 583,86 Eur už sudegusį įkeistą turtą, nei žinodamas, kad likęs įkeistas turtas yra parduotas už 67 000 Eur, bankas neteikia prašymų teismui dėl finansinio reikalavimo sumažinimo.Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė AB DNB bankas prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nėra teisinių pagrindų išbraukti banką iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo, nes po viso įkeisto turto pardavimo bankui nebuvo pervesta nei kiek lėšų parduoto turto hipoteka užtikrinto banko finansinio reikalavimo tenkinimui. BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje nėra išspręstas faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo kreditorių susirinkime klausimas bei nėra nustatyta kreditorių pagrįstomis pripažintų administravimo išlaidų apmokėjimo proporcija iš visų BUAB „Bajorkiemis“ bankroto procese bankrutavusios įmonės gautų lėšų, įskaitant ir parduotą bankui įkeistą turtą. Bankas yra kreipęsis į bankroto administratorę dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo klausimui svarstyti. Kol BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkime nebus patvirtintos faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos ir nustatyta jų apmokėjimo tvarka iš visų bankroto procese BUAB „Bajorkiemis“ gautų lėšų, taip pat bankui nebus pervestos lėšos iš įkeisto turto pardavimo, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, nėra teisinio pagrindo išbraukti AB DNB banką iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo.Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad vien tik realizavus įkeistą turtą hipoteka pasibaigia. Šiuos bankroto administratorės teiginius paneigia kasacinio teismo praktika. Hipotekos pasibaigimas siejamas ne vien tik su įkeisto turto pardavimu, bet ir su atsiskaitymu su hipotekos kreditoriumi iš lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo. Todėl nėra pagrindų BUAB „Bajorkiemis“ turto hipotekos banko naudai pasibaigimui, nes su banku dar nėra atsiskaityta iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą.Administratorė nepagrįstai teigia, kad BUAB „Bajorkiemis“ faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo kreditorių susirinkime klausimas nėra tiesiogiai susijęs su banko išbraukimu iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo. Bankas neginčija, kad iš gautų lėšų iš keisto turto pardavimo turės būti apmokama proporcinga dalis bankroto administravimo išlaidų, ir tik likusi dalis pervedama bankui kreditorinio reikalavimo tenkinimui. Todėl aplinkybės, kiek yra faktiškai patirta bankroto administravimo išlaidų ir ar visos jos pagrįstos, šiuo atveju yra tiesiogiai susijusios su banko teise gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų, t. y. kuo daugiau kreditorių susirinkime bus patvirtina kaip pagrįstų faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų, tuo mažesne apimtimi bus tenkinamas banko kreditorinis reikalavimas. Administratorė nepagrįstai vengia šaukti BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimą ir atsiskaityti kreditoriams apie faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas, tuo pažeisdama savo pareigas. Administratorei pateikus BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimui duomenis ir įrodymus apie faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas bei kreditorių susirinkimui šias išlaidas patvirtinus, galėtų būti proporcingai apskaičiuojamos konkrečios mokėtinos patvirtintų bankroto administravimo išlaidų sumos iš įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo bei kitų bankroto byloje gautų lėšų. Bankas nėra išreiškęs nei pritarimo bankroto administratorės nurodytoms patirtoms bankroto administravimo išlaidoms, nei jos pateiktiems bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo skaičiavimams.Faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų tvirtinimas, bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos ir proporcijų nustatymas, priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai, o ne vienašališkai bankroto administratoriui. Tik išsprendus šiuos klausimus kreditorių susirinkime ir atsiskaičius su banku iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, atsiras teisinis pagrindas išbraukti banką iš BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių sąrašo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
2017 m. rugsėjo 22 d., iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, apeliantė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais atsikerta į banko atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus.CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės teikti papildomus paaiškinimus, kuriais būtų tikslinamas, pildomas ar plečiamas atskirojo skundo pagrindas, apeliantė teisę į apeliaciją įgyvendino pateikdama atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į nurodytų civilinio proceso teisės normų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir vertinti juos kartu su atskirojo skundo medžiaga, todėl jie grąžintini apeliantei.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir esmės
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymas išbraukti hipotekos kreditorę AB DNB banką iš bankrutavusios atsakovės kreditorių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.Apeliacinėje byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neišbraukė bankrutavusios atsakovės hipotekos kreditorės AB DNB banko iš kreditorių sąrašo, konstatavęs tokio pagrindo nebuvimą, kol nėra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir kreditorei priklausanti dalis jų apmokėjimui.Iš byloje esančių duomenų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartimi AB „DNB bankas“ suteikė UAB „Bajorkiemis“ akcininkams G. R. ir L. R. kreditą. Prievolių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka. Įkaito davėja UAB „Bajorkiemis“ įkeitė savo turtą, siekdama užtikrinti įmonės akcininkų prievolių bankui įvykdymą. Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi iškelta UAB „Bajorkiemis“ bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas patikslintas AB DNB banko 469 900,71 Eur reikalavimas.BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama išbraukti AB DNB banką iš kreditorių sąrašo, motyvuodama tuo, kad visas bankui įkeistas turtas parduotas, todėl išnyko banko kreditorinio reikalavimo teisinis pagrindas, lėmęs banko įtraukimą į atsakovės kreditorių sąrašą. Nors hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tenkinami anksčiau už kitų kreditorių reikalavimus, tačiau, pardavus bankrutavusios įmonės turtą (įskaitant ir turtą, kuriuo buvo užtikrinti įkaito turėtojo reikalavimai), hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami tik apmokėjus administravimo išlaidas.Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Joje nurodyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, išskaičiavus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Kai įkeistą turtą realizuoja bankroto administratorius, padengiant hipotekos turėtojo reikalavimą, kreditoriui sumokama ne visa turto pirkėjo sumokėta pinigų suma, o tik tai, kas lieka išskaičiavus atitinkamas administravimo išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).Nurodytos teisinio reglamentavimo nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad vykdant bankroto procedūras atliekamas atsiskaitymas su hipotekos kreditoriumi yra neatsiejamas nuo bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimo. Ši išvada leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog hipoteka apsunkinto bankrutavusios įmonės turto pardavimo nulemtas poreikio koreguoti patvirtintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą realizavimas galimas tik tinkamai apskaičiavus ir patvirtinus bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo tarpu apeliantės argumentai, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas yra pakankamas administravimo išlaidų apskaičiavimui dabartiniame bankroto proceso etape, yra nepagrįsti, ypač įvertinus tai, jog hipotekos kreditorė kelia ginčą šiuo klausimu.Didžiąją dalį bankroto procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų sudaro įmonės kreditoriai, t. y. asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 straipsnis). Įstatymas nenumato, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas (išskyrus vykdant supaprastinto bankroto procedūras). ĮBĮ 23 straipsnyje apibrėžtos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas), nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu su bankroto administratoriumi sudaroma pavedimo sutartis, kurioje fiksuojamas nustatytas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis).Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuotos kreditorių susirinkimo teisės nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus; juo siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl lėšų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).Bankroto administravimo išlaidų tvirtinimas ir atlyginimas susideda iš keleto etapų, kurie atliekami tam tikra seka, o ne vienu metu. Iš pradžių pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtina bankroto administratoriaus atlyginimą (įskaitant ir laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos) bei nustato administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis ir 4 dalis). Kreditorių susirinkimas šią sąmatą bei bankroto administratoriaus atlyginimo dydį gali tikslinti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, susijusių su bankroto administravimo procedūrų apimčių ar intensyvumo padidėjimu arba sumažėjimu (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis ir 4 dalis). Taigi kitas etapas, susijęs su bankroto administravimo išlaidomis, yra bankroto administratoriaus įrodymų apie realiai patirtas bankroto administravimo išlaidas pateikimas kreditorių susirinkimui, iš kurių (įrodymų) kreditorių susirinkimas gali nustatyti, ar šios išlaidos pagrįstos bei atitinkamai nuspręsti, ar nėra poreikio koreguoti (didinti / mažinti) bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Kitas atskiras etapas yra susijęs su jau realiai patirtų (ir pagrįstų) bankroto administravimo išlaidų atlyginimo tvarkos nustatymu iš bankrutuojančios įmonės turto. Būtent kreditorių susirinkimas sprendžia, kaip ir kokiomis proporcijomis turi būti padengtos administravimo išlaidos iš įmonės turto prieš pradedant tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).Pateikti išaiškinimai (19-21 punktai) pagrindžia AB DNB banko atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, kad tik kreditorių susirinkime išsprendus klausimus dėl faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų, jų apmokėjimo tvarkos ir proporcijų, galimas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo koregavimas išbraukiant iš jo hipotekos kreditorę, teisingumą.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorių susirinkimo nutarimo turiniui dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos nustatymo įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs imperatyvius reikalavimus, kurių aiškinimas ir taikymas plėtojamas teismų praktikoje. Vienas iš tokių reikalavimų yra hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, taip pat būtinumas laikytis visų kreditorių lygybės ir proporcingumo principų, pagal kuriuos administravimo išlaidų dengimo proporcija išvedama priklausomai nuo už parduotą turtą gautų sumų dydžio (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis, 36 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias ĮBĮ normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.