- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- 1-3794-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50696-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- Ž. B.
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, jo tvirtinu - dirbantis Švedijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei 2018-10-21 03.00 val.), ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei 2018-10-21 15.00 val.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje „Pas lapę“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė už kaklo savo šeimos narei – sugyventinei Ž. B. ir ją smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to, 2018 m. spalio 21 d. apie 15.00 val., E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia sugriebė už plaukų savo šeimos narei – sugyventinei Ž. B. ir juos tempė, o virtuvėje pastūmė nukentėjusiąją ir šiai parkritus ant grindų, įrėmęs koją Ž. B. į dešinį šoną ją spaudė prie radiatoriaus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą nugaros kairėje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. B. pagal abu epizodus kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., švęsdamas gimimo dieną sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo sugriebęs už kaklo savo sugyventinei, buvusiais sutuoktinei, su kuria susitaikė ir vėl kartu gyvena, Ž. B. ir ją smaugė, suvokia, kad nukentėjusiajai skaudėjo. Be to, 2018 m. spalio 21 d. apie 15.00 val., būdamas girtas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje griebė už plaukų savo sugyventinei Ž. B. ir juos tampė, o virtuvėje nukentėjusiąją pastūmė, po ko šiai parkritus ant grindų, įrėmė koją į jos šoną ir spaudė nukentėjusiąją prie radiatoriaus. Suvokia, kad nukentėjusiajai skaudėjo, sužalojimus pamatė po kelių dienų, kai ji jam juos parodė. Smurtą prieš nukentėjusiąją naudoja ne pirmą kartą. Dėl savo elgesio kreipėsi pas psichologą. Pasižada visiškai nevartoti alkoholio. Šeimoje auga du sūnūs, kurių įvykio metu nebuvo. Labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji Ž. B. parodė, kad su kaltinamuoju yra išsituokę, tačiau susitaikė ir gyvena kartu, veda bendrą ūkį, šeimoje auga du vaikai. Patvirtino, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., E. B., būdamas neblaivus, švenčiant jo gimimo dieną sodyboje Lomeikiškių k., Kėdainių r., ją smaugė, sukėlė jai fizinį skausmą. Grįžus namo, apie 15 val., E. B., būdamas neblaivus, ėmė ją įžeidinėti, miegamajame sugriebė už plaukų ir juos tempė, dėl ko jai skaudėjo. Ji išsigandusi paskambino savo seseriai ir paprašė ją pasiimti. Būnant virtuvėje atėjęs kaltinamasis išbėrė jos rankinės turinį ir norėjo rankinę išmesti. Kai ji lenkėsi susirinkti daiktų, jis ją pastūmė, todėl ji parkrito ant grindų. Tuomet kaltinamasis įrėmė savo koją į jos dešinį šoną ir ją spaudė prie radiatoriaus. Tuo metu ji taip pat juto fizinį skausmą. Bijo kaltinamojo, nes jis ją šnipinėja, tikrina, žemina vaikų akivaizdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad Ž. B. padarytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus, sukėlęs fizinį skausmą (b. l. 73).
Liudytoja V. M. nurodė (b. l. 76-77), kad ji yra nukentėjusiosios sesuo, dalyvavo švenčiant kaltinamojo gimtadienį sodyboje. Kaltinamasis buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis, tačiau po ištuokos jie vėl susitaikė ir gyvena kartu, tačiau, kiek jai žinoma, nuolat pykstasi, kaltinamasis yra labai pavydus. Po šventės sodyboje matė, kad nukentėjusioji buvo susirūpinusi, liūdna, matėsi, kad jai kažkas yra. Apie 15 val. ji buvo pas kitą seserį L. M., kai paskambinusi Ž. paprašė pas ją atvažiuoti. Abi su seserimi L. atvažiavo pas Ž., bet jų į butą niekas neįleido. Buto viduje girdėjosi konfliktas, su Ž. nebuvo įmanoma pasikalbėti, nes pokalbis vis nutrūkdavo, todėl ji nebegalėdama daugiau laukti paskambino į policiją. Policininkai į butą pateko, kuomet Ž. pavyko atrakinti duris, kurias užstojęs laikė kaltinamasis. Kai policijos pareigūnai Ž. apklausinėjo, sužinojo, kad naktį švenčiant gimtadienį kaltinamasis Ž. smaugė, o prieš joms atvažiuojant tempė už plaukų, paskui pargriovęs ant grindų laikė prispaudęs koja, neleido atsikelti. Kiek jai žinoma, kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtauja ne pirmą kartą.
Liudytoja L. M. nurodė (b. l. 82-83), kad ji yra nukentėjusiosios sesuo, dalyvavo švenčiant kaltinamojo gimtadienį sodyboje. Kaltinamasis buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis, tačiau po ištuokos jie vėl susitaikė ir gyvena kartu. Po šventės sodyboje matė, kad nukentėjusioji buvo susimąsčiusi, nusiminusi, matėsi, kad kažkas ne taip. Apie 15 val. ji buvo su kita seserimi V. M., kai paskambinusi verkdama Ž. paprašė pas ją atvažiuoti ir pasiimti. Supratę, kad kažkas atsitiko, abi su seserimi nedelsiant atvažiavo pas Ž., bet jų į butą niekas neįleido. Buto viduje girdėjosi šurmulys, riksmai, konfliktas, su Ž. nebuvo įmanoma pasikalbėti, nes pokalbis vis nutrūkdavo. Bijodamos dėl Ž. sveikatos paskambino į policiją. Policininkų pradžioje niekas į butą taip pat neįleido, bet Ž. apgaulės būdu pavyko atrakinti duris. Ž. buvo labai išsigandusi, susivėlusiais plaukais, verkė, sakė, kad kaltinamasis ją mušė, tampė už plaukų, pargriovęs ant žemės spaudė koja. Be to, tada ji sužinojo, kad sodyboje kaltinamasis ją smaugė. Kiek jai žinoma, kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtauja ne pirmą kartą.
Iš pranešimo PK pažymos ir aprašyto apžiūros vaizdo/garso įrašo matyti, kad apie iš sugyventinio patirtą smurtą pranešė nukentėjusiosios sesuo, pati nukentėjusioji Ž. B. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad sugyventinis, buvęs sutuoktinis E. B., būdamas neblaivus, švenčiant jo gimtadienį pirtyje, ją smaugė, o namuose, miegamajame kambaryje, ją tampė už plaukų, parvertęs ant žemės spaudė koja (b. l. 17-32, 34).
Iš pranešimų policijai duomenų (b. l. 39-41) matyti, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo ne pirmą kartą.
Blaivumo testo metu kaltinamajam nustatytas 2,26 promilių girtumas, nukentėjusioji blaivi (b. l. 49, 87).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais ir duomenimis, nustatyta, kad: 2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje „Pas lapę“, esančioje Lomeikiškių k. 11, Surviliškio sen., Kėdainių r., tyčia sugriebė už kaklo savo šeimos narei – sugyventinei Ž. B. ir ją smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą; be to, 2018 m. spalio 21 d. apie 15.00 val., E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia sugriebė už plaukų savo šeimos narei – sugyventinei Ž. B. ir juos tempė, o virtuvėje pastūmė nukentėjusiąją ir šiai parkritus ant grindų, įrėmęs koją Ž. B. į dešinį šoną ją spaudė prie radiatoriaus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą nugaros kairėje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sugyventiniai, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad aplinkybėse nurodytu laiku, kaltinamasis per du kartus tyčia sumušė savo sugyventinę ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atliko visus dviejuose kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu.
Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, jog kaltinamasis – sugyventinis, du kartus skirtingu laiku ir vietose smurtavo jos atžvilgiu, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai nustatytas padarytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs fizinį skausmą; liudytojų V. M. ir L. M. – nukentėjusiosios seserų parodymai, kuriais jos patvirtino, kad joms yra žinoma, jog kaltinamasis prieš jų seserį du kartus, skirtingu laiku ir skirtingose vietose, panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą, kad jis prieš jų seserį smurtavo ne pirmą kartą; kaltinamojo kaltę patvirtina ir pranešimo PK pažymos bei aprašyto apžiūros vaizdo/garso įrašo turinys.
Abu nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Abu nusikaltimus, padarytus skirtingu laiku, skirtingose vietose ir esant nepaneigtai skirtingai tyčiai, sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei 2018-10-21 03.00 val.) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei 2018-10-21 15.00 val.).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas ir išreikštas gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Dėl kaltinamojo gynėjos prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str.
BK 38 str. 1 dalyje nurodyta, kad asmuo padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog asmuo turi būti padaręs vieną nusikaltimą. Šiuo atveju įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė arba kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. Deja kaltinamojo skirtingu laiku padarytos nusikalstamos veikos nėra nei tęstinė (tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007)), nei sudaro idealią sutaptį, (idealia nusikalstamų veikų sutaptimi paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisiniais įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste (kasacinė nutartis 2K-412/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis galima ir tais atvejais, kai asmuo atlieka kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai seka vienas paskui kitą, yra padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir esant bendram sumanymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-92/2005)), o sudaro realiąją (realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse) nusikaltimų sutaptį. Esant tokiai situacijai kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo.
Be to, pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai nebe pirmas kartas, kai kaltinamasis naudoja smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Tą pripažino ir pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo bijo, nes jis būna agresyvus, ją seka, tikrina jos pokalbių išklotines, žemina vaikų akivaizdoje ir pan. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir policijos pateiktus duomenis apie kreipimosi į policiją faktus, kurie neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad ne tik nėra, bet ir nebūtų pagrindo taikyti LR BK 38 str., bei atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje esantys duomenys neleidžia manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, sąlygoto ir alkoholio vartojimo, smurtauta prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį žmogų - moterį; į kaltininko asmenybę – neteistas, teistumas išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, LR nedirba, kaltinamojo tvirtinimu - dirba užsienyje, išsituokęs, tačiau gyvenantis su buvusia sutuoktine, vedantis bendrą ūkį, turintis du nepilnamečius vaikus; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltinamojo elgesio priešistorę, tai yra į tai, kad jis smurtą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojęs ir anksčiau.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už du padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), skiriant ir įstatyme numatytą, ir proceso dalyvio – prokuroro paprašytą įpareigojimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį (BK 48 str. 6 d., 7 d.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios nuomonę, skiriant mažesnes bausmes, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), bausmes, neviršijant maksimalaus bausmės dydžio, subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 48 str. 2 d., 63 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).
Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas tai asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, kuris yra dviejų vaikų tėvas, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2018-10-21 iki 2018-10-23. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei 2018-10-21 03.00 val.) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei 2018-10-21 15.00 val.), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-10-21 03.00 val. epizodas) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-10-21 15.00 val. epizodas) - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimą, visos bausmės laiku įpareigojant E. B.: 1) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; ir 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
remiantis BK 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant E. B.: 1) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; ir 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: E. B. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad E. B. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismas taip pat išaiškina, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – dvi paras nuo 2018-10-21 iki 2018-10-23 (1:2).
Kardomąsias priemones – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso, saugomi voke prie bylos), paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).