Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-190/2013

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00673-2011-1

2013 m. vasario 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika T. R. atžvilgiu) ir skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika G. K. atžvilgiu) ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika F. Z. atžvilgiu) ir skirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (nusikalstama veika E. R. J. atžvilgiu) ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika T. R. atžvilgiu) ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (nusikalstama veika G. K. atžvilgiu) ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (nusikalstama veika F. Z. atžvilgiu) ir skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. (nusikalstama veika E. R. J. atžvilgiu) ir skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Visiškai tenkintas V. R. pareikštas civilinis ieškinys. Priteista solidariai iš A. Š. ir A. S. 400 Lt V. R. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkintas J. K. pareikštas civilinis ieškinys. Priteista solidariai iš A. Š. ir A. S. 10 Lt J. K. naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkintas J. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Priteista solidariai iš A. Š. ir A. S. 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) G. K. jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, paliekant jo atstovei pagal įstatymą J. K. teisę tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Visiškai tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys. Priteista solidariai iš A. Š. ir A. S. 266,29 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Visiškai tenkintas R. Z. pareikštas civilinis ieškinys. Priteista solidariai iš A. Š. ir A. S. 2330 Lt R. Z. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2011 m. balandžio 29 d., apie 16.20 val., turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli „Spindulio“ vidurinės mokyklos, esančios R. Jankausko g. 17, Vilniuje, A. Š. priėjus prie mažamečio T. R. ir dešine koja spyrė pastarajam į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. T. R. pradėjus bėgti A. S. jį pasivijo ir pargriovęs ant žemės laikė pakėlęs kumštį prie nukentėjusiojo veido ir tokiu būdu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. T. R. iš kišenės ištraukus V. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“ 400 Lt vertės ir jį padavus A. S., A. Š. ir A. S. su minėtu telefonu pasišalino.

A. Š. ir A. S. taip pat nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą: 2011 m. balandžio 29 d., apie 17.00 val., turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, netoli viešbučio „Karolina“, esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, A. S. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, A. Š. priėjo prie mažamečio G. K. ir dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį. G. K. pargriuvus ant žemės, spyrė pastarajam ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas reikalaudamas atiduoti mobilaus ryšio telefoną. G. K. atsakius, kad telefono neturi, jis nuo nukentėjusiojo kaklo nuplėšė metalinę grandinėlę su pakabuku, 10 Lt vertės. Spardydamas kojomis nurideno jį nuo stataus šlaito, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. K. skersinio kairio šeivikaulio vidurinės dalies lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. Š. ir A. S. taip pat nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą grasindami panaudoti fizinį smurtą: turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. gegužės 4 d., apie 16.00 val., prie I. Šimulionio g. 5 namo laiptinės, Vilniuje, A. S. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, A. Š. priėjo prie nepilnamečio F. Z. ir sugriebęs jį ranka už gerklės prispaudė prie namo sienos tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Grasindamas sumušti reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, po to įkišęs ranką į F. Z. dešinės pusės striukės kišenę ištraukė iš jos F. Z. tėvui R. Z. priklausantį 2300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „iPhone4“, kuriame buvo įdėta „Tele 2“ 30 Lt vertės sim kortelė, ir nešini telefonu pabėgo.

A. Š. ir A. S. taip pat nuteisti už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2011 m. gegužės 5 d., apie 19.30 val., turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, L. Asanavičiūtės g., prie „Pasakų parko“ esančiame troleibusų žiede, A. S. nukreipus aplinkinių dėmesį, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, A. Š. priėjęs prie mažamečio E. R. J. paprašė parodyti savo mobilaus ryšio telefoną. E.R. J. padavus mamai A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei U8500 Black“ 700 Lt vertės, kuriame buvo įdėta 17 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ sim kortelė, 35 Lt vertės atminties kortelė „Macro SD“, - jį paėmęs pasišalino.

Teismas taip pat konstatavo, kad nusikalstamos veikos G. K. atžvilgiu kaltinamojo A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog, nors nei kaltinamasis A. Š., nei kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei BPK 20 str. nustatyta tvarka įvertintais įrodymais: civilinio ieškovo G. K. parodymais, civilinės ieškovės J. K. ir liudytojo D. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisme iš esmės sutapo, teismui abejonių nekelia. Taip pat A. Š. kaltės įrodymu teismas pripažino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G2057/11(01), 2011-05-10 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolą bei 2011-05-12 asmens parodymo atpažinti protokolą. A. S. veika kaltinamajame akte nurodyta kaip stebėjimas aplinkos, kad niekas nesutrukdytų A. Š. padaryti nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta ir civilinio ieškovo G. K. teisme duotais parodymais patvirtinta, kad A. S. G. K. nieko nedarė, jo nemušė, nespardė, telefono iš jo neėmė, vadinasi, teismo, nuomone, svetimo turto iš nukentėjusiojo nepagrobė, fizinio smurto jo atžvilgiu ir savo veiksmais, nurodytais kaltinamajame akte, galimybės nukentėjusiajam priešintis neatėmė, tačiau plėšimo iš G. K. metu jis visą laiką stovėjo šalia A. Š., stebėjo aplinką, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, tokie A. S. veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą padėjėjo veiksmų reglamentavimą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. Š. versiją, kurią palaikė liudytoja apklausta kaltinamojo motina L. Š. ir jų kaimynė R. S., kad jis nebuvo nusikaltimų vietoje 2011-04-29, nes buvo su mama, paneigia kiti objektyviai surinkti ir išsamiai ištirti įrodymai.

Taip pat skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika E. R. J. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Nors nei kaltinamasis A. Š., nei kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei BPK 20 str. nustatyta tvarka įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo E. R. J., jo motinos nukentėjusiosios A. K., liudytojų A. T., B. M., T. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisme iš esmės sutapo, teismui abejonių nekelia. Byloje nustatyta ir teisme duotais parodymais patvirtinta, kad A. S. atviros vagystės iš E.R. J. metu jis visą laiką stovėjo šalia, nukreipė aplinkinių dėmesį, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, tokie A. S. veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą padėjėjo veiksmų reglamentavimą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Teismas, priimdamas A. Š. ir A. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pažymėjo, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų dėl V. R., J. K., R. Z. patirtos turtinės žalos, todėl padarė išvadą, kad V. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 400 Lt priteisimo tenkintinas visiškai (t.1, b.l. 23), J. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 Lt, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 266,29 Lt, R. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2330 Lt priteisimo tenkintini visiškai.

Spręsdamas J. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, jog iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad mažamečiam G. K. nusikalstama veika buvo padarytas skersinis kairio šeivikaulio vidurinės dalies lūžis. Mažametis vaikas dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą: dienos metu, eidamas į parduotuvę, buvo užpultas dviejų už jį vyresnių jaunuolių, iš kurių vienas trenkė į veido sritį, kojomis spyrė ne mažiau dešimties smūgių į įvairias berniuko kūno vietas ir spardydamas nurideno jį nuo stataus šlaito. Dėl kojos lūžio G. K. patyrė fizinį skausmą, mėnesį laiko negalėjo lankyti mokyklos, iki šiol jaučia kojos skausmus, nebegali sportuoti, lankyti iki nusikaltimo mėgto krepšinio. Po įvykdyto plėšimo berniukas jaučia nerimą, bijo būti vienas namuose, bijo vienas išeiti į gatvę, vengia viešumos, negali gerai išsimiegoti naktimis, dažnai prabunda, kas, be abejonės, turi įtakos tinkamam poilsiui ir mokymuisi. Taip objektyviais duomenimis nustatyta, kad kaltinamųjų A. Š. ir A. S. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo G. K. sveikatai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklėsčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai kad kaltinamieji yra nepilnamečiai, nedirbantys, savo pajamų neturintys asmenys, J. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 15 000 Lt ir, vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, neturtinės žalos atlyginimas priteistinas betarpiškai žalą patyriusiam G. K.. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra nepilnametis, jo atstovei pagal įstatymą J. K. suteiktina teisė tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis tvirtino, kad 2011 m. balandžio 29 d., nusikaltimo padarymo metu, kartu su mama buvo Kalėjimų departamente, o vėliau namuose. Tai proceso metu patvirtino ne tik jo mama, bet ir teismo metu apklausta liudytoja R. S. bei Kalėjimo departamento Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos išduota pažyma, tačiau apie ją nuosprendyje net neužsimenama.

Dėl 2011 m gegužės 4 d. padaryto nusikaltimo F. Z. atžvilgiu pažymi, jog minėtą dieną jis buvo kartu su savo drauge R. K. bei jos bendraklase L. R.. Teismo posėdžio metu R. K. tai patvirtino ir nurodė, kad minėtą dieną išsiskyrėme tik apie 19-20 val. (nusikaltimas padarytas apie 16 val.). Visiškai nesuprantamas nuosprendyje nurodytas teiginys, kad L. R. paneigė R. K. parodymus. Atvirkščiai, ji patvirtino, kad buvo būtent kartu su jais, o vėliau (laiko tiksliai konkretizuoti negalėjo) su jais išsiskyrė. Nuosprendyje nurodoma, kad R. K. parodymai paneigiami ir Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos pažyma, kurioje aiškiai ir neabejotinai nurodyta, kad 2011 m. gegužės 4 d. R. K. nuo 8.55 iki 12.40 val. dalyvavo pamokose. Anot apelianto, tokiu būdu, kai reikia paneigti jo nurodytas aplinkybes - tikima L. R. parodymais, o kai tai nenaudinga (tai yra įrodinėjant, kad ji buvo kartu su mumis) - apie tai nutylima. Be to, būtina pabrėžti, kad minėta liudytoja jį matė vienintelį kartą, tai yra nurodyto nusikaltimo padarymo dieną. Teismas, anot A. Š., esant tokiems aiškiai prieštaraujantiems duomenims, privalėjo mokyklos pažymoje nurodytus duomenis patikrinti.

Skunde teigiama, jog tiriant šią baudžiamąją bylą buvo padaryta ir kitokio pobūdžio pažeidimų, ypač darant įtariamų asmenų atpažinimus. Apie tai nagrinėjant byla teisme nurodė ne tik kaltinamieji ir jų motinos, bet net ir liudytojai bei nukentėjusieji.

Atpažinimo metu jis su A. S. (nepilnamečiai) buvome pateikiami su žymiai vyresniais asmenimis ir tai turėjo įtakos klaidingiems atpažinimo rezultatams ir dėl to jų negalima vertinti kaip besąlygiškus kaltės įrodymus.

Be to, nukentėjusysis F. Z. pirmiausia, kaip asmenį padariusį jo atžvilgiu nusikaltimą, atpažino R. Ž., o tik vėliau jį (A. Š.). Pažymi, kad per atpažinimą šis nukentėjusysis pasakė, kad negali tiksliai tvirtinti, kad nusikaltimo vietoje buvo būtent jis. Apie R. Ž. atpažinimą ir jo įtarimus teisme patvirtino ir nukentėjusiojo tėvas R. Z..

Bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. kalbėjo apie kažkokį garso įrašą, patvirtinantį jo su A. S. kaltę, tačiau to įrašo teisme proceso dalyviams išklausyti ir teisiškai įvertinti nebuvo galimybės.

Visa tai , anot apelianto, rodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos medžiagai, jos grindžiamos nepilnai ištirtais ir patikrintais duomenimis, neįrodyta, kad būtent jis padarė minėtus nusikaltimus, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas, o priteisti civiliniai ieškiniai atmestini.

Dėl jo dalyvavimo nusikalstamosiose veikose, kurios įvykdytos 2011 m. balandžio 29 dieną, atimant telefonus iš nukentėjusiųjų T. R. ir G. K., A. S. pažymi, kad šią dieną jis sirgo, mokykloje nebuvo ir visą dieną buvo namuose. Motina tą dieną grįžusi iš darbo naktinėje pamainoje miegojo. Po pietų, apie 16 val., jis motiną pažadino, nes jai reikėjo ruoštis į darbą, po to dar pasikalbėjo su ja ir apie 16. 40 val. išėjo į lauką ir buvo su kiemo draugais. Karoliniškių mikrorajone jis visai nebuvo ir nurodytų nusikaltimų padaryme nedalyvavo. Tai, kad jis buvo namuose patvirtino teisme apklausta jo motina O. S..

Dėl nusikaltimo, įvykdyto nukentėjusiojo T. R. atžvilgiu, nuosprendyje, anot apeliantio, nepagrįstai remiamasi atpažinimų protokolais, kuriuose nurodoma, kad T. R. jį atpažino, o liudytojas M. S. nurodė, kad jis yra panašus. Jeigu jis panašus, tai nėra pagrindo teigti, kad jis ir yra tas pats asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą. Atkreipia dėmesį, kad atpažinimui jis buvo pristatytas vienintelis tarp dviejų suaugusių, ženkliai didesnių ir stambesnių asmenų, todėl akivaizdu, kad kiti asmenys, kaip galimai padarę nusikalstamą veiką, yra atmestini. Kaip galimai padaręs nusikaltimą asmuo, jis buvo vienintelis, todėl nukentėjusysis galėjo ir suklysti.

Dėl nusikaltimo, įvykdyto taip pat 2011 m. balandžio 29 dieną nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, jis taip pat nuteistas nepagrįstai, nes, kaip jau minėjo, šią dieną Karoliniškių mikrorajone nebuvo. Nukentėjusysis G. K. nurodė, kad jį sumušė ir atėmė grandinėlę A. Š., kurį jis įsidėmėjęs ir atpažino, o antrojo asmens, kuris stovėjo netoliese neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tas antras asmuo, kurio neįsidėmėjo nukentėjusysis, vykdant šį nusikaltimą, buvo jis.

Dėl nusikaltimo 2011 m. gegužės 4 d. F. Z. atžvilgiu, nuteistasis kaltės neprisipažįsta, nes jis tą dieną Karoliniškių mikrorajone taip pat nebuvo. Apie šį nusikaltimą ir jo aplinkybes jis žinojo iš R. Ž., kuris buvo sulaikytas. Be to, nukentėjusysis atpažinimo metu nurodė, kad jį apiplėšė R. Ž.. Vėliau, dėl neaiškių priažasčių, jis jau nurodė, kad suklydęs ir pakartotiniame atpažinime nurodė A. Š.. Jis (A. S.) pripažintas padaręs šią nusikalstamą veiką pagal R. Ž., kuris buvo įtariamas nusikaltimo padaryme, parodymus. Buvo teigiama, kad jis neva turįs įrašęs pokalbį, kuriame jis (apeliantas) prisipažino dalyvavęs apiplėšiant F. Z., tačiau, teisme, ketinant įrašą paklausyti, jokio pokalbio įraše nebuvo. Iškviesta apklausai ikiteisminio tyrimo tyrėja taip pat patvirtino, kad įraše tekstas buvo nesuprantamas. Tokiu būdu nėra byloje jokių duomenų,patvirtinančių jo kaltę.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Š., A. S. atstovė pagal įstatymą O. S. bei nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Š. ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo A. Š. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (3 epizodai) ir 178 str. 2 d., o A. S. - pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d. (2epizodai) bei 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., o taip pat paskyrė jiems tinkamas bausmes.

Dėl A. Š. ir A. S. padarytų nusikalstamų veikų T. R. ir G. K. atžvilgiu

Nors apeliantai neigia 2011 m. balandžio 29 d. įvykdę plėšimus T. R. ir G. K. atžvilgiu bei pateikia neva tai patvirtinančias versijas, tačiau jos yra paneigiamos nuosekliais nukentėjusiųjų T. R. ir G. K., liudytojo M. S. parodymais bei asmens parodymo atpažinti protokolais.

Nepagrįstas A. Š. apeliacinio skundo teiginys, jog jis negalėjo įvykdyti šių plėšimų, nes būtent šią dieną jis su mama buvo Kalėjimų departamente atsižymėti ir tai patvirtina jo motina L. Š., liudytoja R. S., o taip pat Kalėjimo departamento prie LR TM Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos pažyma. Atvirkščiai, nei teigia A. Š., Kalėjimo departamento prie LR TM Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos raštai Nr. V5-8620 bei V5-12550 (t. 1, b.l. 84, 88) nepaneigia jo kaltės šių nusikaltimų padaryme, nes iš jų matyti, jog nuteistasis į inspekciją 2011 m. balandžio 29 d. atvyko 15.30 val. ir užtruko 15-30 minučių, tai yra vėliausiai iki 16.00 val. Pažymėtina tai, jog Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcija yra Įsruties gatvėje, Pilaitės mikrorajone, o byloje nustatyta, kad tą dieną pirmoji A. Š. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 16.20 val. prie „Spindulio“ vidurinės mokyklos, kuri yra Karoliniškių mikrorajone, be to, iš A. Š. bei jo motinos parodymų seka, jog į inspekcija, o tai reiškia ir iš jos, jie važiavo L. Š. automobiliu, todėl, atsižvelgiant į tai, jog šie mikrorajonai yra vienas šalia kito, A. Š. turėjo galimybę 16.20 pagrobti iš T. R. mobilųjį telefoną. Kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytoja L. Š. yra nuteistojo motina, o liudytoja R. S. – šeimos draugė, todėl šios dvi liudytojos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi ir todėl duoti neobjektyvius parodymus. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pats A. Š. buvo nenuoseklus, nes ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog tą vakarą leido su pas jį į namus atėjusia drauge, teisiamajame posėdyje apie draugę net neužsiminė, o abejonių kelia ir tai, kad liudytoja R. S., kuri, kaip ji teigia, po to, kai A. Š. ir L. Š. grįžo iš inspekcijos, svečiavosi jų namuose ir matė nuteistąjį sėdintį prie kompiuterio, tačiau nematė namuose buvusio kito - trejų metų L. Š. sūnaus.

Taip pat nepagrįstas ir neparemtas jokiais įrodymais A. S. teiginys, jog jis nedalyvavo apiplėšiant T. R. ir G. K., nes 2011 m. balandžio 29 d. nebuvo Karoliniškių mikrorajone, o tą dieną jis nebuvo mokykloje, o apie 16.40 val. jis buvo išėjęs tik į kiemą susitikti su draugais, nes taip pat paneigiamas aukčiau nurodytų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais bei asmens parodymo atpažinti protokolais.

A. S. pažymi, jog nepagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje yra remiamasi atpažinimų protokolais, kuriuose nurodoma, kad T. R. jį atpažino, o liudytojas M. S. nurodė, kad jis yra panašus, nes jeigu jis panašus, tai nėra pagrindo teigti, kad jis ir yra tas pats asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą, be to, atpažinimui jis buvo pristatytas vienintelis tarp dviejų suaugusių, ženkliai didesnių ir stambesnių asmenų. Apeliacinė instancija atkreipia dėmesį, jog liudytojas M. S. iš jam pateiktų trijų asmenų atpažino A. S., kaip asmenį, kuris buvo kartu su vaikinu, spyrusiu jo draugui Tautvydui į galvą, o jam pradėjus bėgti – jį šiek tiek vijosi, nurodydamas, kad A. S. atpažįsta iš veido ir ūgio. Iš 2011 m. birželio 16 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog kartu su A. S. M. S. parodyti asmenys yra, kaip ir jis, vidutinio kūno sudėjimo, vyresni vos 2 ir 3 metais, o jų ūgiai negalima pripažinti, kad skyrėsi ženkliai (t. 1, b.l. 38-40).

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, jog dėl nusikaltimo, įvykdyto nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, jis taip pat nuteistas nepagrįstai, nes, nukentėjusysis G. K. nurodė, kad jį sumušė ir atėmė grandinėlę A. Š., kurį jis įsidėmėjęs ir atpažino, o antrojo asmens, kuris stovėjo netoliese neįsidėmėjo, tačiau toks jo teiginys yra paneigiamas G. K. parodymais, kuris teisme patvirtino, kad yra įsitikinęs, kad šalia buvo A. S., kuris buvo apsirengęs visas juodai, tačiau jo veidas buvo tartum įdegęs, todėl jį įsiminė ir tai yra tas pats asmuo, sėdintis salėje – nuteistasis A. S. (t. 3, b.l. 149-159).

Dėl A. Š. ir A. S. padarytos nusikalstamos veikos F. Z. atžvilgiu

A. Š. ir A. S. neigia dalyvavę ir F. Z. plėšime, tačiau tokius jų teiginius paneigia pirmosiosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų duomenų visuma, t.y. civilinio ieškovo F. Z., jo tėvo civilinio ieškovo R. Z., liudytojų R. Ž., V. Č., A. C., liudytoja apklaustos tyrėjos D. K. parodymai.

Dėl 2011 m gegužės 4 d. padaryto nusikaltimo F. Z. atžvilgiu A. Š. pažymi, jog iš nukentėjusiojo mobilaus telefono negrobė, minėtą dieną jis buvo kartu su savo drauge R. K. bei L. R. ir išsiskyrė tik 19-20 val., ką patvirtina šios liudytojos, nesuprantamas nuosprendyje nurodytas teiginys, kad L. R. paneigė R. K. parodymus. Tačiau kolegija pažymi, kad liudytoja L. R., apklausiama teisiamajame posėdyje, aiškiai nurodė, kad ji iš R. K. namų vyko aplankyti draugės tėvą ligoninėje, su A. Š. išsiskyrė stotyje ir daugiau tą dieną nematė, o namo, jau aplankius R. K. tėvą ligoninėje, ji nuvažiavo apie 15-16 val., iš ko seka, kad A. Š. su šiomis merginomis išsiskyrė anksčiau nei 15-16 val., todėl 16.00 val. galėjo būti I. Šimulionio gatvėje, kur buvo apiplėštas F. Z.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog abejonių kelia R. K. parodymai, nes jos teiginį, kad ji įvykio dieną buvo namuose 10.00 val. ryto paneigia Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos pažyma, iš kurios matyti, kad ši liudytoja tą dieną mokykloje buvo iki 12.40 val. (t. 1, b.l. 96). Pažymėtina ir tai, kad R. K. yra A. Š. draugė, ką patvirtino tiek ji, tiek liudytoja L. R., tiek ir pats nuteistasis, todėl, kolegijos manymu, duoda A. Š. palankius parodymus, siekdama sušvelninti jo teisinę padėtį. Nors A. Š. teigia, jog esant tokiems prieštaraujantiems duomenims, teismas privalėjo mokyklos pažymoje nurodytus duomenis patikrinti, tačiau netikėti pažymoje esančia informacija, kuri pateikta iš dienyno bei pasirašyta mokyklos direktorės, nėra pagrindo.

Abu nuteistieji dėl jiems inkriminuoto F. Z. plėšimo pažymi, jog nukentėjusysis pirmiausia nurodė, kad jį apiplėšė R. Ž., o tik vėliau atpažino juos. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė buvo aiškintasi ir nukentėjusiajam užduodami papildomi klausimai, į kuriuos jis atsakė, jog A. Š. buvo supainiojęs su R. Ž., kadangi jų žvilgsniai panašūs. Mokykloje jis kalbėjo su savo klasioku apie R. Ž., po ko susirado jį Facebook tinklalapyje, turėdamas tikslą surasti jo nuotrauką, kadangi po įvykio jam buvo kilęs įtarimas, kad jį apiplėšti galėjo R. Ž.. Nukentėjusysis taip pat pažymėjo, jog antrą kartą jį iškvietus į policiją, jis ilgai žiūrėjo į fotonuotraukas ir pamatė vaikiną, o būtent A. Š. su striuke, kuri buvo su juostelėm, tai yra su lygiai tokia pačia striuke, kokią vilkėjo jį apiplėšęs vaikinas, be to, jį atpažino iš akių, antakių, veido išraiškos (t. 3, b.l. 180-186). Pažymėtina ir tai, kad 2011 m. birželio 8 d. asmens parodyme atpažinti, kuriame buvo atpažintas A. Š., dalyvavo ir jo gynėja, tačiau tiek jis, tiek ir jo advokatė su protokolu sutiko, jį pasirašė be pastabų.

Apeliantai skunduose mini bei analizuoja liudytojo R. Ž. įrašytą garso įrašą, kuriuo, anot jų, yra grindžiama jų kaltė, tačiau to įrašo teisme proceso dalyviams išklausyti ir teisiškai įvertinti nebuvo galimybės. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šiuo įrašu, kaip A. Š. ir A. S. kaltės įrodymu, nesivadovavo, nes jis prie bylos pridėtas nebuvo, tačiau rėmėsi liudytojo R. Ž. bei liudytoja apklaustos tyrėjos D. K. parodymais, kurie parodė, kad įraše yra užfiksuotas pokalbis tarp R. Ž. ir A. S., kuris prisipažino kartu su A. Š. įvykdęs plėšimą F. Z. atžvilgiu.

Dėl A. Š. ir A. S. padarytos nusikalstamos veikos E. R. J. atžvilgiu

Nors nei A. Š., nei A. S. savo kaltės dėl atviros vagystės iš E.R. J. nepripažino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jų kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei BPK 20 str. nustatyta tvarka įvertintais įrodymais, t.y. nukentėjusiojo E.R. J., nukentėjusiosios A. K., liudytojų A. T., B. M., T. S. nuosekliais bei išsamiais parodymais.

A. Š. apeliaciniame skunde pabrėžia, jog teismo nurodyti kai kurie liudytojai vagystės nematė, o B. M. parodymai nėra nuoseklūs bei pažymi, kad liudytoja T. S. paaiškino, jog močiutės bute pagrobtą telefoną iš kišenės išėmė ir atidavė A. S., kas patvirtina aplinkybę, jog jis telefono iš E.R. J. nepagrobė, jo niekad neturėjo, o telefonas visą laiką buvo pas A. S.. Tačiau apeliacinė instancija pažymi, jog tokie apelianto argumentai nepagrįsti, nes be nukentėjusiojo E.R. J. tiesiogiai įvykį matė ir šalia buvo liudytojai A. T. ir B. M., kurių parodymai iš esmės sutapo, o B. M. parodymai, atvirkščiai nei teigia nuteistasis, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apie esmines aplinkybes sutapo. Liudytoja T. S. patvirtino aplinkybę, jog jai kartu su A. Š. motina atvykus pas nuteistojo močiutę, L. Š. pasakius duoti telefoną, jį padavė A. S., o liudytoja A. K., jog kitą dieną jai telefonas buvo grąžintas. Tai, jog jo močiutės bute pagrobtą telefoną iš kišenės išėmė ir atidavė A. S., nepaneigia A. Š. kaltės, nes jis, paėmęs telefoną iš nukentėjusiojo, vėliau galėjo perduoti savo bendrininkui A. S., o jo kaltė patvirtinama aukščiau nurodytais liudytojų parodymais.

A. S. apeliaciniame skunde teigia, jog jis prie telefono vagystės iš E.R. J. neprisidėjo, tai A. Š. pavogė telefoną iš Ernesto, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, jis tuo metu stovėjo atokiau ir kalbėjo su A. T.. Tačiau tokie apelianto teiginiai yra paneigiami jau aukščiau aptartais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nes tiek nukentėjusysis E.R. J., tiek liudytojai A. T. ir B. M. nurodė, jog A. S. nubėgo paskui A. Š.. Taigi, nors A. S. teigimu, jis nedalyvavo šioje vagystėje, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matė, kad A. Š. paėmęs telefoną iš E.R. J., pabėgo bei negalėjo paaiškinti, kodėl jis, neva neprisidėjęs prie šios vagystės, taip pat nubėgo paskui A. Š. (t. 3, b.l. 149-159). Taigi, nors iš nukentėjusiojo E.R. J. telefoną atvirai pagrobė A. Š., tačiau A. S. šios vagystės metu visą laiką stovėjo šalia, nukreipė aplinkinių dėmesį, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, t.y. veikė kaip padėjėjas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinė instancija daro išvadą, jog tiek A. Š., tiek A. S. kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažinimas vertintinas kaip nuteistųjų gynybinė pozicija bei siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog A. Š. ir A. S. dalyvavo jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme, suprato bendrai daromų veikų padarinius ir jų siekė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų A. Š. ir A. S. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Š. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.