Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k (duomenys neskelbtini) gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, lenkas, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos moksleivis, teistas 2010-12-22 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirta laisvės apribojimas 6 mėn. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-02-24 iki 2010-02-26, vadovaujantis BK 65 str. prilyginant atliktoms 4 laisvės apribojimo bausmės dienoms, įpareigoti toliau mokytis Vilniaus meišto Lazdynų vidurinėje mokykloje bei 3 mėnesių terminui, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, nuo 22 vai. iki 6 vai. būti savo namuose. Paskirtos laisvės atėmimo apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos) ir 178 str. 2 d., padarymu.

ANDREJ SUCHODYMCEV, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, rusas, LR pilietis, Vilniaus M. D. vidurinės mokyklos moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2012-01-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d., paskirta galutinė dalinio sudėjimo būdu subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams paskiriant A. S. auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių įpareigojant jį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), 178 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir A. S., veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2011 m. balandžio 29 d., apie 16.20 val., turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli „Spindulio“ vidurinės mokyklos, esančios R. J. g. 17, Vilniuje, A. Š. priėjus prie mažamečio T. R. ir dešine koja spyrė pastarajam į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. T. R. pradėjus bėgti A. S. jį pasivijo ir pargriovęs ant žemės laikė pakėlęs kumštį prie nukentėjusiojo veido ir tokiu būdu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. T. R. iš kišenės ištraukus V. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230" 400 Lt vertės ir jį padavus A. S., A. Š. ir A. S. su minėtu telefonu pasišalino.

A. Š. ir A. S. pagrobė svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą: 2011 m. balandžio 29 d., apie 17.00 val., turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, netoli viešbučio „Karolina", esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, A. S. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, A. Š. priėjo prie mažamečio G. K. ir dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį. G. K. pargriuvus ant žemės, spyrė pastarajam ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas reikalaudamas atiduoti mobilaus ryšio telefoną. G. K. atsakius, kad telefono neturi, jis nuo nukentėjusiojo kaklo nuplėšė metalinę grandinėlę su pakabuku, 10 Lt vertės. Spardydamas kojomis nurideno jį nuo stataus šlaito, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. K. skersinio kairio šeivikaulio vidurinės dalies lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. Š. ir A. S. pagrobė svetimą turtą grasindami panaudoti fizinį smurtą: turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. gegužės 4 d., apie 16.00 val., prie I. Š. g. 5 namo laiptinės, Vilniuje, A. S. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, A. Š. priėjo prie nepilnamečio F. Z. ir sugriebęs jį ranka už gerklės prispaudė prie namo sienos tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Grasindamas sumušti reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, po to įkišęs ranką į F. Z. dešinės pusės striukės kišenę ištraukė iš jos F. Z. tėvui R. Z. priklausantį 2300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „iPhone4", kuriame buvo įdėta „Tele 2" 30 Lt vertės sim kortelė, ir nešini telefonu pabėgo.

A. Š. ir A. S. atvirai pagrobė svetimą turtą: 2011 m. gegužės 5 d., apie 19.30 val., turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, L.Asanavičiūtės g., prie „Pasakų parko" esančiame troleibusų žiede, A. S. nukreipus aplinkinių dėmesį, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, A. Š. priėjęs prie mažamečio E. R. J. paprašė parodyti savo mobilaus ryšio telefoną. E.R. J. padavus mamai A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei U8500 Black" 700 Lt vertės, kuriame buvo įdėta 17 Lt vertės „Tele 2 Pildyk" sim kortelė, 35 Lt vertės atminties kortelė „Macro SD", - jį paėmęs pasišalino.vf

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus.

Dėl 2011-04-29 nusikalstamos veikos T. R. atžvilgiu

Kaltinamasis A. Š. teismui paaiškino, kad 2011-04-29, apie 14.25 val., po septynių pamokų, troleibusu nuvažiavo pas mamą, ji savo mašina nuvežė jį į Kalėjimų departamentą Kareivių gatvėje pasižymėti. Po registracijos, apie 16.30 val., nuvažiavo į kavinę pavalgyti ir grįžo su mama namo. Jokiame įvykyje jis nedalyvavo.

Dėl 2011-04-29 nusikalstamos veikos G. K. atžvilgiu

A. Š. teismui parodė, kad 2011-04-29, apie 17 val., jis su mama buvo departamente pasižymėti ir jokių veikų nepadarė.

Dėl 2011-05-04 nusikalstamos veikos F. Z. atžvilgiu

A. Š. teismui parodė, kad plėšime nedalyvavo, į kišenes nelindo ir telefono neėmė, jis nieko nedarė. Tą dieną jis paskambino draugei R. K., nuvažiavo pas ją į namus, esančius stoties rajone, tikslaus adreso nežino. Pas ją buvo iki 13-14 val., tiksliai neatsiminė. Vėliau kartu su Renata abu nuėjo į parką, ten buvo iki 7-8 val. vakaro.

Dėl 2011-05-05 nusikalstamos veikos E. R. J. atžvilgiu

Kaltinamasis A. Š. aiškino, kad tą dieną su draugu buvo Savanorių prospekte ir jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Karoliniškes paimti telefoną. Kartu su jais buvo draugės N. ir I.. Troleibusu pavažiavo iki „Paukščių tako“ stotelės, išlipo, perėjo tiltą. A. S. paskambino savo draugui, paklausė, kur jis yra. Po 5 min. tas draugas atėjo su drauge B. ir dar su draugu. B. liko toliau, o nukentėjusysis su draugu priėjo prie jų. Pradėjo kalbėtis. A. S. pasakė nukentėjusiajam „parodyk telefoną“, šis parodė, davė jam telefoną. Tada A. S. pradėjo bėgti. Tada ir jis, A. Š., pradėjo bėgti, iš paskos pradėjo bėgti ir merginos. Kaltinamasis aiškino, kad prie telefono vagystės neprisidėjo, jokių daiktų neėmė. Jokio susitarimo vogti nebuvo. Draugas jam tik sakė, kad važiuoja pas draugą pasiimt telefono. Matė, kaip vėliau to telefono SIM kortelę A. (S.) išėmė iš telefono ir išmetė į žolę. Pats jis telefono nelietė, nežiūrėjo, telefonas visą laiką buvo pas A. S..

Dėl 2011-04-29 nusikalstamų veikų T. R. ir G. K. atžvilgiu

Dėl 2011-05-04 nusikalstamos veikos F. Z. atžvilgiu

Dėl 2011-05-05 nusikalstamos veikos E. R. J. atžvilgiu

BK 180 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudaro dvi dalys – svetimo turto pagrobimas ir būdo svetimam turtui pagrobti panaudojimas. Kad asmuo būtų pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju būtina nustatyti, kad jis atliko abi dalis, o esant bendravykdytojams būtina nustatyti, kad kiekvienas iš bendravykdytojų atliktų kokią nors nusikalstamos veikos sudėties dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs įrodymus teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos T. R. atžvilgiu kaltinamieji A. Š. ir A. S., turėdami vieningą tyčią iš T. R. pagrobti telefoną, panaudojo fizinį smurtą: A. Š. spyrė nukentėjusiajam į galvą, A. S. bėgančiam T. R. pakišo koją, dėl ko jis pargriuvo, laikydamas nukentėjusiajam prie veido kumštį ir sakydamas „duok telefoną“, atėmė galimybę priešintis, pagrobė telefoną. Kaltinamųjų A. Š. ir A. S. dėl plėšimo iš T. R. kvalifikuota tinkamai pagal BK 180 str. 1 d. Nors nei kaltinamasis A. Š., nei kaltinamasis A. S. savo dėl plėšimo iš T. R. nepripažino, jų kaltę įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti bei BK 20 str. nustatyta tvarka įvertinti įrodymai: civilinio ieškovo T. R., jo tėvo civilinio ieškovo V. R., liudytojo M. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, taip pat asmens parodymo atpažinti protokolai, kuriuose konstatuota, kad T. R. atpažino A. Š. kaip asmenį, jam koja spyrusį į veidą, ir A. S. kaip asmenį, kuris jį laikė prispaudęs prie žemės ir atėmė iš jo telefoną (t.1, b.l. 38-40, 41-43).

Teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos G. K. atžvilgiu kaltinamojo A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nors nei kaltinamasis A. Š., nei kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei BK 20 str. nustatyta tvarka įvertintais įrodymais: civilinio ieškovo G. K. parodymais, civilinės ieškovės J. K. ir liudytojo D. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisme iš esmės sutapo, teismui abejonių nekelia. Taip pat A. Š. kaltės įrodymu teismas pripažįsta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G2057/11(01), iš kurios matyti, kad G. K. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje nustatytas, rentgenologiškai patvirtintas skersinis kairiojo šeivikaulio vidurinės dalies lūžis. Kairiojo šeivikaulio lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 115-117), 2011-05-10 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolą, kuriame konstatuota, kad iš nukentėjusiajam G. K. pateiktų foto nuotraukų kartotekų jis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 66. Nuotraukoje Nr. 66 yra nufotografuotas A. Š. (t.1, b.l. 104-106) bei 2011-05-12 asmens parodymo atpažinti protokolą, kuriame konstatuota, kad G. K. iš jam atpažinti pateiktų trijų asmenų atpažino asmenį Nr. 2, kaip asmenį, kuris 2011-04-29, apie 16.30 val., sudavė jam vieną smūgį į veidą, spardydamas kojomis nuplėšė nuo kaklo grandinėlę ir nurideno nuo kalno. Asmuo Nr. 2 yra A. Š.. A. S. veika kaltinamajame akte nurodyta kaip stebėjimas aplinkos, kad niekas nesutrukdytų A. Š. padaryti nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta ir civilinio ieškovo G. K. teisme duotais parodymais patvirtinta, kad A. S. G. K. nieko nedarė, jo nemušė, nespardė, telefono iš jo neėmė, vadinasi, svetimo turto iš nukentėjusiojo nepagrobė, fizinio smurto jo atžvilgiu ir savo veiksmais, nurodytais kaltinamajame akte, galimybės nukentėjusiajam priešintis neatėmė, tačiau plėšimo iš G. K. metu jis visą laiką stovėjo šalia A. Š., stebėjo aplinką, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, tokie A. S. veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą padėjėjo veiksmų reglamentavimą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. Š. versiją, kurią palaikė liudytoja apklausta kaltinamojo motina L. Š. ir jų kaimynė R. S., kad jis nebuvo nusikaltimų vietoje 2011-04-29, nes buvo su mama, paneigia kiti objektyviai surinkti ir išsamiai ištirti įrodymai: liudytojų G. K., T. R. parodymai, asmens atpažinimo protokolai. Paties A. Š. parodymai teisme skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu: A. Š. paaiškino, kad tą dieną iš Pataisos inspekcijos, jis grįžo namo, o paskui buvo su drauge, kuri atėjo pas jį. Teisme jis neužsiminė, kad tą dieną jo draugė būtų atėjusi pas jį į namus. Be to, liudytoja S., teisminio nagrinėjimo metu pasakė, kad susitiko su L. Š. iškart po to, kai pastaroji grįžo iš Pataisos inspekcijos, jos buvo namuose, gėrė kavą. Ji matė A. Š. namuose, mano, kad jis tuo metu sėdėjo prie kompiuterio. Teismui kelia abejonių aplinkybė, kad liudytoja S. būdama pas Š. namuose nematė mažesniojo Š. broliuko, kuriam nusikaltimo padarymo metu buvo treji metai. R. S., duodama parodymus, pradėjo abejoti užklausta apie mažąjį vaiką, todėl, teismo vertinimu, jos parodymai nepatvirtina A. Š. alibi, kad jis 2011-04-29 dienos popietę buvo namuose.

2011-05-04 plėšimas iš F. Z.

Teisme apklaustas civilinis ieškovas F. Z. paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. Š.. Gegužės 4 d. ėjo namo po septintos pamokos, pamatė iš paskos einančius du vaikinus juoda sportine apranga. Jie stovėjo prie namo bloko, F. Z. atsisuko ir pamatė, kad jie jau eina paskui jį, jis perėjo į kitą kelio pusę, tada jie irgi perėjo į kitą kelio pusę, pasivijo jį prie namo, prirėmė prie sienos ir pakėlė. A. viena ranka jį suėmė už gerklės, o kitą ranką laikė kišenėje, F. Z. teigė tikrai galvojęs, kad jis rankoje laiko peilį. Vaikinas pasakė „atiduok telefoną, nes užmušiu“. Kokiu būdu įvykdys savo ketinimą (užmuš), jis nesakė. Pirmiausia jį prispaudė prie sienos, paskui suėmė už gerklės ir tada pasakė „atiduok telefoną“. Iš striukės kišenės ištraukė telefoną. Paskui abu vaikinai pabėgo. Antrasis vaikinas stovėjo nugara į F. Z., jo veido nematė, bet nurodė, kad jis buvo žemesnio ūgio ir tik buvo šalia, žvalgėsi aplinkui. F. Z. nurodė, kad kai jį prispaudė prie sienos ir suėmė už gerklės, už jo buvo laipteliai, kuriais atbulomis palipo į viršų. Jis tiktai laikė už gerklės, bet nesmaugė. Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus F. Z. nurodė, kad policijoje atpažino Š., jį buvo supainiojęs su R. Ž., kadangi jų žvilgsniai panašūs. Nurodė, kad kai antrą kartą jį iškvietė į policiją, jis ilgai žiūrėjo į fotonuotraukas ir pamatė vaikiną (Š.) su striuke su juostelėm, tai buvo tokia pati striukė, kaip pas tą vaikiną, kuris jį apiplėšė. Toje fotonuotraukoje vaikino akys, antakiai, veido išraiška buvo tokia pati, kaip ir jį apiplėšusio asmens, buvo tokia pati juodos spalvos striukė su baltomis juostelėmis ant krūtinės. F. Z. nurodė, kad kai pasakė tėvams ir pranešė policijai, jis nurodė R. Ž. pavardę. Mokykloje kalbėjo su savo klasioku apie Ž., susirado jį Facebook tinklalapyje, nes norėjo pasižiūrėti jo nuotrauką, kadangi po įvykio jam buvo kilęs įtarimas, kad jį apiplėšti galėjo R. Ž..

Teisme apklaustas civilinis ieškovas R. Z. nurodė esantis F. Z. tėvas, teigė, kad kaltinamuosius pažįsta iš atpažinimo policijoje. Pats jis nematė, kas apiplėšė jo sūnų. Nurodė, kad po užpuolimo jo vaikas buvo šoko būsenos, apimtas panikos, iš pradžių sūnus nieko nepapasakojo. Tik vėlai vakare išsiaiškino, kad pagrobė sūnaus telefoną. Kitą rytą kartu su sūnumi nuvyko į policijos nuovadą, paskui komisariate davė parodymus. Sūnus jam pasakė, kad jį apvogė Ž., taip jis nusprendė, nes veidas labai panašus, kad tas berniukas mokosi jų mokykloje, policijoje jis iškart atpažino Ž.. Po mėnesio - pusantro vėl iškvietė į policiją, pasakė, kad yra informacijos, kad tai padarė ne Ž.. Tada jie pasiūlė pažiūrėt naujas fotonuotraukas, tada sūnus atpažino kitą vaikiną – A.. Sūnus buvo šoko būsenos, jis po įvykio nėjo į mokyklą, bijojo, jam skyrė mokymąsi namuose, mokytojai ateidavo į namus. Sūnus jam sakė, kad į mokyklą neis, į kiemą išeiti bijojo, užsidarė. Patvirtino pateikęs 2330 Lt civilinį ieškinį, jį palaikė.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas R. Ž. parodė, kad abu kaltinamuosius A. S. ir A. Š. pažįsta kaip savo draugės buvusius klasės draugus. Neprisiminė datos, kai jis buvo su drauge V. Č. miesto centre, už kavinės kiemelyje, kai atėjo abudu A. ir pasakė, kad pavogė telefoną iPhone, todėl slapstosi. Liudytojas nurodė, kad jis pats buvo įtariamas iPhone telefono vagyste, buvo suimtas policijos. Paskui, kai jį policijoje paleido, buvo atvažiavęs į mokyklą kalbėjosi su A. S. ir įrašinėjo į telefono garsiakalbį jų pokalbį. S. pasipasakojo, kad visa tai padarė su A., kurio pavardės tada neminėjo. Sakė, kad iPhone telefoną pavogė. Pats S. sakė, kad jie kažką prispaudė prie sienos. Atsakydamas papildomus proceso dalyvių klausimus, liudytojas R. Ž. aiškino, kad Š. ir S. dėl telefono jam pasigyrė dar prieš jį išvežant į policiją apklausai - jie jam papasakojo, kad pagrobė iš kažko telefoną. Nurodė, kad atpažinimo metu stovėjo jis ir dar du policijos pareigūnai. Kaip vyko atpažinimas, jis nežino, jam tik po to pasakė, kad nukentėjęs vaikinas jį atpažino. Atpažinimas buvo prieš sulaikymą. Tuo metu jis jau buvo girdėjęs iš S., kad jie pagrobė telefoną, bet policijai tada nepasakė, nes nebuvo tikras, kad tai būtent jie padarė. Pats ėmėsi veiksmų, nes, pasak liudytojo, tyrėja, nieko nedarė, jam mama patarė viską įrašyti į garso įrašą, ką jis ir atliko. Garso įrašą tyrėjai nešė kelis kartus, nes jos kompiuteris jo nenuskaitydavo, teigė, kad įrašas turi būti pas tyrėją. Papildomai teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. Ž. patvirtino anksčiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kad jis buvo pats apkaltintas telefono vagyste, nes iš pradžių F. Z. jį atpažino kaip užpuoliką. Apie telefono vagystę jis sužinojo iš A. Š., kai jie keturiese - pats liudytojas R. Ž., jo mergina ir A. Š. ir A. S. kalbėjosi kiemelyje už kavinės miesto centre. Apie telefono vagystę pasakė A. Š.. Paskui, po kiek laiko, jau po to, kai jį buvo išvežę policijos pareigūnai, kitą dieną atvažiavo pas merginą į mokyklą, išėjus A. S. pradėjo kalbėtis, jis įjungė telefono įrašą. Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus, liudytojas R. Ž. nurodė, kad jis pats buvo perklausęs savo įrašytą pokalbį, įrašas buvo nedidelės trukmės, truko gal dvi minutes; kai įrašą jis klausėsi iš mobilaus telefono su ausinėmis, buvo gerai girdimi balsai. Tyrėja paprašė, kad perrašytų įrašą į diską, jis perrašė. Tyrėjai jis tik davė įrašą, o ji pasakė, kad neįsijungia, kad keičiasi įrašo formatas. Kartu su tyrėja neklausė įrašo, kito įrašo nebandė daryti. Nurodė, kad tame įraše ten daug buvo keikiamasi, tikrai prisimena, kad kaltinamieji prisipažino pavogę telefoną, ką daugiau kalbėjo, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Kad liudytojas įrašinėjo pokalbį, A. S. ir A. Š. nematė ir neįtarė, R. Ž. teigė nedaręs jiems jokios įtakos, kad jie viską papasakotų apie šį įvykį. Liudytojas teismui patvirtino, kad kaltinamieji pavogė telefoną.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. K. nurodė, kad ji yra tyrėja, tyrusi tą bylą, medžiaga jai buvo perduota, ji atliko pirminius veiksmus – atpažinimus. Nurodė, kad R. Ž. pateikė ne tuščią kompaktinį diską, jis atsidarė, tačiau komisariate nėra reikiamų priemonių, įrangos, kad galėtų atidaryti bet kokį diską, todėl pasikvietė kompiuterių specialistus, kurie jai tą diską atidarė. Liudytoja teigė, kad įrašas buvo blogas. Girdisi, kad kalbasi du vaikinai rusų kalba, girdisi merginų balsai. Diske įrašytas pokalbis su A. S. apie nusikalstamą veiką – plėšimą: kad A. S. prisipažino, jog įvykdė plėšimą. Liudytoja nurodė, kad atpažinime dalyvavo ir įtariamųjų mamos, nusiskundimų nebuvo dėl atlikto tyrimo. Atpažinimą su R. Ž. atliko ne ji, žino, kad toks atpažinimas buvo. Po to vienas nukentėjęs berniukas patikslino aplinkybes ir nurodė, kad jis suklydo mokykloje pažiūrėjęs nuotrauką. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas A. S. įtariamuoju, jis pasakė, kad buvo pokalbis su A. Š.. Protokole turi būti užfiksuota, kad toks pokalbis buvo. A. S. nurodė, kad jis stovėjo, o A. Š. darė plėšimą ir visa tai sakė R. Ž..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. Č. teismui paaiškino, kad abu kaltinamuosius pažįsta, tai jos buvę klasės draugai, žino, kad į teismą buvo iškviesta dėl vagystės. Aiškino, kad ji nusikaltimo nematė, bet abu kaltinamieji jai sakė, kad jie pavogė iPhone telefoną iš kažkokio berniuko, kokiomis aplinkybėmis pavogė, nesakė. R. jai sakė, kad jis buvo suimtas policijos, nes jį kaltino iPhone telefono vagyste. Paskui paaiškėjo, kad yra trys įtariamieji: R., A. Š. ir A. S.. Vėliau ji A. Š. pasiklausė, ar čia jie pavogė telefoną, ir šie jai pasakė, kad jie pavogė. Paskui R. atvažiavo pasiimti jos po pamokų, jie susitiko A. S., tuomet R. padarė jų pokalbio garso įrašą, kaip A. S. pasakė, kad jis ten buvo, bet jis nieko nedarė, tik A. Š. viską darė. Apie pačią telefono vagystę liudytoja nurodė žinanti tik iš kalbų, iš savo draugo pasakojimo. Kaltinamieji sakė, kad „iPhone pavogėm“, jokių kitų detalių nepasakojo. R. įrašytą pokalbį padavė tyrėjai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. C. parodė, kad ji yra liudytojo R. Ž. motina, kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, pirmą kartą juos pamatė teisme. Pavasaris jos sūnų išsivežė policija, nes jis buvo įtariamas pavogęs telefoną iš F.. Ji pasiūlė įrašyti pokalbį į telefoną, nes vaikinai neprisipažino. Liudytoja nurodė nežinanti, kuris iš kaltinamųjų pagrobė, žino, kad jie gyrėsi jos sūnui apie tokius veiksmus. Į policiją ėjo kartu su sūnumi, turi raštišką liudijimą, kad įrašą atidavė policijai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. Š., A. S. nepažįsta, o A. Š. yra jos draugas. Teigė, kad gegužės 4 d. ji blogai jautėsi mokykloje ir ją mano palydėjo draugė L. R.. Liudytojai paskambino A. Š., paklausė, ką ji veikia, pasiūlė susitikti. Atvažiavo pas ją apie 10 val. ryte, vienas. Ji namuose buvo su klasioke, jie visi gėrė arbatą. Vėliau visi išėjo į miestą, liudytoja su savo klasioke ėjo pas jos tėtį į ligoninę Kauno gatvėje, A. Š. nėjo kartu, laukė stotyje. Nežinojo, kiek laiko užtruko ligoninėje. Nurodė, kad kai išėjo iš ligoninės, A. Š. laukė stotyje. Paskui merginos grįžo į stotį, visi susitiko, ir palydėjo L. R. iki stotelės. Liudytoja su A. Š. nuėjo į miestą, Sereikiškių parke buvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. R. parodė, kaltinamąjį A. Š. yra mačiusi prieš metus pas savo klasiokę. Draugei mokykloje pasidarė bloga ir jos nuėjo pas ją, buvo namuose, gėrė arbatą. Tada atvažiavo A. Š.. Nurodė, kad paskui važiavo pas draugės, R. K., tėtį į ligoninę, A. su jomis nevažiavo, jie išsiskyrė stotyje. Tą pačią dieną daugiau liudytoja nematė A. Š..

Teismas, išklausęs civilinių ieškovų, liudytojų parodymų, ištyręs kitus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika F. Z. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nors nei kaltinamasis A. Š., nei kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei BK 20 str. nustatyta tvarka įvertintais įrodymais: civilinio ieškovo F. Z., jo tėvo civilinio ieškovo R. Z., liudytojų R. Ž., V. Č., A. C., liudytoja apklaustos tyrėjos D. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisme iš esmės sutapo, teismui abejonių nekelia. Kaltinamojo A. Š. versiją, kurią palaikė liudytoja R. K., kad kaltinamajame akte nurodytą dieną jis negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, nes buvo pas draugę R. kartu su jos drauge L., paneigė liudytoja L. R.. Ji nurodė, kad po to, kai lankė R. K. tėvą ligoninėje, daugiau tą dieną A. Š. nematė. R. K. parodymai, kad ji tą dieną dešimtą valandą ryto buvo namuose, kai pas ją atvažiavo A. Š. paneigia pažyma iš Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos, kurioje aiškiai ir neabejotinai nurodyta, kad 2011-05-04 dieną R. K. nuo 8.55 iki 12.40 dalyvavo pamokose (t.1, b.l. 196). Teismas A. Š. parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmeta juos kaip paneigtus kitais objektyviai surinktais ir išsamiai ištirtais įrodymais. Byloje nustatyta ir civilinio ieškovo F. Z. teisme duotais parodymais patvirtinta, kad A. S. F. Z. nemušė, už gerklės suėmęs nelaikė, telefono iš jo neėmė, vadinasi, svetimo turto iš nukentėjusiojo nepagrobė, fizinio smurto jo atžvilgiu ir savo veiksmais, nurodytais kaltinamajame akte, galimybės nukentėjusiajam priešintis neatėmė, tačiau plėšimo iš F. Z. metu jis visą laiką stovėjo šalia A. Š., stebėjo aplinką, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, tokie A. S. veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą padėjėjo veiksmų reglamentavimą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d.

2011-05-05 atvira vagystė iš E. R. J.

Teisme apklaustas nukentėjusysis E. R. J. parodė, kad A. S. pasiūlė susitikti A. (T.). Liudytojas nežinojo, kokiu tikslu buvo susitarta susitikti. Kai susitiko, A. S. su A. nuėjo toliau, o kitas A. (Š.) priėjo prie liudytojo ir paprašė parodyt telefoną. Liudytojas teigė parodęs jam telefoną, kaltinamasis A. Š. jį paėmė ir pradėjo bėgt. A. S. nebuvo prie jų priėjęs, jis atokiau stovėjo su Artiomu. Liudytojas liko stovėti vietoj, paskui Artiomo pusseserė B. pasiūlė iškviesti policiją, dar vėliau kartu su motina E.R. J. nuvyko į komisariatą parašyti pareiškimo. Liudytojas nežinojo, ar A. S. matė, kaip iš jo buvo paimtas telefonas, ar A. S. žinojo, kokį telefoną jis turėjo.

Liudytoju apklaustas A. T. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. S., nurodė žinojęs jo telefono numerį, bet su A. S. artimai nebendravęs. Prisimena vieną atvejį, kai A. S. paskambino, kad reikia susitikti. Kada tiksliai tai buvo, neprisimena, gali būti, kad gegužės mėnesio pradžioje. Paskambinus liudytojo telefono ekrane pasirodė A. S. telefono numeris, jam buvo pasakyta ateiti pasikalbėti prie Pasakų parko. Jis nuėjo su E. J. ir B. M., kuri yra jo pusseserė. Ten susitiko su A. ir dar vienu vaikinu, kurio liudytojas nepažinojo. Nuėjo su A. (S.) atskirai pasikalbėti apie tai, kaip sekasi. E. liko su kitu draugu. B. buvo arčiau E.. Liudytojas nurodo daug ko nematęs, nes jie stovėjo nugara į juos, kalbėjo su A., ir tik paskui pamatė, kad kitas vaikinas bėga ir paskui jį nubėgo A. S..

Liudytoja apklausta B. M. parodė, kad iš matymo pažįsta A. S.. Ji yra mačiusi Savanorių prospekte, kai lankydavosi pas pusbrolį A. T.. Žino, kad kažkuris iš kaltinamųjų paskambino jos pusbroliui ir prašė susutikti. Susitiko prie Pasakų parko, prie troleibusų žiedo, ten nuvažiavo trise: E., A. ir ji. Vienas vaikinas kalbėjo su jos pusbroliu, o jo draugas kalbėjo su pusbrolio draugu. Kaip ji suprato iš savo pusbrolio, paprašė parodyt telefoną. Liudytoja nematė, kuris iš kaltinamųjų paprašė telefono iš E., nes tuo metu ji kalbėjo telefonu, negirdėjo, ką jie kalbėjo, nes stovėjo 10 metrų atstumu nuo jų. Apie tai, kad paprašė parodyt telefoną, ji žino tik iš pusbrolio. Liudytoja nurodė pati mačiusi, kaip jie pradėjo bėgti nuo kalnelio ir nubėgo toliau. Tuomet ji pasakiusi, kad paskambintų policijai ir jie paskambino. Kitą dieną jai paskambino iš nežinomo numerio, skambinęs žmogus pasakė „ateik prie Norfos, mes grąžinsim telefoną“. Ir dar pasakė, „jei gali, atsiimk pareiškimą iš policijos“. Ji atėjo prie „Norfos“, atvažiavo kažkokia mašina, kažkoks vaikinas, kurio ji nepažįsta, padavė jai telefoną ir paprašė atsiimti pareiškimą. Pasiėmusi telefoną iš karto nuvežė E..

Liudytoja apklausta T. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, A. Š. yra jos kaimynas, o kitą vaikiną yra mačiusi gegužės pradžioje, kai A. Š. mama jos paprašė nuvažiuoti pas jos motiną ir pasiimti sūnų. A. Š. mamos prašymu važiavo pas A. močiutę, ten buvo trys berniukai. Š. mama paklausė, kur telefonas, ir tada A. S. padavė telefoną. Kieno tai buvo telefonas, ji nesigilino, ji tik važiavo su kaimyne. Pasiėmusios vaikus, jos A. S. nuvežė jo mamai į Mindaugo „Maximą“. Kas ir kaip buvo toliau su tuo telefonu, ji nežino, tik žino, kad jis buvo grąžintas, apie telefono grąžinimą jai pasakė A. Š. mama.

Teismas, išklausęs civilinių ieškovų, liudytojų parodymų, ištyręs kitus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika E. R. J. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Nors nei kaltinamasis A. Š., nei kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei BK 20 str. nustatyta tvarka įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo E. R. J., jo motinos nukentėjusiosios A. K., liudytojų A. T., B. M., T. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisme iš esmės sutapo, teismui abejonių nekelia. Byloje nustatyta ir teisme duotais parodymais patvirtinta, kad A. S. atviros vagystės iš E.R. J. metu jis visą laiką stovėjo šalia, nukreipė aplinkinių dėmesį, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, tokie A. S. veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą padėjėjo veiksmų reglamentavimą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Teismo išvados dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniai ieškovai V. R. pareiškė 400 Lt, J. K. – 10 Lt, Valstybinė teritorinė ligonių kasa – 266,29 Lt, R. Z. – 2330 Lt civilinį ieškinį nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. J. K. pareiškė 17 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų dėl V. R., J. K., R. Z. patirtos turtinės žalos, todėl teismas daro išvadą, kad V. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 400 Lt priteisimo tenkintinas visiškai (t.1, b.l. 23), J. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 Lt priteisimo tenkintinas visiškai (t.1, b.l. 96), Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 266,29 Lt priteisimo tenkintinas visiškai (t.1, b.l. 121-122), R. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2330 Lt priteisimo tenkintinas visiškai (t.1, b.l. 134).

Spręsdamas J. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. Š. ir A. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais ne tik buvo padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajam G. K., specialistų įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sveikata yra viena iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgiama į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. Iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad mažamečiam G. K. nusikalstama veika buvo padarytas skersinis kairio šeivikaulio vidurinės dalies lūžis. Mažametis vaikas dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą: dienos metu, eidamas į parduotuvę, buvo užpultas dviejų už jį vyresnių jaunuolių, iš kurių vienas trenkė į veido sritį, kojomis spyrė ne mažiau dešimties smūgių į įvairias berniuko kūno vietas ir spardydamas nurideno jį nuo stataus šlaito. Dėl kojos lūžio G. K. patyrė fizinį skausmą, mėnesį laiko negalėjo lankyti mokyklos, iki šiol jaučia kojos skausmus, nebegali sportuoti, lankyti iki nusikaltimo mėgto krepšinio. Po įvykdyto plėšimo berniukas jaučia nerimą, bijo būti vienas namuose, bijo vienas išeiti į gatvę, vengia viešumos, negali gerai išsimiegoti naktimis, dažnai prabunda, kas, be abejonės, turi įtakos tinkamam poilsiui ir mokymuisi. Taip objektyviais duomenimis nustatyta, kad kaltinamųjų A. Š. ir A. S. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo G. K. sveikatai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklėsčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai kad kaltinamieji yra nepilnamečiai, nedirbantys, savo pajamų neturintys asmenys, J. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 15 000 Lt ir, vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, neturtinės žalos atlyginimas priteistinas betarpiškai žalą patyriusiam G. K.. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra nepilnametis, jo atstovei pagal įstatymą J. K. suteiktina teisė tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Kaltinamasis A. Š. anksčiau teistas (t. 2, b.l. 160-161), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 171). A. Š. į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 184), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t. 2, b.l. 177), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 178).

Kaltinamasis A. S. anksčiau teistas (t. 4, b.l. 80-85), administracine tvarka baustas (t. 3, b.l. 5-6). A. S. į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (t. 3, b.l. 14), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t. 3, b.l. 13), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b.l. 12).

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š. padarė keturias apysunkes nusikalstamas veikas, visos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais, visas jam įkaltintas nusikalstamas veikas A. Š. atliko kaip vykdytojas, nukentėjusiaisiais pasirinkti nepilnamečiai ir mažamečiai asmenys. A. Š. nusikaltimų padarymo metu buvo 17 metų amžiaus, kaltinamasis naujus nusikaltimus padarė, kai jau buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šie duomenys A. Š. charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kuris nedaro teigiamų išvadų dėl savo elgesio, toliau sistemingai pažeidinėja teisės normas, daro nusikalstamas veikas, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neatsiprašė nukentėjusiųjų, žalos neatlygino. Teismo vertinimu, bausmės tikslai A. Š. gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. Š. yra nepilnametis ir vadovaujantis BK 91 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo laikas parinktinas mažesnis nei BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė keturias apysunkes nusikalstamas veikas, visos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais, jam įkaltintas nusikalstamas veikas A. S. atliko kaip padėjėjas, nukentėjusiaisiais pasirinkti nepilnamečiai ir mažamečiai asmenys. A. S. nusikaltimų padarymo metu buvo 16 metų amžiaus, kaltinamasis naujus nusikaltimus padarė, kai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už analogišką nusikalstamą veiką. Šie duomenys A. S. charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kuris nedaro teigiamų išvadų dėl savo elgesio, toliau sistemingai pažeidinėja teisės normas, daro nusikalstamas veikas, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neatsiprašė nukentėjusiųjų, žalos neatlygino. Teismo vertinimu, bausmės tikslai A. S. gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. S. yra nepilnametis ir vadovaujantis BK 91 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo laikas parinktinas mažesnis nei BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismo duomenimis, 2012-01-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant A. S. auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika T. R. atžvilgiu) ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika G. K. atžvilgiu) ir skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika F. Z. atžvilgiu) ir skirti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (nusikalstama veika E. R. J. atžvilgiu) ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika T. R. atžvilgiu) ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (nusikalstama veika G. K. atžvilgiu) ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (nusikalstama veika F. Z. atžvilgiu) ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. (nusikalstama veika E. R. J. atžvilgiu) ir skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Visiškai tenkinti V. R. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš A. Š. ir A. S. 400 Lt V. R. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti J. K. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš A. Š. ir A. S. 10 Lt J. K. naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti J. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Priteisti solidariai iš A. Š. ir A. S. 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) G. K. jo patirtai neturtinei žalai atlyginti paliekant jo atstovei pagal įstatymą J. K. teisę tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš A. Š. ir A. S. 266,29 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Visiškai tenkinti R. Z. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš A. Š. ir A. S. 2330 Lt R. Z. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. Š. paskirtų kardomųjų priemonių – nepilnamečio atidavimo prižiūrėti ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamajam A. S. paskirtų kardomųjų priemonių – nepilnamečio atidavimo prižiūrėti ir rašytinio pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.