Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi L. G. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnioji specialistė Kristina Nikonovė 2016 m. gruodžio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. G., kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros pareigūnai 2016 m. gruodžio 7 d. atliko patikrinimą Nr. KP-401 sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau Sklypas), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Sklypas priklauso L. G., už statybas ir Sklypo žemės tvarkymo darbus yra atsakingas L. G.. Sklype yra neteisėtai sukanalizuota Vėžpievio upelio vagos dalis (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus matavimu: 139,38 m.). Neteisėtai sukanalizavus dalį Vėžpievio upelio vagos buvo pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m. Sklype sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje (matavimai atlikti kalibruota rulete Mega Sertifikato Nr. MG-1190).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas. Atsakomybė už pažeidimą nustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 51(2) str. 1 d. (...“ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų“).

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnioji specialistė Laura Mackelytė 2017 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-82369330-17, už minėtąjį administracinį teisės pažeidimą L. G. paskyrė 651 Eur. baudą.

L. G. skundu prašo panaikinti nutarimą Nr. AM-KAUN-82369330-17. Su minėtuoju nutarimu nesutinka, teigia, kad jis buvo priimtas pažeidžiant jo teises, nevertinant 2017-01-10 pateiktų dokumentų ir pažeidžiant teisės normas. Klaidingai surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-KAUN- 80173919-16, bylos nagrinėjimui buvo pateikti papildomi dokumentai, Kauno rajono administracijos 2017-01-06 pažyma Nr. T5-2, kad minimas upelis yra Valstybės lėšomis iškastas griovys Nr. 7. O jam taikomos natūralių upių normos pažeidžiant Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą 1993 m. gruodžio 3 d. Nr. I-323, 3 straipsnis. Taip pat pažeidžiant kitas Melioracijos įstatymo pakeitimo 2004 m. vasario 5 d. Nr. IX-2009 nuostatas, techninio reglamento MTR 1.07.01:2006 normas.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą nesutinka su L. G. skundu. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus. Teisės pažeidimo faktą pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai. Viežpievio upelis, pratekantis pro (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registre (toliau UETK), jam suteiktas unikalus Nr. 10011650. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis ir UETK duomenimis, Viežpievio upeliui per visą ilgį yra nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės juostos. L. G. buvo žinoma apie Viežpievio upeliui nustatytas paviršinio vandens telkinio apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, kadangi šita informacija nurodyta išraše iš Nekilnojamojo turto registro 9 punkte specialiose žemės miško ir naudojimo sąlygose.

L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visose Kauno regiono aplinkos departamento pažymose, dokumentuose ir pažeidimo byloje nurodoma, kad pagrindinis jų motyvas - draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą. 2017-01-10 priimant nutarimą buvo pateikti papildomi dokumentai gauti iš Kauno raj. savivaldybės administracijos raštas 2017-01-06 Nr. T5-2 ir pateikta informacija, kad minimas Vėžpievio upelis (griovys Nr. 7) buvo iškastas valstybės lėšomis 1962 m. vykdant melioracijos darbus ir vėliau buvo pavadintas upeliu Graužė, o šiuo metu jis vadinamas Vėžpievis. Buvo pateikta ištrauka iš projekto, kuriuo remiantis buvo iškastas minimas griovys. Pagal LR Melioracijos įstatymo 2 skyriaus 3 str. valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai ir visi kiti įrenginiai – kanalizuoti grioviai, drenažo rinktuvai, kurių skersmuo yra didesnis nei 12.5 cm. Melioracijos įstatymas yra 2004-02-05. Melioracijos griovys priskiriamas prie sureguliuotų upelių. O visur minimas pažeidimas, kad sunaikinta natūrali upės vaga. Taip pat pateiktuose dokumentuose neminima, kad tai yra sureguliuotas upelis ar kita. Nuobauda skirta remiantis 124.1 punktu, kad reguliuoti natūralias upes draudžiama ir draudžiama keisti jų vagą. Jam taikomi natūralių upių reikalavimai su kuriais visiškai nesutinka. Projektą darė atestuotoje įmonėje. Buvo užsakytas melioracijos griovio ruožo kanalizavimui projektas, kuris buvo patvirtintas rajono savivaldybėje. Vykdant darbus atvyko iš savivaldybės atsakingas darbuotojas, kuris leido pradėti darbus ir priėmė, juos atlikus. Todėl mano, kad yra neteisinga taikyti natūralių upių nuostatas. Priimant sprendimą papildomai pateikti dokumentai nebuvo nagrinėjami. Yra minimas sklypas Vėžpievio 2. 2007 m. darant detalų planą šalia esantys sklypai buvo pakeisti į namų valdos paskirtį ir patvirtinti visai kiti normatyvai. Apsaugos zona buvo patvirtinta tarybos sprendimais. Detalieji planai buvo derinti su Aplinkos apsaugos agentūra. Buvo daryti pravažiavimai ant Vėžpievio upelio briaunos. Taikomi skirtingi standartai. Sklypą įsigijo 2015 m., pirko iš banko su padarytu detaliuoju planu. Vėžpievio g. 2 sklypo paskirtis buvo nepakeista į gyvenamąją. Kauno rajono savivaldybei parašius prašymą pakeisti paskirtį, buvo viena sąlyga - sukanalizuoti upelį, kadangi nuo melioracijos griovio yra 15 metrų atstumas ir tai draudžia statyti pastatus ir vykdyti veiklą. Tai atlikus žemės ūkio paskirtis buvo pakeista į gyvenamąsias teritorijas. Buvo išduota pažyma 2016-09-08 Nr. T5-312, kurioje jau nustatyta nauja apsaugos zona 5 m. Kai pirko sklypą, tai buvo nustatytos sklypo apsaugos zonos. Iš savivaldybės rašto matė, kad tame sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys drenažo rinktuvai. Sausio 10 d. pateikiant dokumentus buvo pateikta informacija, kad minimas Vėžpievio upelis nuo 1962 m. iki 1976 m. buvo rekonstruotas kelis kartus. Jie neatliko jokios naujos statybos. Dėl to buvo parengtas projektas rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Naujų jie nei iškasė, nei pastatė. Visa informacija yra viešai prieinama Kauno raj. savivaldybės žemės ūkio skyriuje. Tame pačiame upelyje yra pastatyti hidrotechniniai įrenginiai, kurie buvo įrengti Žemės ūkio universiteto mokomajam skyriui. Buvo pastatyti ant to paties upelio hidrotechniniai statiniai, jo paskirtis buvo numelioruoti laukus ir suvesti į drenažą. Ir dabar vizualiai matosi, kad aplinkui nuo sklypų yra drenažas. Griovys buvo iškastas tam, kad numelioruoti aplinkinius laukus, o tuo metu nebuvo valymo įrenginių ir pasižiūrėjus matosi, kad minimas upelis prasideda Ringaudų gyvenvietėje. Tuo metu buvo sprendžiama kanalizacijos problema, visi kanalizacijos tinklai buvo į jį suvesti. Nesutinka, dėl taikomų natūralių upių normų. Natūrali upė negali būti tiesi ir sušlaituota vienodai. Dėl privalomojo nurodymo. 2017-03-09 buvo pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 7. Pirminis privalomas nurodymas buvo 2016-12-13 Nr. 46, kurį prašė atidėti antrą kartą dėl to kol vyksta ginčai, kadangi jis negali jo įvykdyti, nes turi parengti natūralios Vėžpievio upelio vagos, pakeisto reljefo formos atstatymo projektą. Kaip jis tai gali įvykdyti, jei minimas upelis-griovys buvo iškastas. Kaip atstatyti natūralią formą, jei jis buvo iškastas.

Jam skirta nuobauda remiantis ATPK 51² str. 1 d., kuria nustatyta, kad užtraukia baudą nuo 144 eurų iki 289 eurų, o jam nuobauda paskirta visai kita – 651 eurų. Paklausus kuo remiantis buvo paskirta tokia bauda, paaiškinimo negavęs. Sklypas yra fizinio asmens. Prieš skiriant nuobaudą pati pozicija kėlė abejonių, nes nebuvo norima priimti papildomų dokumentų ir buvo pasakyta, kad situacija yra aiški ir nėra ką aiškintis. Atvažiavus į sklypą matė melioracijos griovį, tik iš Registro suprato, kad jis turi pavadinimą ir yra upelis. Norint pakeisti paskirtį ir vykdyti ūkinę veiklą buvo savivaldybės vienas iš reikalavimų, kad sumažinti melioracijos griovio apsaugos zoną. Jie kreipėsi į atestuotą įmonę, kad parengtų projektą pagal kurį būtų galima atlikti griovio melioracijos darbus. Projektas buvo suderintas ir nekilo jokių abejonių dėl jo teisėtumo. Kita atestuota įmonė atliko griovio kanalizavimo darbus ir juos pridavė Kauno raj. savivaldybės atstovai, atvykę į vietą patvirtino darbų baigimą. Jie buvo atvykę ir prieš pradedant darbus. Buvo samdomos atestuotos įmonės, kurių projekto 7 lape yra nurodyta, kad statybą pradėti gavus leidimą pagal MTR melioracijos statinių leidimo reikalavimus. Pagal šį įstatymą inžinerinių statinių rekonstravimui statybos leidimas atitinka atsakingo darbuotojo projekto suderinimą. Jis pats buvo nuvykęs į Kauno raj. savivaldybę urbanistikos skyrių ir Žemės ūkio skyriuje, kad pakeisti sklypo paskirtį. Paskirtis buvo pakeista. Jie įsigijo žemės sklypų masyvą iš kurių vienas buvo žemės ūkio paskirties. Statyboms derinti reikalinga su Kauno raj. savivaldybės urbanistikos skyriumi, tai jie ruošė sąlygas ir nukreipė su kuo reikia suderinti. Kauno raj. savivaldybės Urbanistikos skyrius kuruoja statybas ir sąlygas ir leidimų išdavimą tiems darbams atlikti. Viršininko įsakyme yra nurodyta, kad apsaugos zona yra 5 metrai. Projektą gavo gegužės mėn. antroje pusėje. Projektą jam atidavė rangovas apie gegužės mėn. 15 d. Jis kreipėsi į UAB „Debita“, kad reikia atlikti tokius darbus, reikia padaryti projektą, jį suderinti. Visi darbai buvo atlikti UAB „Debita“. Kartu su darbais buvo priduotas ir projektas. Jis suprantantis, kad tas kas daro projektą, tas ir turi derinti.

Su E. Nacevičiaus firma raštu sutarties nebuvo sudaręs. Sutartis buvo sudaryta su UAB „Debitas“. Su E. Nacevičiaus firma buvo sudaryta žodinė sutartis. Savivaldybės reikalavimas buvo parengti ir suderinti projektą. Suderinus projektą, prieš pradedant darbus, savivaldybės darbuotojai buvo atvykę į vietą ir patvirtino, kad gali pradėti atlikti darbus, tai reiškia buvo gauti visi leidimai. Melioracijos griovys taip pat turi paviršinį vandenį. Melioracijos griovys taip pat yra vandens telkinys. O statinys yra melioracijos sistemos. Jis kreipėsi į savivaldybės urbanistikos skyrių, kadangi tai melioracijos griovys ir yra paviršinis vanduo ir išdavė pažymą, kad tai yra iškasta valstybės lėšomis. Urbanistika nurodė, kad yra dujotiekio apsaugos zonos. Grioviui suteiktas pavadinimas Graužė. Buvo atlikta kontrolinė nuotrauka. Jį baudžia už tai, kad pakeitė natūralią upės vagą, bet čia yra aiškiai sureguliuotas upelis. Sklypą pirko iš banko, bankas buvo perėmęs jį iš bankroto bylos.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistu nuo 1997 m. Nuo 1979 m. iki 1997 m. dirbo melioracijoje. Jis žino, kad daugiau kaip prieš 10 metų, buvo darytas detalusis planas melioracijos grioviuose. Vienas jų vadinosi Graužės upeliu, buvo darytas projektas ir sumelioruotas upelis. Prieš 10 metų buvo keičiama sklypo paskirtis. Derinime dalyvavo, bet projektą tvirtino apskritis. Buvo reikalaujama projekto. Drenažui buvo sudarytas projektas. Griovio kanalizavimo projekto nebuvo. Todėl buvo pareikalauta padaryti projektą. Jie tikrino melioracijos įrenginių apribojimus. Upelio apribojimus turi žiūrėti Aplinkos apsauga. 2016 m. buvo išduotos sąlygos L. G.. Žemės ūkio skyrius rašosi tik melioracijos srityje. Jei yra vamzdynas, tai turi būti apsaugos zona nuo vamzdyno. Buvo pareikalauta padaryti kitą planą, nes kitaip negalima statyti namų. Jis tvirtina, kad Vėžpievio upelis yra kaip melioracijos griovys. Upeliui buvo nustatyta apsaugos zona 2,56 metro. Jie galėjo vykdyti statybas. Kanalas buvo ištiesintas ir sureguliuotas iš valstybės lėšų. Žemės ūkio skyriuje tai vadinama melioracijos grioviu. Kauno rajono savivaldybės balanse šitas griovys yra melioracijos griovys. Parengtiems projektams sąlygas nustato Urbanistikos skyrius. Visas projektas buvo pateiktas žemės ūkio skyriui. Projektą užsakė L. G., jis turėjo projektą suderinti su aplinkos apsauga. Techninėse projekto sąlygose kitos institucijos nebuvo įtrauktos. Detaliajame plane buvo pasirašęs Aplinkos apsaugos atstovas. Jame pasirašė ir jis pats. Visas sklypas yra melioruotas. Į zoną upelis papuola kaip melioracijos įrenginys. L. G. nebuvo pranešta, kad reikia derinti su Aplinkos apsauga. Liudytojas A. V. parodė, kad jis buvo nuvykęs į vietą kai buvo atliekami darbai, 2016 m. vasarą. Buvo padidintas griovys ir buvo sukloti vamzdžiai. Buvo paklotas pagal visus reikalavimus. Vamzdis buvo neužkastas kai tikrino. Kadangi tikrinimo metu reikia matyti koks vamzdis paklotas, koks paklotas po vamzdžiu. Kada tiksliai buvo vietoje – neprisimena. Išrašė pažymą, kad darbai atlikti tinkamai. Kai buvo nuvažiavęs žiūrėti vamzdynus, tai namai buvo statomi. (parodomas administracinės bylos b. l. 15.). Liudytojas parodė, kad dabar visi melioracijos grioviai yra pervadinti į upelius. Tas pats upelis už kelių šimtų metrų eina po ViaBaltik keliu ir jis įvardintas kaip griovys. Urbanistikos skyrius turi kviesti Aplinkos apsaugos atstovą projektų derinimui. Vėžpievio upelis tai yra sureguliuotas griovys. Ten buvo pelkės, balos. Buvo padaryta rėva ir po to padaryti 4 tvenkiniai. Vaga nebuvo pakeista. Buvo sudėtas vamzdynas ir užkastas. Pagerėjo būklė. Tai nėra natūrali upė. Griovys yra keliose vietose sumelioruotas. Kai buvo daroma melioracija, tai Ringaudų gyvenvietės dar nebuvo. Melioracijos griovys buvo ne kartą rekonstruotas. Drenažą reikia valyti. Šiuo atveju buvo patvarkytas, išvalytas upelis.

Liudytojas Edvardas Nacevičius parodė, kad jis darė up. Vėžpievis ruožo kanalizavimo projektą. Projekto užsakovas buvo sklypo savininkas L. G.. Jie darė kanalizavimo projektą. Jis dirba R. Nacevičiaus firmoje „Edmeta“ melioracijos ir hidrotechnikos statinių projektų vadovu. Sudarius projektą, buvo nurodyta projektą derinti su Infostatyba. Namų dar nebuvo kai buvo daromi projektai. Projektas padarytas ir suderintas 2016 m .gegužės 18 d. Šiuo atveju jei yra melioracijos griovys, pridėtos pažymos kieno balanse yra statinys, tai ir derina su tomis institucijomis. Melioracijos statiniams leidimas neprivalomas. Kai reikalavo suderinti su Aplinkos apsauga, tai jie perdavė duomenis į Infostatybą. Brėžinyje buvo nurodytas upelis Vėžpievis, nes dokumentus teikė Infostatybai. Aplinkos apsauga atmetė projektą. Tai yra melioracijos statinys. Projekte buvo parašytas ir nurodytas Vėžpievio upelis ir buvo pateikta Infostatybai. Darant pirmą projekto variantą jie vadovavosi savivaldybės informacija. Rengiant projektą jis buvo nuvykęs į vietą, ten vyko kažkokios statybos. Namai ten nestovėjo. Jei nekanalizuoti griovio, tai namų nebuvo galima statyti. Jis bendravo tik su L. G.. Griovio kanalizavimui nuosavybės dokumentai nesvarbūs. Sprendiniuose parašyta, kad reikia projekto. Jis gavo tokį užsakymą. Buvo derinta su savivaldybe nustatyta tvarka. Paskui papildomai dar bandė įkelti dokumentus Infostatybai. Projektas turi būti suderintas. Aplinkosauga nieko nederina išskyrus kas yra Infostatyboje. Viską derina tik Infostatyba. Jo veiksmai – griovys traktuojamas kaip melioracijos statinys. Jis vadovavosi kaip melioracijos statiniu. Upeliai nupiešti iš žemėlapio. Buvo aplinkosaugos raštas, kad jei upelis neatitinka natūralios vagos, tai reikia kreiptis į UETK tvarkytoją dėl kadastro duomenų tikslinimo. Yra melioracijos reikalavimai. Kai buvo vietoje, tai vyko žemės darbai, bet pastatytų namų, nebuvo. Sureguliuoti upeliai priklauso savivaldybei. Natūralios upės priklauso valstybei. Detaliajame plane Vėžpievio upelio niekas neminėjo. Jis rengė projektą pagal MTR (melioracijos techninį reglamentą). Prieš pradedant darbus ten jau 1973 m. buvo sureguliuotas upelis. Natūrali upelio vaga buvo 1962 metais. Po to buvo įrengtas hidrometrinis pastatas, kad tikrinti vandens lygį. Griovys ties Ringaudais baigiasi. Nemunas yra natūrali upė. Kiek žino, šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje vyksta upių, upelių registro inventorizacija.

Liudytoja Živilė Šidiškienė, aplinkos apsaugos departamento kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistė, parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., per sistemą Infostatyba, buvo pateiktas žemės sklypo Pilėnų g. 35 gyvenamųjų namų statybos projektas, kurių brėžiniuose pamatė, kad upelis yra sukanalizuotas. Pirmiausia ji, kaip institucija, paprašė projektuotojų pateikti informacija apie upelį. Jie šių duomenų pateikti negalėjo ir nurodė telefonu, kad upelį sukanalizavo gretimo sklypo savininkas L. G.. Ji atmetė statybos projektą ir nurodė pateikti dokumentus dėl upelio sukanalizavimo. Tada kreipėsi į statybos inspekciją, kad jie patikrintų statybos darbų teisėtumą ir atliktų patikrinimą, išsiaiškintų, kas yra statytojas. Statybos inspekcija pateikė atsakymą, kad statytojas yra L. G., kad su juo susisiekė ir parašė, kad nebuvo pateikti jiems dokumentai įrodantys, kad galima atlikti statybos darbus. Taip pat turėjo Kauno agentūros specialistai patikrinti atstumus ar gyvenamieji namai nebuvo pastatyti per arti upelio vagos. Vėliau buvo pateiktas upelio sukanalizavimo projektas. Šie dokumentai buvo atsiųsti el. paštu, bet trūko suderinimo. Vieno brėžinio lape buvo uždėtas neryškus antspaudukas su parašu Kauno raj. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus. Upelis Vėžpievis tarnauja kaip ir melioracijos įrenginys, tai yra sureguliuotas upelio ruožas. Su detaliuoju planu nebuvo naikinama specialioji sąlyga, kad tai yra upės pakrantės apsaugos zonos apribojimas, tai leidžia daryti vyriausybės nutarimas, kur nurodyta, kad gali būti naikinamos specialiosios zonos. Detaliuoju planu nebuvo panaikinta apsaugos zona, mano, kad specialistas išlaikė atstumą ir suderino projektą. Ši sąlyga egzistuoja nuo 1992 m. Upelis buvo sureguliuotas seniai. Už melioracijos įrenginius yra atsakinga savivaldybių melioracijos skyriai arba žemės ūkio skyrius. Tačiau kaip upelis jis yra įtrauktas į upių ežerų kadastrą. Tačiau Vėžpievio upeliui keliami natūralių upių reikalavimai. Sureguliuoti upeliai taip pat turi apsaugos zonas ir juostas. Nepaisant to, kad upelis buvo sureguliuotas jis nepraranda upelio statuso. Už natūralių upelių kadastrą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra. Taip pat sureguliuoti upeliai priklauso Aplinkos apsaugos agentūrai. Ji projektą gavo el paštu. Ji rašė paaiškinimą dėl ko atmetamas projektas.

Pagal darbų pobūdį, L. G. sukanalizavo upelį. Sukanalizavimas yra kai vandens tėkmė nukreipta į vamzdį. Jie turėjo kreiptis ir įvertinti ar jie tai gali daryti ar ne. Kad gauti leidimą, tai pirmiausia turi kreiptis į gamtosaugą. L. G. į juos nesikreipė. Telefonu kalbėjo ne vieną kartą su Nacevičiumi ir buvo nurodžiusi, kad kreiptųsi į Aplinkos apsaugos agentūrą. Davė pasiūlymą, kad upelį galima išbraukti iš valstybinių upių kadastro. Dėl kitų institucijų darbo nieko pasakyti negali. Tačiau jie turi įvertinti visą situaciją ir vadovautis visais registrais. Upių registras pradėjo veikti nuo 2007 m., tačiau nebuvo patvirtintas. Jis buvo patvirtintas 2013 m. ar 2014 m. Kada upelis gavo naują pavadinimą – nežino. Į kadastrą jie įtraukiami kai būna nustatyta, kad yra natūralus. Nežino kokiais dokumentais remiantis specialistas derino. Tas pats upelis gali tarnauti ir kaip melioracijos įrenginys. Sąlygos nepasikeitė ir išliko melioracijos įrenginių ir vandens pakrančių apsaugos zona. Buvo nustatyta pakrantės apsaugos juosta ir niekas nepasikeitė. Išliko detaliajame plane papildomi veiklos apribojimai. Ji nėra specialistas, kad atskirtų natūralią upę nuo sureguliuotos. Upelis tarnauja kaip melioracijos įrenginys, tačiau jis nėra griovys. Nepaisant to, kad upelis buvo sureguliuotas, jis nepraranda upelio statuso. Projektas buvo pateiktas ne tai institucijai derinti. Turėjo būti gautas sutikimas Aplinkos apsaugos agentūros. Būtų reikėję keisti viso upelio statusą. Atkarpai nėra keičiamas statusas. Upelis eina po magistraliniu keliu ir ten yra padaryta pralaida. Turi būti gautas statybos leidimas ir suderintas su institucija. Kai išduodamas statybos leidimas, tai žmogus kreipiasi į savivaldybę, ir ji turi nurodyti su kuo derinti projektą, iš kur gauti leidimą. Ar projektas buvo derintas su Aplinkos apsaugos departamentu nežino. Tai turi atlikti projektuotojas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu L. G. paaiškinime (adm. b. l. 1) teigė, kad jis nesutinkantis su 2016-12-07 patikrinimo aktu Nr. KP-401 ir 2016-12-13 protokolu Nr. AM-KAUP-80173919-16 ir 2016-12-13 Nurodymu Nr. 46, kadangi jie surašyti neįsigilinus surašytu Statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-161115-00061. 2016m. gegužės mėnesį UAB Edmeta“ parengė pagal MTR1.05.01:2005 reikalavimus ir suderino Griovio Nr. 7 (dabar pavadintas up. Vėžpievis) dalies kanalizavimo projektą Nr. 5250-0006-701-HS-TDP. Pažymėjo, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus informaciją Griovys Nr. 7 iškastas valstybės lėšomis 1962 metais ir vėliau pervadintas upeliu Vėžpievis. Šio griovio- upelio rekonstrukcijos darbai buvo: Lietkelprojektas-1986 m.; Melioracijos rekonstrukcijos projektas Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5a - 1978 m.; Melioracijos sistemų ir dalies Griovio Nr. 7 rekonstrukcijos projektas- 2001 m. Statybos inspekcija neteisingai taikė STR reikalavimus, nes melioracijos statiniams taikomi MTR reikalavimai, LR Melioracijos įstatymas II skyrius, 3 straipsnis „Melioracijos statinių nuosavybė“. Projektas ir darbai buvo pradėti vadovaujantis ir MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, kuriame nurodyta, kad statybos leidimas nereikalingas. Kadangi buvo rekonstruojama sena Griovio Nr. 7 statybos dalis, neteisingai identifikuota, kad tai nauja statyba.

Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2017-01-06 raštu pateikta informacija, adresuota L. G., kurioje pažymima, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis griovys Nr. 7, (buv. up. Graužė), dabar pavadintas up. Vėžpievis, yra iškastas valstybės lėšomis. Jis įrengtas pagal 1962 m. 3 projektą vykdant melioracijos darbus Lietuvos žemės ūkio Akademijos mokomajame ūkyje. Pagal LR Melioracijos įstatymą, visi melioracijos grioviai ir drenažo rinktuvai, kurių diametras 125 mm. ir didesni, priklauso valstybei, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (adm. b. l. 5).

Skundo nagrinėjimo metu pateiktas Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto L.Ž.Ū. Akademijos Noreikiškių mokomojo ūkio žemės melioravimo projektas Nr. 3, kuriame, administracinėje byloje įvardintas up. Vėžpievis, projekte pažymėtas Grioviu Nr. 7 /Graužė/. Detaliajame plane pažymėti melioruoti plotai, bei Grioviai Nr. 4, 5, 7, 8. Šio projekto darbų atlikimą ir jų pridavimą- priėmimą eksploatacijai patvirtina pasirašytieji aktai, laikotarpiu nuo 1958 m. iki 1962 m. (b. l. 66-101).

2015 m. birželio 01 d. Užsakovas L. G. su Rangovu- L. G. pasirašė statybos darbų ir paslaugų rangos sutartį Nr. 15/06/01, kuria Rangovas-L. G. įsipareigojo atlikti sklypo: kadastrinis Nr. 5250/0006:701, paskirties pakeitimo veiksmus ir pastatyti namus ir atlikti visus kitus veiksmus, būtinus veiksmams, susijusiems su šiais darbais. Užsakovas- L. G. įgaliojo Rangovą- L. G. valdyti ir tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5250/0006:701, atstovauti jį pakeičiant žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą, šiam tikslui gauti reikiamus sutikimus, leidimus (adm. b. l. 6-8).

E. Nacevičiaus firma „EDMETA“ parengė up. Vėžpievis ruožo kanalizavimo techninį darbo projektą, kurį patvirtino Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas A. V., pažymėdamas projekte, kad melioracijos darbus, jų techninę priežiūrą turi atlikti įmonės, turinčios Žemės ūkio ministerijos kvalifikacijos atestatus; vykdant darbus iškviesti atstovą (nurodytas telefono numeris); Žemės ūkio skyriui pateikti kontrolinę nuotrauką; prieš perduodant objektą eksploatacijon, gauti iš rajono žemės ūkio skyriaus pažymą apie atliktus darbus (adm. b. l.14-39). Darbus pagal minėtąjį projektą atliko UAB „Debitas“ (adm. b. l. 11-13).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. ĮS-1638, atsižvelgiant į administracijos direktoriaus 2016-10-16 įsakymu Nr. ĮS-1578 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju keitimu numatyto planavimo projekto pakeitimo patvirtinimo, L. G. 2016-09-05 prašymą Nr.PK-1-249 ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2016-09-08 raštą Nr. T5-312 „Dėl valstybei priklausančių melioracijos statinių“, keitė L. G. žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, būdas- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (sklypas melioruotas); Nustatė, kad statinių statyba sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galima tik išlaikant teisės aktuose numatytus atstumus nuo drenažo rinktuvų (b. l. 26). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. ĮS-1733, atsižvelgiant įžemės paskirties keitimą, buvo nustatyta žemės sklypo ir jo vidutinė rinkos vertė (b. l. 27). Parengus sklypų 2007-01-05 detalųjį planą, pastabų 7 punkte buvo nurodyta, kad nuo esamų magistralinio griovio palikta 5 m. apsaugos zona. Kadangi sklype įrengti melioracinės sistemos įrenginiai, techninio projekto stadijoje turi būti rengiamas melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektas. Šį detalųjį planą su pastabomis ir paaiškinimais, tvirtino Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus atstovas, Žemės ūkio skyriaus atstovas ir be kitų specialistų tai pat ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas (b. l. 44).

Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016-11-17 informacijoje, adresuotoje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, pažymėjo, kad 2016-11-08 atlikus patikrinimą dėl Vėžpievio up. sukanalizavimo, nustatė, kad buvo nutiestas 1 metro diametro ir 139,38 m. ilgio plastikinis (gofruotas) vamzdis (toliau hidrotechninis statinys), kuriuo sukanalizuota dalis Vėžpievio upelio ant sklypo ribos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, hidrotechninis statinys priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Kai statytojas, žemės sklypą , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 12 str. 1 dalies 3 ir 4 punktai, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad naujo neypatingo statinio statybai statytojas privalo parengti naujo statinio statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą- leidimą statyti naują statinį. Statytojas minėtų statybą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Statytojui L. G. 2016-11-15 surašė savavališkos statybos aktą bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2017-05-15 (adm. b. l. 44-45).

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros pavedimu 2016-12-7 buvo atliktas patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad <..neteisėtai sukanalizuota Vėžpievio upelio vagos dalis (139,38 m.), sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis 5 m.

Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo Nr. I-323 (1993-12-09 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ buvo įsteigtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras. Šio kadastro 1 straipsnis nustato, kad . Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras yra valstybės kadastras. 2 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras steigiamas, reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą tvarko vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kadastro tvarkymo įstaiga – Aplinkos apsaugos agentūra. Kadastro 3 straipsnyje nustatyta , kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka registruojami šie paviršiniai vandens telkiniai: 1) upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai; 2) ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro; 3) upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir dirbtiniai nepratekami paviršiniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas; 4) paviršiniai vandens telkiniai, jungiantys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus, nurodytus šios dalies 1–3 punktuose.“

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2004-04-29 įsakymu patvirtintos taisyklės „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“. Taisyklių 19 p. nurodyta, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių pirminius duomenis formuoja savivaldybės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124 straipsniu nustatyta, kad pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama:

124.1. reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį;

124.2. reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo;

124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo.

Teismas, ištirtų įrodymų visuma konstatuoja, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. sausio 10 d. nutarimu nustatė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. atlikto patikrinimo metu sklype (unikalus numeris 5250/0006:701) (toliau Sklypas), adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Sklypas priklauso L. G., už statybas ir Sklypo žemės tvarkymo darbus yra atsakingas L. G.. Sklype yra neteisėtai sukanalizuota Vėžpievio upelio vagos dalis (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus matavimu: 139,38 m.). Neteisėtai sukanalizavus dalį Vėžpievio upelio vagos buvo pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m. Sklype sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas. Atsakomybė už pažeidimą nustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 51(2) str. 1 d. (...“ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų“).

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas konstatuodamas L. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, neteisingai įvertino up. Vėžpievis statusą. Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 1962 metais ir vėliau buvo vykdomi melioracijos darbai, buvęs upelis Graužė (šiuo metu pavadinimas Vėžpievis) tuometiniuose melioracijos darbų projektuose buvo įvardintas Griovys Nr. 7 ir buvo tapęs funkcionuojančios melioracijos sistemos dalimi. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymas konstatuoja, kad kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai priklauso valstybei, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Be to liudytojas A. V., Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas nuo 1997 m. Nuo 1979 m. iki 1997 m. dirbęs melioracijos specialistu, patvirtino, kad daugiau kaip prieš 10 metų, buvo darytas detalusis planas melioracijos grioviuose. Vienas jų vadinosi Graužės upeliu, buvo darytas projektas ir sumelioruotas upelis. Prieš 10 metų buvo keičiama sklypo paskirtis. Derinime jis dalyvavo, bet projektą tvirtino apskritis. Buvo reikalaujama projekto. Jie tikrino melioracijos įrenginių apribojimus. 2016 m. buvo išduotos sąlygos L. G.. Žemės ūkio skyrius rašosi tik melioracijos srityje. Jei yra vamzdynas, tai turi būti apsaugos zona nuo vamzdyno. Vėžpievio upelis yra kaip melioracijos griovys. Kanalas buvo ištiesintas ir sureguliuotas iš valstybės lėšų. Žemės ūkio skyriuje tai vadinama melioracijos grioviu. Kauno rajono savivaldybės balanse šitas griovys yra melioracijos griovys. Parengtiems projektams sąlygas nustato Urbanistikos skyrius. Visas projektas buvo pateiktas žemės ūkio skyriui. Techninėse projekto sąlygose kitos institucijos nebuvo įtrauktos. Detaliajame plane buvo pasirašęs Aplinkos apsaugos atstovas. Jame pasirašė ir jis pats. Visas sklypas yra melioruotas. Į zoną upelis papuola kaip melioracijos įrenginys. L. G. nebuvo pranešta, kad reikia derinti su Aplinkos apsauga. Jis pats buvo nuvykęs į vietą kai buvo atliekami darbai, 2016 m. vasarą. Buvo padidintas griovys ir buvo sukloti vamzdžiai. Buvo paklotas pagal visus reikalavimus. Vamzdis buvo neužkastas kai tikrino. Kadangi tikrinimo metu reikia matyti koks vamzdis paklotas, koks paklotas po vamzdžiu. Išrašė pažymą, kad darbai atlikti tinkamai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu įsteigtas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras Jame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka registruojami paviršiniai vandens telkiniai: upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai; ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro; upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir dirbtiniai nepratekami paviršiniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas bei paviršiniai vandens telkiniai, jungiantys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124 straipsniu nustatyta, kad pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą, reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo, 124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo. Tačiau ginčo upelis Vėžpievis, buvęs Graužė (Griovys Nr.7) tapo sureguliuotu vandens telkiniu po atliktų melioracijos darbų bei įrašytu į Kauno rajono savivaldybės valdomo turto balansą. Tvirtinant kanalizuojamo upelio projektą, nei vienas jį tvirtinęs bei vėliau priimantis atliktus darbus atskirų valstybės institucijų specialistas nenurodė techninėse sąlygose ar pastabose, kad šiam projektuojamam bei įrengtam įrenginiui reikalingas leidimas, kad sureguliuotas telkinys yra prilyginamas natūraliam upeliui.

Todėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros išvada, kad neteisėtai sukanalizavus dalį Vėžpievio upelio vagos buvo pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m. Sklype sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje kelia pagrįstų abejonių. Ši išvada padaryta neįsigilinus į 1962 metais vykdytus melioracijos darbus, kai upelio statusas pakito ir todėl negali būti pripažintas natūraliu. To pasėkoje ir administracinio teisės pažeidimo skundžiamajame nutarime išvada, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimai, draudžiantys reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą, yra nepagrįsti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Įstatymas įpareigoja institucijas (pareigūnus) visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu .

Nagrinėjamoje byloje L. G. nuosekliai neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamento specialistai nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų visas byloje esančias abejones. Pažymėtina ir tai, jog įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad L. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str., 250 str.).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų kodeksų nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Pažymėtina ir tai, kad vyriausiųjų specialistų, tiriančių ir nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, vaidmuo turi būti itin aktyvus, siekiant administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį, kuris ginčija kaltę, todėl pažeidimą fiksuojantys pareigūnai turi imtis visų priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad L. G. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės Lauros Mackelytės 2017 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. AM-KAUN-82369330-17 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. G. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės Lauros Mackelytės 2017 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. AM- KAUN- 82369330- 17 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. G. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. KA-163/B-416 nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.