Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 13 d. administracinis teisės pažeidimo protokolas L. G. buvo surašytas už tai, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros pareigūnai 2016 m. gruodžio 7 d. atlikę patikrinimą Nr. KP-401 sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) nustatė, kad sklypas priklauso L. G., už statybas ir sklypo žemės tvarkymo darbus yra atsakingas L. G.. Sklype yra neteisėtai sukanalizuota (duomenys neskelbtini) upelio vagos dalis (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus matavimu: 139,38 m.). Neteisėtai sukanalizavus dalį (duomenys neskelbtini) upelio vagos buvo pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis - 5 m. sklype sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas. Atsakomybė už pažeidimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 1 dalyje. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-82369330-17, už minėtąjį administracinį teisės pažeidimą L. G. paskyrė 651 eurų baudą.Nesutikdamas su Institucijos 2017 m. sausio 10 d. nutarimu, L. G. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu panaikino Institucijos skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. G. atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas, jog byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė pakeisti skundžiamą teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2017 m. sausio 10 d. nutarimą, kuriuo L. G. paskirta 651 eurų bauda. Skunde nurodė, jog skundžiamas teismo nutarimas yra priimtas pažeidžiant ATPK 256 straipsnio, 512 straipsnio nuostatas, taip pat nesivadovaujant suformuota Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktika. Institucijos teigimu, teisės pažeidimo faktą pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: 2016 m. gruodžio 31 d. Privalomas nurodymas Nr.46; L. G. 2016 m. gruodžio 13 d. paaiškinimas; 2016 m. lapkričio 25 d. išrašas iš registrų centro; išrašas iš Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registro; 2016 m. gruodžio 7 d. foto nuotraukos; 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. KP-401; 2016 m. lapkričio 23 d. pavedimas atlikti patikrinimą; 2016 m. gruodžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas; 2016 m. lapkričio 17 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. 2D-16714. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas neteisingai įvertino upelio (duomenys neskelbtini) statusą, bei padarė išvadą, jog jam negali būti taikomi Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) upelis, pratekantis pro V(duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registre (toliau - UETK) ir jam suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini). Todėl vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis ir UETK duomenimis, (duomenys neskelbtini) upeliui per visą ilgį yra nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Be to, L. G. buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) upeliui nustatytas paviršinio vandens telkinio apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, kadangi šita informacija nurodyta išraše iš Nekilnojamo turto registro 9 punkte specialiose žemės miško ir naudojimo sąlygose. Institucijos teigimu, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų 124. 3 p. taikomas ne tik natūraliems vandens telkiniams, kadangi jame nurodoma, kad „Pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šis Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų punktas taikomas tik natūralioms upėms.Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad L. G. protokolas už ATPK 51² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Asmenys administracine tvarka atsako tik už tyčia arba dėl neatsargumo padarytus administracinius pažeidimus (ATPK 10, 11 straipsniai).Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. sausio 10 d. nutarime konstatuotas aplinkybes, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, ir atsižvelgęs į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko padarė teisingas išvadas, kad L. G. kaltė dėl ATPK 51² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.Institucijos nutarimu L. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 51² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t.y. dėl to, kad neteisėtai sukanalizavo (duomenys neskelbtini) upelio vagos dalį dėl ko buvo pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis - 5 m. sklype sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. kategoriškai nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu savo paaiškinime, tiek apklausiant jį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog Institucija nepagrįstai jam surašė 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą. L. G. teigimu pagrindinis Institucijos motyvas, jog draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą, tačiau 2017 m. sausio 10 d. priimant nutarimą buvo pateikti papildomi dokumentai gauti iš Kauno raj. savivaldybės ir pateikta informacija, kad minimas (duomenys neskelbtini) upelis (griovys Nr. 7) buvo iškastas valstybės lėšomis 1962 m. vykdant melioracijos darbus ir vėliau buvo pavadintas upeliu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu jis vadinamas (duomenys neskelbtini). Šio griovio-upelio rekonstrukcijos darbai buvo: Lietkelprojektas-1986 m.; Melioracijos rekonstrukcijos projektas Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5a - 1978 m.; Melioracijos sistemų ir dalies Griovio Nr. 7 rekonstrukcijos projektas- 2001 m. Statybos inspekcija neteisingai taikė STR reikalavimus, nes melioracijos statiniams taikomi MTR reikalavimai. Projektas ir darbai buvo pradėti vadovaujantis ir MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, kuriame nurodyta, kad statybos leidimas nereikalingas. Kadangi buvo rekonstruojama sena Griovio Nr. 7 statybos dalis, neteisingai identifikuota, kad tai nauja statyba. Nepagrįstai visur minimas pažeidimas, kad sunaikinta natūrali upės vaga. Jis sklypą įsigijo 2015 m., pirko iš banko su padarytu detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) sklypo paskirtis nebuvo pakeista į gyvenamąją. Kauno rajono savivaldybei parašius prašymą pakeisti paskirtį, buvo viena sąlyga - sukanalizuoti upelį, kadangi nuo melioracijos griovio yra 15 metrų atstumas ir tai draudžia statyti pastatus ir vykdyti veiklą. Projektą darė atestuotoje įmonėje. Buvo užsakytas melioracijos griovio ruožo kanalizavimui projektas, kuris buvo patvirtintas rajono savivaldybėje. Statyboms derinti reikalinga su Kauno raj. savivaldybės urbanistikos skyriumi, tai jie ruošė sąlygas ir nukreipė su kuo reikia suderinti. Suderinus projektą, prieš pradedant darbus, savivaldybės darbuotojai buvo atvykę į vietą ir patvirtino, kad gali pradėti atlikti darbus, tai reiškia buvo gauti visi leidimai. Jokių abejonių dėl projekto teisėtumo nekilo. Projektas buvo parengtas rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Vykdant darbus atvyko iš savivaldybės atsakingas darbuotojas, kuris leido pradėti darbus ir priėmė, juos atlikus. Tai atlikus žemės ūkio paskirtis buvo pakeista į gyvenamąsias teritorijas. Buvo išduota pažyma 2016 m. rugsėjo 8 d., kurioje jau nustatyta nauja apsaugos zona 5 m. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V., kuris dirba Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje vyr. specialistu, taip pat patvirtino tas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) upelis yra kaip melioracijos griovys. Upeliui buvo nustatyta apsaugos zona 2,56 metro. Kanalas buvo ištiesintas ir sureguliuotas iš valstybės lėšų. Žemės ūkio skyriuje tai vadinama melioracijos grioviu. Kauno rajono savivaldybės balanse šitas griovys yra melioracijos griovys. Parengtiems projektams sąlygas nustato Urbanistikos skyrius. Visas projektas buvo pateiktas žemės ūkio skyriui. Detaliajame plane buvo pasirašęs Aplinkos apsaugos atstovas. Visas sklypas yra melioruotas. Į zoną upelis papuola kaip melioracijos įrenginys. L. G. nebuvo pranešta, kad reikia derinti su Aplinkos apsauga. Urbanistikos skyrius turi kviesti Aplinkos apsaugos atstovą projektų derinimui. (duomenys neskelbtini) upelis tai yra sureguliuotas griovys. Ten buvo pelkės, balos. Buvo padaryta rėva ir po to padaryti 4 tvenkiniai. Vaga nebuvo pakeista. Buvo sudėtas vamzdynas ir užkastas. Pagerėjo būklė. Tai nėra natūrali upė. Griovys yra keliose vietose sumelioruotas. Melioracijos griovys buvo ne kartą rekonstruotas. Šiuo atveju buvo patvarkytas, išvalytas upelis. Liudytoju apklaustas E. N., teismo posėdžio metu parodė, kad jis darė upelio Vėžpievis ruožo kanalizavimo projektą. Jis dirba R. N. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ melioracijos ir hidrotechnikos statinių projektų vadovu. Projektas buvo padarytas ir suderintas 2016 m. gegužės 18 d. su savivaldybe nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) upelis – griovys buvo traktuojamas kaip melioracijos statinys. Jis vadovavosi kaip melioracijos statiniu. Detaliajame plane (duomenys neskelbtini) upelio niekas neminėjo. Jis rengė projektą pagal MTR (melioracijos techninį reglamentą). Prieš pradedant darbus ten jau 1973 m. buvo sureguliuotas upelis. Natūrali upelio vaga buvo 1962 metais. Po to buvo įrengtas hidrometrinis pastatas, kad tikrinti vandens lygį. Griovys ties (duomenys neskelbtini) baigiasi. Tai, kad upelis (duomenys neskelbtini) tarnauja kaip melioracijos įrenginys ir yra sureguliuotas upelio ruožas patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Institucijos atstovė Ž. Š., kuri taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) upelis yra įtrauktas į upių ežerų kadastrą ir nepaisant to, kad upelis buvo sureguliuotas jis nepraranda upelio statuso ir jam yra keliami natūralių upių reikalavimai. Liudytojos teigimu upių ežerų registras buvo patvirtintas 2013 m. ar 2014 m., kada (duomenys neskelbtini) upelis gavo naują pavadinimą negali pasakyti, tačiau į kadastrą jie įtraukiami kai būna nustatyta, kad yra natūralūs. Iš byloje pateiktos Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. raštu pateikto informacijos, adresuotos L. G., matyti, jog prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis griovys Nr. 7, (buv. up. (duomenys neskelbtini)), dabar pavadintas up. (duomenys neskelbtini), yra iškastas valstybės lėšomis. Jis įrengtas pagal 1962 m. Nr. 3 projektą vykdant melioracijos darbus Lietuvos žemės ūkio Akademijos mokomajame ūkyje. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas minėtas Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto L.Ž.Ū. Akademijos Noreikiškių mokomojo ūkio žemės melioravimo projektas Nr. 3, kuriame, administracinėje byloje įvardintas up. (duomenys neskelbtini), projekte pažymėtas Grioviu Nr. 7 /(duomenys neskelbtini)/. Detaliajame plane pažymėti melioruoti plotai, bei Grioviai Nr. 4, 5, 7, 8. Šio projekto darbų atlikimą ir jų pridavimą- priėmimą eksploatacijai patvirtina pasirašytieji aktai, laikotarpiu nuo 1958 m. iki 1962 m. (b. l. 66-101). Šios išdėstytos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu rodo, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, padarė pagrįstą išvadą, jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas konstatuodamas L. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, neteisingai įvertino upelio Vėžpievis statusą, kadangi ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 1962 metais ir vėliau buvo vykdomi melioracijos darbai, buvęs upelis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu pavadinimas (duomenys neskelbtini) tuometiniuose melioracijos darbų projektuose buvo įvardintas Griovys Nr. 7 ir buvo tapęs funkcionuojančios melioracijos sistemos dalimi bei įrašytu į Kauno rajono savivaldybės valdomo turto balansą. Todėl, sutiktina su skundžiamame nutarime padaryta teismo išvada, jog Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros išvada, kad neteisėtai sukanalizavus dalį (duomenys neskelbtini) upelio vagos buvo pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m ir sklype sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m plotyje kelia pagrįstų abejonių, kadangi ši išvada padaryta neįsigilinus į 1962 metais vykdytus melioracijos darbus, kai upelio statusas pakito ir todėl negali būti pripažintas natūraliu. To pasėkoje ir administracinio teisės pažeidimo skundžiamajame nutarime išvada, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimai, draudžiantys reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą, yra nepagrįsti.Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, aukštesniojo teismo nuomone, tai kad L. G. sukanalizuodamas dalį (duomenys neskelbtini) upelio tyčia, sąmoningai, pažeidė ir išardė pakrantės apsaugos juostos 5 m plotį bei sunaikino natūralią upės vagą, žolinę augaliją, velėną ir pakeitė reljefo formą 6 m plotyje, aiškiai suprasdamas, kad tokių darbų negali vykdyti be Aplinkos ministerijos leidimo, taip pat nepasitvirtino. Kaip jau buvo minėta, L. G. nuo pat pradžių nuosekliai teigė, jog užsakė melioracijos griovio ruožo kanalizavimo projektą, kuris buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybėje. Jis kreipėsi į atestuotą įmonę, kad parengtų projektą pagal kurį būtų galima atlikti griovio melioracijos darbus. Projektas buvo suderintas institucijų specialistų ir L. G. pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl jo teisėtumo. Atestuota įmonė atliko griovio kanalizavimo darbus ir juos pridavė Kauno raj. savivaldybės atstovui. Be to, pažymėtina, jog tvirtinant kanalizuojamo upelio projektą, nei vienas jį tvirtinęs bei vėliau priėmęs atliktus darbus atskirų valstybės institucijų specialistas nenurodė techninėse sąlygose ar pastabose, kad šiam projektuojamam bei įrengtam įrenginiui reikalingas Aplinkos ministerijos leidimas ir, kad sureguliuotas telkinys yra prilyginamas natūraliam upeliui, todėl tyčios L. G. veiksmuose, jokiu aspektu neįžvelgtina, nes tikrinti už projekto parengimą bei suderinimą su atsakingomis institucijomis specialistų darbą, jis neturėjo jokios kompetencijos. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 1 dalyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, kuris privalo būti įrodytas, jo nesant, byla turi būti nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 51² straipsnio 1 dalyje, o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis Institucijos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.