- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- II-55-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00392-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Banga Bartkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Z. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Z. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4248-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4248-2019, Z. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 4 d. apie 14:00 val. magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) Kėdainių r., Pernaravos sen., Juodgirio k., būdamas nenustatytos veislės šuns savininku, neužtikrino augintinio saugumo, t. y. neapsaugojo, kad gyvūnas neišbėgtų į kelią, ko pasėkoje šuva išbėgo į automagistralės važiuojamąją kelio dalį, kur staiga ir netikėtai privertė keisti važiavimo kryptį automagistrale važiuojančiam automobiliui SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilį sumėtė, jis trenkėsi į atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 1 800 Eur turtinė žala ir atitvarai, dėl kurių Kelių priežiūros įmonei padaryta 1 430 Eur turtinė žala. Šie Z. K. veiksmai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bauda.
Šalies argumentai
Pateiktu skundu Z. K. prašo panaikinti nutarimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o administracinę teiseną nutraukti. Mano, kad nutarimas priimtas nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių suformuluoti kaltinimą dėl padaryto teisės pažeidimo, remiantis nepakankamais įrodymais ir prielaidomis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena vienas Juodgirių kaime, Pernaravos sen., Kėdainių r. augina du mažus juodus šunis, kurie laikomi kambaryje. Juos du kartus per dieną išleidžia į lauką. Sodyba nėra aptverta ištisine tvora. Išleisti šunys bėgioja tik po kiemą, į laukus nebėgioja. Į greitkelį jie niekada nebuvo nubėgę. Artimiausias kaimynas toje pačioje autostrados pusėje kaip ir jis gyvena apie 300 m. nuo jo, augina du šunis (didelį ir mažesnį), laiko juos palaidus, nes atbėga ir iki jo namų. Kaimynas P. H. gyvena Kontrimų k., šalia Juodgirių k. Kitoje autostrados pusėje Daukšių kaime yra viena sodyba ir joje niekas negyvena. Po laukus laksto daug šunų, kieno jie – nežino.
Administracinėn atsakomybėn patraukto Z. K. atstovas teismo posėdžio metu prašė panaikinti nutarimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o administracinę teiseną nutraukti, kadangi nutarimas priimtas nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių suformuluoti kaltinimą dėl padaryto teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka. Nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, joje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą, numatytą LR ANK 346 straipsnio 2 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais Įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Įvertinus surinktus įrodymus, mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykį matę ir jame dalyvavę asmenys pastebėjo, kad šunys, kurie išbėgo į kelią ir dėl ko įvyko eismo įvykis, nubėgo į sodybą prie eismo įvykio vietos. Pareigūnai nuvykę į minėtą sodybą, matė prie jos lakstančius palaidus šunis, taip pat rado jų savininką, t. y., apeliantą. Kaip matyti, Z. K. neginčijo, kad visi kieme lakstantys šunys yra jo, tačiau jis buvo visiškai įsitikinęs, kad jo šunys į kelią išbėgti negalėjo, nes niekada nebėga, ką paneigia įvykusio eismo įvykio aplinkybės. Byloje nėra nustatyta, kad apeliantą kita šalis būtų suinteresuota neteisingai apkalbėti. Kaip matyti iš byloje esančio apelianto paaiškinimo, jis teigia, kad šunys pas jį bėgioja be priežiūros, kadangi, jis turi judėjimo negalią. Pažymėtina, kad asmuo pats sau prieštarauja, kadangi, tame pačiame paaiškinime nurodo, kad šunis augina namuose, jais rūpinasi, tačiau taip pat teigia, kad sunkiai juda ir jų nekontroliuoja. Todėl prašo teismo netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą (b. l. 17-18). Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį A1 kelyje, įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl į kelią išbėgusių šunų. Atvykus į įvykio vietą šunys lakstė laukuose ir bėgdavo, kaip paaiškėjo prie K. sodybos. Iš šunų elgesio suprato, kad tai jo šunys. Z. K. paaiškino, kad tai šunys, kuriuos jis maitina. Įvykio vietą filmavo „Farai“ – S. J. Iš šunų elgesio ir Z. K. pasisakymą nusprendė, kad šunys yra K. Pagal liudytojų apibūdinimą šunų veislė – taksai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, atitiko.
Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio pradžioje važiavo iš Kauno į Mažeikius A1 magistraliniu keliu ir ties „EMSI“ degaline iš kairės pusės išbėgo du šunys – nedideli, panašūs į taksų veislės šunis. Automobilį vairavo draugas T. D. Siekdamas išvengti užvažiavimo, suko vairą į dešinę, atsitrenkė į atitvarą. Šunys nubėgo į laukus. Ar šunys buvo paženklinti, nepastebėjo. Šunis pastebėjo apie 50-100 m. atstumu iki jų. Greitis tuo metu buvo apie 110 km/h. Iš paskos važiuojančių transporto priemonių nebuvo.
Liudytojas T. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio pradžioje su R. S. važiavo iš Kauno į Klaipėdos pusę. Jis pats vairavo automobilį. Važiavo 2 juosta, arčiau atitvarų. Už „EMSI“ degalinės iš už atitvarų vienas paskui kitą išbėgo du šunys. Bandydamas išvengti užvažiavimo ant šuns, pasuko į dešinę, automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į atitvarą. Matė, kad šunys laksto laukuose. Šunys buvo nedideli, jų veislės apibūdinti negali. Būnant įvykio vietoje konkrečiai kam priklauso šunys nebuvo nustatyta. Kai pamatė šunį atstumas buvo apie 1,5 m. Pareigūnai atvažiavo po kelių valandų. Negali garantuoti, kad laukuose lakstantys šunys buvo tie patys, kurie išbėgo į kelią. Įvykio metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo. Jam padarytą žalą nusistatė pats.
Liudytojas A. J. pateikė paaiškinimą į administracinio nusižengimo tyrimo medžiagą, kad su žmona važiavo namo iš Kauno į Ariogalą automagistrale Al Kaunas - Klaipėda ir, likus iki nusukimo į Ariogalą maždaug dviems kilometrams, priekyje priešais juos, maždaug 50 m., pamatėme, kaip iš priešingos autostrados pusės (tai būtų jiems iš kairės į dešinę) išbėgo du taksų kilmės šunys, kurie sutrikdė eismą priešais važiuojančiam SAAB 95 markės automobiliui. SAAB automobilio vairuotojas bandė išvengti susidūrimo su šunimis. Automobilio greitis turėjo būti leistinas, kadangi jie iš paskos važiavo apie 110 km/h greičiu ir SAAB -automobilis nuo mūsų netolo. Vairuotojas išvengė susidūrimo su šunimis, tačiau kai automobilis tapo nevaldomas ir pradėjo mėtytis po autostradą, kol atsitrenkė į kairėje pusėje esančius apsauginius atitvarus, atšokus nuo jų, automobilis metėsi į dešinę ir nulėkė nuo kelio į griovį. Sustojo ir įsitikinę, kad nėra sužeistų žmonių, pranešė apie įvykį 112 pagalbai. Automobiliu važiavo du jaunuoliai. Įvykis įvyko ties EMSI degaline netoli nusukimo į Ariogalą, pravažiavus ją maždaug 150 m. Ties ta vieta kur automobilis nulėkė nuo kelio, maždaug už 250 m yra sena sodyba, į kurią tie du takso kilmės šunys ir nubėgo (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiame kontekste pažymima ir tai, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu Z. K. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad 2019 m. spalio 4 d. apie 14:00 val. būdamas nenustatytos veislės šuns savininku, neužtikrino augintinio saugumo, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. neapsaugojęs, kad gyvūnas neišbėgtų į kelią, ko pasėkoje šuva išbėgo į automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) Kėdainių r., Pernaravos sen., Juodgirio k., važiuojamąją kelio dalį, kur staiga ir netikėtai privertė keisti važiavimo kryptį automagistrale važiuojančiam automobiliui SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilį sumėtė, jis trenkėsi į atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio.
Pažeidimui įrodyti buvo vadovautasi ir įvykio vietos apžiūros metu atliktu vaizdo įrašu Z. K. sodyboje, kur matyti po kiemą palaidi bėgiojantys trys panašūs į taksų veislę veislės šunys. Vienas – šviesesnio, kiti - juodesnių kailių. Vaizdo įraše sodybos šeimininkui pranešama, kad dėl jo šunų įvyko eismo įvykis, tačiau šeimininkas tuo netiki. Jo paaiškinimu, laikomi šunys į kelią nebėga.
Siekiant nustatyti ar tik Z. K. laikomi šunys galėjo išbėgti į magistralinį kelią ir sukelti eismo įvykį, teismo paklausimu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pernaravos seniūnija pateikė informaciją, kad Juodgirio kaime yra vienintelė Z. K. gyvenama sodyba ir EMSI degalinė. Informavo, kad su automagistrale ribojasi Juodgirio, Voskaičių ir Daukšių kaimai, pastarajame yra dvi sodybos, viena negyvenama, kitoje gyvenama tik vasaros sezonu, sodyba aptverta ir apie laikomus augintinius seniūnija duomenų neturi. Voskaičių gyvenvietė yra už 600 m. nuo automagistralės, gyvenvietėje yra 13 sodybų (b. l. 21). Tačiau teismo posėdžio metu Z. K. nurodė, kad toje pačioje autostrados pusėje kaip ir jis, apie 300 m. nuo jo gyvena kaimynas, kuris augina du šunis (didelį ir mažesnį), laiko juos palaidus, nes atbėga ir iki jo namų. Ši Z. K. versija nepaneigta.
Skundą padavusio asmens atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus - Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras" 2019-12-02 sutarčių Nr. 11252 ir Nr. 11251 kopijas ir dvi šunų fotonuotraukas. Nurodė, kad fotonuotraukoje Nr.1 pavaizduoti du šunys yra Z. K. auginami ir prižiūrimi gyvūnai, o fotonuotraukoje Nr. 2 – kiti du šunys, kurie, anot Z. K., yra 2019 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje priklydę į jo sodybą, kuriais jis rūpinosi tik kol į svečius atvyks jo sūnus R. K. ir patars ką su jais toliau daryti. Paaiškinime nurodė, kad pastarieji du šunys, atvykus R. K., kaip bešeimininkiai buvo išvežti į šunų prieglaudą buvusių ar būsimų šeimininkų paieškai. Taip pat, kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, šie šunys buvo apie 8 mėnesių amžiaus, jaukūs, todėl akivaizdu jog jie turėjo šeimininką ir kažkam priklausė, tačiau Z. K., subjektyviai nelaikė savęs šių gyvūnų teisėtu savininku, kadangi nesulaukęs jokių pasiteiravimų iš trečiųjų asmenų dėl dingusių šunų, paprašė sūnaus, jog iškviestų Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras", kurie pasiimtų šiuos šunis kaip bešeimininkius ir spręstu dėl jų tolimesnio likimo. Akcentuoja ir tai, jog šių metų ankstyvą pavasarį aplink Z. K. namus (laukuose) taipogi lakstė juodas mažas beveislis pasiklydęs (galimai atsikratytas šalia automagistrale važiuojančių asmenų) šuo, kurį užfiksavo (foto Nr. 3 ir Nr. 4) (b. l. 61-67).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. K. kaltė grindžiama administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, liudytojo A. J. parodymais, kad ties ta vieta kur automobilis nulėkė nuo kelio, maždaug už 250 m yra sena sodyba, į kurią tie du taksų kilmės šunys ir nubėgo bei pareigūnų fiksuota vaizdo medžiaga Z. K. sodyboje, kur po kiemą bėgioja palaidi trys panašūs į taksų veislę veislės šunys.
Taigi ginčas kilo dėl to ar į kelią išbėgę šunys, sąlygoję eismo įvykį, priklauso Z. K. Z. K. atstovas pateikė įrodymus bei rašytinį paaiškinimą, kad du šunys buvo auginami ir prižiūrimi Z. K., o kiti du, pasak Z. K., buvo 2019 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje priklydę į jo sodybą ir jis jais rūpinosi, o atvykus jo sūnui R. K., šunys buvo išvežti į šunų prieglaudą, kaip bešeimininkiai (b. l. 66-67). Z. K. subjektyviai nelaikė savęs šių gyvūnų teisėtu savininku ir nesulaukęs pasiteiravimų dėl dingusių šunų, paprašė sūnaus iškviesti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras" pasiimti priklydusius šunis. Taip pat nurodė bei pateikė foto nuotrauką, jog šių metų pavasarį aplink Z. K. namus (laukuose) lakstė juodas mažas beveislis pasiklydęs (galimai atsikratytas šalia automagistrale važiuojančių asmenų) šuva (b.l.61-67).
Kaip nustatyta, eismo įvykis įvyko dėl į kelią išbėgusio šuns. Analizuojant iš karto po įvykio apklaustų asmenų parodymus matyti, kad eismo įvykį padaręs T. D. nurodė, jog šunys išbėgo iš atitvaro, skiriančio automagistralės juostas (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 9), t. y. iš priešingos pusės nei yra Z. K. sodyba, o po įvykio jie lakstė netoli laukuose. Teismo posėdžio metu T. D. nurodė, kad nėra tikras, jog laukuose lakstantys šunys buvo tie patys, kurie išbėgo į kelią. Kartu važiavęs liudytojas R. S. patvirtino, kad šunys (mišrūnai) išbėgo iš kairės pusės, jų buvo du, panašaus dydžio, juodi; kol laukė policijos lyg tie patys šunys lakstė laukuose prie sodybos (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 10). Pasak liudytojo A. J. šunys nubėgo į seną sodybą, esančią maždaug 250 m. nuo magistralės (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 26).
Įvykio vietoje buvusi pareigūnė nurodė, kad šunų, sukėlusių eismo įvykį, šeimininką nustatė Z. K., kadangi atvykus į įvykio vietą šunys lakstė laukuose ir bėgdavo, kaip paaiškėjo prie K. sodybos. Iš tokio šunų elgesio ir Z. K. pasisakymo nusprendė, kad šunys yra K., o pagal liudytojų apibūdinimą šunų veislė – taksai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, atitiko.
Ir nors vaizdo įrašu nustatyta, kad Z. K. sodyboje buvo trys į taksų veislės šunis panašūs šunys (mišrūnai), Z. K. nurodė, kad apie 20 metų augina tris nenustatytos veislės šunis (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 22) ir fotonuotraukose užfiksuoti trys šunys namo viduje (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 24), tačiau neginčijamai nenustatyta, kad po eismo įvykio laukuose bėgioję šunys, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nubėgo būtent į Z. K. sodybą.
Pagal pateiktus duomenis bei teismo išreikalautą informaciją matyti, kad šunys buvo nežymėti, seniūnija apie laikomus šunis detalios informacijos neturi. Kita vertus pagal seniūnijos pateiktą informaciją, su automagistrale ribojasi Juodgirio, Voskaičių ir Daukšių kaimai, Voskaičių gyvenvietė yra už 600 m. nuo automagistralės, gyvenvietėje yra 13 sodybų. Tačiau pasak Z. K., toje pačioje autostrados pusėje kaip ir jis, apytikriai už 300 m. nuo jo yra kaimynas, auginantis du šunis (didelį ir mažesnį), laikantis juos palaidus ir jie atbėga iki jo namų. Nepaisant seniūnijos informacijos, ši Z. K. versija nepaneigta.
Teismas atsižvelgia į liudytojų parodymus, kad šunys išbėgo nuo atitvaro, skiriančio automagistralės puses. Būtent Voskaičių gyvenvietė yra priešingoje automagistralės pusėje. Neatmetama tikimybė, kad šunys galėjo atbėgti iš Voskaičių gyvenvietės (kur yra 13 sodybų), kadangi į važiuojamąją kelio dalį išbėgo būtent iš kairės pusės, t. y. iš priešingos nei Juodgirio kaimas. Po eismo įvykio šunys bėgiojo Juodgirio kaimo laukuose, kaip nurodo liudytojai ir eismo įvykio dalyviai. Tai, kad panašūs šunys buvo ir pas K,, nėra objektyvus įrodymas, kad tai būtent tie patys šunys. Kad šunys nubėgo į Z. K. sodybą tvirtina liudytojas A. J., tačiau pastarasis iš įvykio vietos išvažiavo iškart po įvykio. Apie įvykį policijai pranešta 14.13 val. (pranešė A. J.). Policija į įvykio vietą nuvyko 16.30 val. (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 3). Kur per tą laiką (daugiau kaip 2 valandas) laukuose stebėti šunys nubėgo, ar jie nubėgo į Z. K. sodybą, ar kitur - duomenų nėra. Eismo įvykį padaręs T. D. nėra tikras, kad laukuose lakstantys šunys buvo tie patys, kurie išbėgo į kelią, kadangi būnant įvykio vietoje konkrečiai kam priklauso šunys nebuvo nustatyta. Ir nors Z. K. du šunis pridavė į prieglaudą, kaip priklydusius ir tokiu savo elgesiu patvirtina, kad laikė priklydusius šunis, neginčijamų ir objektyvių įrodymų, jog būtent Z. K. ar jo laikomi priklydę šunys sukėlė eismo įvykį nėra. Eismo įvykį sukėlę šunys buvo identifikuoti, kaip priklausantys Z. K., pasak pareigūnės – iš šunų elgesio, kad šunys lakstė laukuose ir bėgdavo prie K. sodybos, bei iš Z. K. pasisakymo. Nors Z. K. neigė tikimybę, kad jo šunys galėjo išbėgti į kelią.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).
Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad išlieka abejonės eismo įvykį sąlygojusių šunų priklausomumu, kadangi Z. K. šunys nebuvo identifikuoti, nėra užregistruoti (ženklinti) seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą (Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklės, patvirtintos 2013 m. spalio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-1192 „Dėl Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių tvirtinimo“ 7.3 punktas). Tų pačių taisyklių 38 punktas nurodo, kad asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir pagal gyvenamąją vietą seniūnijai, o 44 punktas taisyklių laikymąsi įpareigoja savivaldybės administraciją, bendradarbiaujant su Kėdainių VMVT ir policija kontroliuoti taisyklių laikymąsi. Duomenų apie Z. K. laikytus (laikomus) augintinius (šunis) nėra, jie nebuvo registruoti, nebuvo ženklinti, seniūnija tokių duomenų nepateikė, tikėtina, kad jų neturi, todėl medžiagoje esantys įrodymai (liudytojų apklausos, vaizdo įrašas) nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Z. K. pozicijos ir neįrodo, jog būtent jo globojami šunys sukėlė eismo įvykį, išbėgdami į automagistralę. Tuo pagrindu skundas tenkintinas, Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4248-2019 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo Z. K. atstovo skundą tenkinti.
Panaikinti Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4248-2019, administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną Z. K. atžvilgiu nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19107031759 nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.