Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2013-04-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad 2013-04-16 Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Marijampolės skyriaus atlikto patikrinimo metu - inspektuojant V. S. individualią veiklą – drabužių siuvyklą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji, būdama darbdave – fiziniu asmeniu, esant LR darbo kodekso 93 str. numatytiems požymiams – susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, 2013-04-15-16 dienomis minėtoje siuvykloje leido dirbti L. K. ir R. R. siuvėjų darbą, teisės aktų nustatyta tvarka su jomis nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie L. K. ir R. R. darbo pradžią, tai yra tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d., LR vyriausybės 2007-04-25 nutarimo Nr. 435 25.1. p. reikalavimus, kuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimu V. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, kadangi nenustatyta jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują nuarimą ir V. S. nubausti pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir paskirti jai nuobaudą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų V. S. kaltei pagrįsti. Sutinka, kad skiriant nuobaudą V. S. galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir nuobauda paskirta švelnesnė, nei įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta.

Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą V. S. atstovas advokatas prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl jais remiantis nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Šioje byloje nėra nustatyti visi būtini ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo požymiai, kadangi L. K. ir R. R. buvo atėjusios į jos įmonę ieškoti darbo, parodė, kaip moka dirbti. Šiais veiksmais nebuvo sukurtas joks gaminys, kadangi L. K. parodė, kad moka įsiūti kišenę, kišenė buvo įsiūta į blogos medžiagos atraižą ir tai truko tik kelias minutes, o R. R. nieko nesiuvo, tik į vieną atraižą patikrinimui įsiuvo kelias sagas. Daugiau jos jokių veiksmų neatliko. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos I. D., D. K.. Kadangi V. S. vėlavo atvykti, pati R. R. pasiprašė siuvykloje dirbančių siuvėjų leisti pabandyti dirbti su mašina, tuo metu ir atėjo darbo inspekcijos inspektoriai, liepė rašyti pasiaiškinimą. L. K. parodė tą patį, kad ji pasibandė, ar moka dirbti su mašina. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kas šios moterys tik stovi prie siuvimo mašinų, tačiau jokių veiksmų neatlieka. Todėl, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo apylinkės teismas, vien buvimas būsimo darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, negali būti laikomas nelegaliu darbu, kaip tai apibrėžta darbo kodekse. Asmens savavališkas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d., tai nesudaro pagrindo V. S. atsakomybei kilti. Taigi, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad jos V. S. naudai negamino jokio gaminio, nesukūrė jokio daikto, visus veiksmus atliko savarankiškai ir savo iniciatyva, be jokių darbdavės V. S. nurodymų, jai nedalyvaujant ir nežinant, kokius veiksmus atlieka L. K. ir R. R.. Liudytoja L. K. pasiaiškinime rašė tai, ką jai diktuoja darbo inspektorius, tai patvirtina liudytojų R. R., I. D. ir D. K. parodymai. L. K. teismo posėdžio metu patvirtino tas pačias aplinkybes. Nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kurie iš esmė sutapo su pačios V. S. parodymais, buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems, išskyrus pirminius L. K. paaiškinimus, kuriuos ji surašė inspektoriaus įtakojama. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dar ir dėl to, kad R. R. ir L. K. dėl išbandymo turėjo sudaryti darbo sutartis.

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, šioje byloje nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. veikoje nėra nusižengimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties požymių ir nepagrįstai nutraukė V. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tokiu būdu nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos šios kategorijos bylose, padarė ATPK 248 str., 256 str., 257 str. pažeidimus.

V. S. kaltinama padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, tai yra, kad jos įmonėje protokole nurodytu laiku ji leido dirbti siuvėjų darbą L. K. ir R. R., teisės aktų nustatyta tvarka su jomis nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kaip to reikalauja darbo kodekso normos.

DK 98 str. 1 d. 1, 2 p. nustatyta, kad nelegalus darbas - darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-858/2010).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro“ (2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Taigi, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbo sutartis turi būti sudaryta raštu pagal pavyzdinę formą (DK 99 str. 2, 3 d.). Šiuo atveju darbdavys - administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - V. S., vykdanti individualią veiklą (drabužių siuvykla), įregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 20). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojai teigė, kad 2013-04-16 patikrinimo metu L. K. ir R. R. siuvykloje V. S. pavedimu jokių funkcijų neatliko, jos dirbo savo iniciatyva, tačiau tokia jų pozicija yra nepagrįsta.

Tiriant Valstybinėje darbo inspekcijoje gautą pranešimą, 2013 m. balandžio 16 d. patikrinus V. S. vykdomą individualią veiklą - drabužių siuvyklą, esančią Kauno g.55, Marijampolėje, rastos dirbančios siuvėjų darbus penkios moterys, tame tarpe L. K. ir R. R.. Su pastarosiomis rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos ir apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nepranešta. Patikrinimo metu L. K. ir R. R. vykdė rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas - dirbo siuvėjų darbą taip, kaip ir kitos tuo metu siuvykloje dirbančios moterys. Pirminiame paaiškinime L. K. nurodė, kad siuvykloje pradėjusi dirbti 2013-04-15 - siuvusi moteriškų liemenių detales, o patikrinimo dieną (2013-04-16) ji siuva moteriškų suknelių įsiuvus, dėl darbo tarusis su V. S., kuri leido pabandyti dirbti, jeigu gerai seksis, žadėjo minimalų mėnesinį atlyginimą, kad darbo sutarties dar nepasirašiusi, nes pradėjo dirbti tik 2013-04-14 po pietų (b. l. 4). R. R. paaiškinime nurodė, kad 2013-04-15 buvo užėjusi į siuvyklą dėl darbo, aptarė sąlygas, tą dieną nedirbo, atėjo į darbą 2013-04-16 ir siuvo sagas, direktorė leido pabandyti dirbti, žadėjo priimti į darbą ir mokėti minimumą (b. l. 5). Iš šių liudytojų rašytinių paaiškinimų akivaizdu, kad patikrinimo metu jos parodė apie tuo metu atliekamą darbą. Taigi, patikrinimo dieną (2013-04-16) dirbusių asmenų paaiškinimuose nurodomos aplinkybės akivaizdžiai liudija apie realaus darbo atlikimą. Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. paaiškino, kad atvyko du inspektoriai, jos buvo neįsidarbinę, pažymėjimų neturėjo, ji pasimetė ir parašė, ką jai diktavo, ką rašyti, kad ji viską inspektoriams supasakojo, kaip buvo. Inspektorius G. D. paneigė, kad jis nurodė, ką rašyti pasiaiškinime, L. K. buvo užfiksuota fotoaparatu dirbanti.

V. S. 2013 m. balandžio 23 d. raštu paaiškino, kad R. R. ir L. K. 2013 m. balandžio 15 d. apie pietus buvo atėjusios tartis dėl darbo ir dėl atlyginimo, dėl darbų paskirstymo, aptarinėjo su darbdave galimas operacijas, ar sugeba atlikti įvairias siuvimo operacijas, ar tinka darbo sąlygos, bandė susiūti kišenės įsiuvus, R. R. siuvo sagas į vieną gaminį, V. S. tikrino, ar jos moka dirbti su įvairiom mašinom, kad siuvėjas renku į kolektyvą, kuris mokėtų dirbti daugiau savarankiškai, nes atvažiuoja patikrinti (inspekcija) ir pažiūrėti vieną ar du kartus į savaitę (b. l. 3). Teismo posėdžio metu V. S. savo rašytiniu paaiškinimų neneigė ir paaiškino, kad 2013 m. balandžio 15 d. L. K. ir R. R. veiksmus siuvykloje traktavo kaip išbandymą (b. l. 52). Inspektorius G. D. parodė, kad sutartys su R. R. ir L. K. dėl įdarbinimo nebuvo sudarytos, pažeidimas užfiksuotas įstatymų nustatyta tvarka. Nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad liudytojos paaiškinimus būtų rašiusios inspektoriaus įtakojamos. Pažymėtina, kad L. K., R. R. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. paaiškinimai surašyti ir pasirašyti jų pačių, todėl jie laikytini jų pačių asmeniniais faktinių aplinkybių aiškinimais. Paaiškinimuose nurodytos konkrečios aplinkybės, kurių tirdami pranešimą dėl nelegalaus darbo inspekcijos pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jie dėl darbo sąlygų nesitarė ir siuvykloje nedirbo, todėl abejoti šiais rašytiniais įrodymais ir nesivadovauti jais nebuvo jokio pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Teismas nepagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo, kad nėra nelegalaus darbo fakto, nes L. K. ir R. R. 2013 m. balandžio mėn. 15 d. ir 16 d. nedirbo V. S. individualioje įmonėje V. S. naudai, tik rodė gebėjimus siūti, siuvo savo iniciatyva, jokio gaminio ar jo dalies nepagamino (nesukūrė).

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Darbo sutarties šalis sieja pavaldumo santykiai, todėl tai, kad L. K. ir R. R. V. S. įmonėje jokio gaminio ar jo dalies nepagamino (nesukūrė), tik patvirtina aplinkybę, kad dirbusios moterys vykdė tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atsižvelgiant į vykdytos ekonominės veiklos rūšį (drabužių siuvimas), akivaizdu, kad gamybos procesas susideda iš daugelio operacijų, kurias vykdo samdomi darbuotojai, kiekvienas atlikdamas jam pavestą darbą. Galutinės produkcijos neužbaigtumas, atskirų sudedamųjų gaminio dalių vertė, gaminių brokas ir kitos panašios aplinkybės nusižengimo sudėčiai ir kvalifikacijai įtakos neturi.

Pažymėtina, kad minėtas nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais, bet gali pasireikšti ir neveikimu, t.y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N 575-3202/2011; N575-704/2012).

Taigi, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, neatsižvelgė į V. S. raštu teiktus paaiškinimus, pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kad L. K. į darbą turėjo ateiti 2013 m. balandžio 17 dieną, o R. R. - 22 dieną, kad dėl darbo jau buvo viskas aptarta, į L. K. paaiškinimus, kad pradėjo dirbti, nepasirašiusi darbo sutarties, į VDI 2013-04-08 gautą pranešimą apie nelegalų darbą V. S. siuvykloje, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Nėra pagrindo laikyti L. K. ir R. R. darbo ir išbandymo laikotarpiu. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad šalys, vadovaujantis materialiosiomis darbo teisės normomis, turi teisę sulygti dėl išbandymo. Darbo kodekse numatytas išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sudarant darbo sutarti, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu, ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis). Be to, sąlyga dėl išbandymo yra viena iš galimų darbo sutarties papildomų sąlygų (DK 95 str. 4 d.). Taigi, V. S. atveju L. K. ir R. R. darbo funkcijų atlikimo inkriminuojamu laikotarpiu negalima laikyti išbandymu. Akivaizdu, kad darbdavys ir minėtos darbuotojos sudarė darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo, bet sutartys nėra sudarytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl V. S. veika kvalifikuotina pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Tai, kad neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo faktas, nepanaikina atlygintinumo. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr.⁵⁷⁵-3202/2011).

Pažymėtina, kad darbo laiko trukmė pažeidimo kvalifikacijai negali turėti įtakos, nes darbdavys leidžia pradėti dirbti tik pasirašius su darbuotoju darbo sutartį (DK 99 str. 3 d.). Nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, taikant ATPK 41³ straipsnį, yra ir tada, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. l d. 2 p.). Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad administravimo įstaigai apie L. K. ir R. R. darbo pradžią pranešta 2013-04-16 apie 13.06 val., t.y. tą pačią dieną po atlikto inspektavimo (b. l. 27).

Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. S. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido L. K. ir R. R. nelegaliai dirbti, kai su jomis nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių įrodymų, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika sprendžiant panašias bylas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo V. S. pripažįstama kalta, padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

V. S. kalta dėl jai inkriminuojamo pažeidimo neprisipažino, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, ji anksčiau administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nesant jokių išimtinių aplinkybių švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobaudai skirti, jai skiriama sankcijoje numatyta piniginė nuobauda.

Visa apibendrinant, Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.