- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- e2-17017-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11294-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui R. P. (R. P.) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo R. P. (R. P.) 405,47 eurų skolą, 470,23 eurų palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 20 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kitu teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d., jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 str. nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su UAB „4finance“ 2014 m. gegužės 27 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 9814204001, pagal kurią atsakovui buvo paskolinta 289,62 eurai ir papildoma 2014 m. gegužės 29 d. kredito vartojimo sutartis, kuria papildomai buvo suteiktas 115,85 eurų kreditas. Atsakovas per nustatytą terminą suteikto kredito negrąžino. Remiantis byloje pateiktais duomenimis UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. sutartimi perleido reikalavimo teisę Estijos įmonei OU „International Risk Management“, kuri 2016 m. kovo 10 d. perleido reikalavimą UAB „Finansų administravimas“.
Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs 405,47 eurų skolą ir mokėtinas palūkanas, nėra. Pretenzijų dėl netinkamos paslaugų kokybės ieškovė iš atsakovo nėra gavusi.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 405,47 eurų negrąžinta paskola (vartojimo kreditas).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 470,23 eurų palūkanas. Kurias sudaro 83,44 eurų fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, skaičiuota nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2014 m. spalio 18 d., Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose atsakovas su pradiniu kreditoriumi susitarė dėl 95,61 procento vartojimo kredito metinės palūkanų normos taikymo. Ieškovės teigimu, pradinis kreditorius 2014-10-18 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 83,34 eurų palūkanų.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 386,89 eurus kompensacinių palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 150,90 procentų).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalį, kredito davėjas turi teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, kadangi Lietuvos Respublikos CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito sutarties 7.1. punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Nagrinėjamu atveju palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, todėl laikytina, kad jos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08‑14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 150,90 procentų dydžio metines palūkanas, sudarančias 0,41 procento kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nėra pateikta (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių, taikant Vartojimo kredito įstatymo nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistinos iš viso 51,84 eurų palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. (216 dienos x 0,24 euro (488,81 eurų x 0,05 procento)), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (540,65 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., iš atsakovo priteistinas 20,00 eurų žyminis mokestis ieškovės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 str., 96 str. 6 d., iš atsakovo taip pat priteistinos 5,58 eurų pašto išlaidos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 405,47 eurų skolą, 135,18 eurų palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (540,65 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, naudai.
Priteisti iš atsakovo R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 5,58 eurus valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.