Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Ancorali“, atstovaujamos bankroto administratorės Liudmilos Leonenko, ieškinį atsakovei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 23 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 701,51 Eur skolos, 130,69 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, viso 872,20 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. gegužės 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši byla nagrinėjama atsakovei pareiškus prieštaravimus preliminariam sprendimui.

Jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Nė viena iš šalių nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Dėl faktinių bylos aplinkybių

teismas iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatė kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (Civ.byla Nr. B2-1292-513/2017) UAB „Ancorali“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 1 d., bankroto administratoriumi paskirta Liudmila Leonenko. Patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorės buvo nustatyta, kad į UAB „Ancorali“ buhalterinę apskaitą yra įtrauktas 1 414,24 Eur atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal 2017 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ANCORALI Nr. 17/0052. Sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2017 m. sausio 17 d. Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į atsakovę su pretenziją dėl 1 414,24 Eur sumokėjimo. Ieškovė 2019 m. balandžio 9 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija ANCORALI 19-0001 589,03 EUR sumai, tikslinančią PVM sąskaitą faktūrą serija ANCORALI Nr. 17/005, taip apskaitant atsakovės skolą ieškovei 701,51 EUR sumoje. Nurodyta kreditinė sąskaita faktūra 2019 m. balandžio 9 d. buvo išsiųsta atsakovei, tačiau 2019 m. balandžio 18 d. buvo gautas atsakymas, kad 2017 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ANCORALI Nr. 17/005 atsakovės buvo atmesta ir į apskaitą neįtrukta. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovė paruošė, suderino, pasirašė ir išsiuntė atsakovei atliktų darbų aktą, tačiau atsakovė akto nepasirašė ir 701,51 EUR skolos nesumokėjo.

Dėl skolos pagal PVM sąskaitas-faktūras

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnis nustato, kad sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia išraiškos forma.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Bylos duomenimis šalims susitarus, ieškovei atlikus vertimus, atsakovei atsirado pareiga už paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Atsakovė iš esmės neginčija aplinkybių, kad ji ieškovei užsakinėjo vertimus, o ieškovė atliko vertimo paslaugas. Taigi, atsakovė pačios jos prievolės apmokėti minėtas PVM sąskaitą faktūrą neginčija. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip minėta atsakovė neneigė ieškovės reikalavimo 701,51 Eur sumai, ginčydama tik netesybų dydį. Atsakovė prieštaravimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. preliminaraus sprendimo nurodė, kad atsakovė sutinka sumokėti už faktiškai atliktus darbus, t.y. 701,51 Eur, tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovei už atliktu vertimus, todėl ieškovei iš atsakovės, priteistina 701,51 Eur skola (CPK 178 straipsnis).

Dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo ir palūkanų dydžio

ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio palūkanas (130,69 Eur), nustatytas Mokėjimų įstatyme. Kadangi sąskaita - faktūra nebuvo apmokėta, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti minėtus delspinigius (netesybas). Tačiau ieškovė šioje byloje pasirinko reikalauti ne netesybų, o Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytų 8 procentų įstatyminių palūkanų, kurios sudaro 130,69 Eur, pateikė palūkanų apskaičiavimo lentelę.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, todėl ieškovės prašymas priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, tenkintinas kaip pagrįstas.

Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.37).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

Pagal Mokėjimų įstatymo nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal teismo nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai, tarp kurių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl vertimo paslaugų atlikimo, kuriuos pagrindžia ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės prašomoms palūkanoms taikyti Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatytą palūkanų dydį.

Pažymėtina, kad ieškovė pasirinko reikalauti ne netesybų, bet įstatyminių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams, kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.37, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002, kt.). Teismas pažymi, kad šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų dydžio, todėl yra pagrindas taikyti įstatyme nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, priteisti iš atsakovės 8 procentų palūkanos už pradelstų piniginių prievolių įvykdymo terminus - 130,69 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos priteistinos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

CPK 430 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, jį panaikinti arba pakeisti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 701,51 Eur skolos, 130,69 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, viso 872,20 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. gegužės 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovės prieštaravimų argumentai nepagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas), bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. preliminarų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,7 dalimi, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.