Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovei L. A. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog šalys santuoką sudarė prieš ne ilgą laiką, tačiau susipyko ir tarpusavyje nebebendrauja. Santuoka buvo sudaryta įkalinimo įstaigoje.

4. Atsakovei L. A. apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau atsakovė į posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos aplinkybės

5. Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) įregistravo Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys neturi nepilnamečių vaikų.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Ieškovas nurodo, kad terminas susitaikyti nenustatytinas, nes šalys kartu negyvena, jokių ryšių nepalaiko, santuoka laikytina faktiškai iširusia. Atsakovė jokių prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

8. Teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nebeveda ir faktiškai jo nevedė nuo pat santuokos sudarymo, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, o atsakovė tam neprieštarauja. Vadinasi, sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o, nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo

9. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK III knygos ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisimas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

11. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jau kuris laikas jis su atsakove visiškai nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Šalys kartu negyvena. Pasak ieškovo, jau kuris laikas atsakovė neteikia šeimai nei meilės, nei pagarbos, nei pasitikėjimo. Bylos duomenimis šalys faktiškai kartu ir negyveno. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalys taip ir nepradėjo realaus santuokinio gyvenimo kartu, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į šeimyninių santykių išsaugojimą ir puoselėjimą, kas ir sąlygojo šeimos iširimą. Nė viena iš šalių neįrodė, kad dėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti.

12. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, o bylos aplinkybės rodo, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pakankamai pastangų rūpintis šeima ir išsaugoti santuoką, taip pažeisdami savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020). Todėl teismas sprendžia, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovas prašo jam palikti pavardę „P.“, atsakovei – „A.“. Atsakovė prieštaravimų dėl šio reikalavimo neteikė. Todėl šis ieškovo reikalavimas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

15. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

16. Nė vienas iš sutuoktinių byloje išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Be to, dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė. Todėl nėra teisinio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti išlaikymą.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo ir dalintino turto balanso sudarymo ir įsipareigojimų kreditoriams

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Teismo duomenimis, šalys jokio dalintino turto neturi, o bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas, pasak ieškovo, pasidalintas iki santuokos nutraukimo, atsakovė išvykdama susirinko visus jai svarbius daiktus.

18. Bylos duomenimis, šalys santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai.

20. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi atstovo pagalba. Atsižvelgiant į tai ir remiantis pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 253,87 Eur.

21. Už ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės mokėtinas 114 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 114 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje patirta 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8,00 Eur), patenkinus ieškovo ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą ir tą pačią dieną Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo, ieškovui T. P. palikti jo pavardę „P.“, o atsakovei L. A. – „A.“.

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 253,87 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.