Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. R. dėl praleisto termino pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. G. pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 1997-07-10 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-179-1997, kurioje teismas kaltinamąją A. R. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 3 dalyje, 329 straipsnyje, 162(1) straipsnyje ir paskyrė jai 2 metų pataisos darbus be laisvės atėmimo bausmės. Teismas nusprendė priteisti iš A. R. nukentėjusiajam V. G. 20 000 Lt. Teismas nukentėjusiajam V. G. išdavė vykdomąjį raštą, kurį jis buvo pateikęs vykdyti Teismo antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo ir 1997 m. gruodžio 20 d. antstolė S. A. surašė aktą apie išieškojimo negalimumą, nurodydama, kad skolininkė nuomojasi butą pas I. S., niekur nedirba, augina 2 mažamečius vaikus, turto tinkamo areštuoti neturi. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. tuo metu pasiteiravo antstolės, kada jis vėl galės iš naujo pateikti vykdomąjį raštą, ir jam buvo paaiškinta, kad jei A. R. materialinė padėtis nepagerės, kol ji užaugins nepilnamečius savo vaikus ir jei neturės turto, tai neverta kreiptis, nes vis tiek bus tik surašomas turto neradimo aktas. Pareiškėjas pažinojo tiek pačią A. R., tiek jos sutuoktinį, turėjo bendrų pažįstamų, tad žinojo, kad A. R. materialinė padėtis nėra pasikeitusi ir pagerėjusi. Vėliau, kai kreipėsi į antstolius, sužinojo, kad paduodamas pareiškimą turi išieškotojas sumokėti antstoliui pradinę sumą vykdymo veiksmams, o jį patį A. R. buvo apgavusi ir pareiškėjas pats prarado savo įkeistą butą, todėl turėjo daug neigiamų išgyvenimų ir dėl to ėmė blogėti jo sveikata, todėl pasidomėti dėl vykdomojo rašto pateikimo terminų jis niekur nesikreipė. Po šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pareiškėjas V. G. ilgus metus negalėjo psichologiškai atsigauti dėl to, kad A. R. negrąžino jam tuo metu pakankamai didelių pinigų – 20 000 litų, tokios pinigų sumos perkamoji galia buvo didelė, tuometinė valiuta litas buvo įvesta nuo 1993 metų ir nebuvo nuvertėjusi. Pareiškėją skaudino tai, kad patikėjo A. R. įtikinamais pasakojimais apie jos verslą ir turimą gauti pelną, kad buvo įkeitęs ir savo butą už jai išduotą paskolą ir vėliau tą butą prarado, kai reikėjo grąžinti A. R. gautą paskolą. 2022 metais rugsėjo mėnesį pareiškėjas pasidomėjo A. R. sukurtu viešu profiliu „A. R.“ socialiniame tinkle Facebook ir pastebėjo, kad įkeltose nuotraukose A. R. pasipuošusi, baldai ir aplinka tvarkinga, tai jam atrodė, kad jos materialinė padėtis yra pagerėjusi, todėl nusprendė kreiptis pas antstolius ir teikti vykdymui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo ir tik tada sužinojo, kad yra praleidęs 5 metų terminą vykdomajam raštui pateikti vykdymui. Pareiškėjas niekada nebuvo susidūręs su priverstinio išieškojimo klausimais, todėl visada manė, jog jeigu teismas priteisė iš kalto asmens nustatytą pinigų sumą žalai atlyginti, tai jis ir privalo ją sumokėti. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, ir nežinojo, jog vykdomasis dokumentas privalo antstoliui būti pateiktas per penkerius metus. Mano, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atnaujinus praleistą terminą būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, teisingumo ar sąžiningumo principai, o pareiškėjas tokiu savo elgesiu piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Įstatymo nustatytas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas nuo 2007 metų ne dėl pareiškėjo pasyvaus elgesio, o dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, kurios įtakojo jo galimybes pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą per įstatymo nustatytą terminą. Prašo pareiškėjui V. G. atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdymui vykdomąjį dokumentą Nr. 1-179/97 dėl priteistos 5792,40 Eur (20 000 Lt) žalos atlyginimo, nes jis praleistas dėl svarbiomis laikytinų priežasčių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. palaikė savo prašymą. Pasamprotavo, kad nėra nesąžininga, kai neatgauni savo pinigų. Į antstolį kreipėsi 1997 metais, bet išieškojimas buvo nutrauktas ir vykdomasis raštas grąžintas. Vėliau pakartotinai kreipėsi į antstolį, kuris pažiūrėjo, ar A. R. moka kam nors priteistas sumas ir informavo pareiškėją, kad išieškojimas iš A. R. kitų civilinių ieškovų atžvilgiu nėra vykdomas. Tuo metu antstoliams reikėjo mokėti už išieškojimą 250 Eur. Kadangi finansinė padėtis buvo sunki, turėjo neįgalumą ir tik pašalpos gyveno, neturėjo gyvenamosios vietos, į antstolius daugiau nebesikreipė. Kai pagerėjo pareiškėjo finansinė padėtis, 2005 metais jis kreipėsi į antstolį, kuris nurodė, kad jau praleistas terminas vykdomojo rašto pateikimui, dėl termino atnaujinimo nesikreipė. Mano, kad pagrindinė priežastis, kodėl nepateikė vykdymui vykdomojo rašto, tai jo sveikata. Nežinojo, kad yra galimybė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, tuo labiau, kad ir antstoliai paaiškino, kad jau praėjo 5 metai, ir terminas yra praleistas, o jį atnaujinti būtų galima dėl rimtos priežasties, tokios kaip antai, kad pareiškėjas buvo komoje. Gal 2022 metais telefone pamatė kad A. R. gerai gyvena, dirba. Iki tol pareiškėjas nieko apie ją nežinojo. Ji pati, būdama skoloje, nė karto jo neieškojo ir nesistengė skolos grąžinti. Jis pats dirbo pagal sveikatos galimybes.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. R. prašė pareiškimą atmesti ir paaiškino, kad ji visą gyvenimą niekur nesislapstė, gyveno iš invalidumo pašalpos, persikraustė su dviem vaikais gyventi pas mamą. Ne kartą buvo nuvykusi pas pareiškėją, norėjo susitikti su pareiškėjo žmona, bet pareiškėjo dukra ją išvarė. Nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko, jos telefono numeriai niekada nepasikeitė. Ar priteistą sumą pareiškėjui išmokėjo, nežino, nes antstoliai nuolat išskaičiuodavo sumas, antstolių neklausė, kam pinigai pervedami. Pareiškėjo Kaune ieškojo gal po 3-4 metų po žalos priteisimo, norėjo išsiaiškinti, ar antstoliai jam pervedinėja pinigus. Neišsiaiškino. Nesutinka su pareiškimu, nes ji nekalta, kad antstoliai neišieškojo skolos. Pareiškėjas į antstolius turėjo kreiptis laiku. Šiuo metu ji neturi galimybės skolos grąžinti, nuomojasi butą, turi sveikatos problemų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576-578 straipsnio nuostatas. CPK nėra įtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nenustato svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas vertinti tokių priežasčių svarbą diskreciją suteikia teismui, todėl asmens, prašančio atnaujinti procesinį terminą, nurodomus argumentus teismas vertina savo nuožiūra, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1687-464/2018). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 1997-07-10 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-179-1997, kurioje suinteresuotą asmenį A. R. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 3 dalyje, 329 straipsnyje, 162(1) straipsnyje ir paskyrė jai 2 metų pataisos darbus be laisvės atėmimo bausmės. Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. R. V. G. naudai buvo priteista 20 000,00 Lt. 1997-08-11 pareiškėjui buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-179/1997 dėl teismo priteistos žalos atlyginimo. Pareiškėjas su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį, kuris 1997-12-20 pareiškėjui grąžino vykdomąjį raštą kartu su aktu apie išieškojimo negalimumą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad po vykdomojo dokumento jam grąžinimo, jis dar kreipėsi į antstolius, prašydamas informuoti, kada vėl galės pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, tačiau dėl tuo metu buvusios prastos finansinės situacijos negalėjo sumokėti antstoliui už priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Pagerėjus finansinei būklei pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į antstolius, tačiau jau buvo praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 1997-12-20 vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas remiantis 1964 m. CPK 387 straipsniu, kuris numatė, kad teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo jų įsiteisėjimo. Teismui išsiuntus vykdomąjį dokumentą vykdymui, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas (1964 m. CPK 388 straipsnio 1 dalis). Po senaties nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo, t. y. grąžinus vykdomąjį dokumentą su turto neradimo aktu, pareiškėjui 3 metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui suėjo 2000-12-20, t. y. senaties terminas pasibaigė dar galiojant 1964 m. CPK. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis numato, kad CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki kodekso įsigaliojimo. Pareiškėjo pateikti vykdymui vykdomąjį dokumentą terminas pasibaigė 2000-12-20, o civilinio proceso kodeksas įsigaliojo 2003-01-01, taigi daugiau nei po 2 metų. Nuo vykdomojo rašto pareiškėjui išdavimo iki kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo praėjo daugiau nei 25 metai.

Pareiškėjas svarbia priežastimi nurodo aplinkybes, kad po teismo proceso 1997 metais jam stipriai pašlijo sveikata. Teismas sutinka, kad dalyvavimas bet kokiame teisminiame procese yra tam tikras stresas žmogui, tačiau nesutinka, kad tai šiuo atveju yra svarbi priežastis atnaujinti ženkliai praleistą terminą. Iš teismui pateiktų medicininių ir kitų dokumentų matyti, kad neįgalumas laikotarpiu nuo 2002-10-02 iki 2003-11-01 pareiškėjui buvo nustatytas dėl būklės po kairės rankos sausgyslių ir nervų sužalojimo, nuo 2004-12-23 neterminuotai nustatytas III grupės neįgalumas dėl kairės rankos potrauminės alkūninio ir vidurinio nervo neuropatijos su II-III-IV-V pirštų kontraktūromis. Neįgalumas pareiškėjui buvo nustatytas praėjus beveik dvejiems metams po vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino pabaigos. Duomenų, patvirtinančių svarbias nesikreipimo į antstolį priežastis nuo 2000-12-20 į bylą nepateikta. Samprotavimai, kad vėl bus surašytas pakartotinis aktas apie išieškojimo negalimumą, nėra laikytinas pateisinama delsimo atlikti procesinį veiksmą priežastimi. Be to, teismas daro išvadą, kad priežastys dėl kurių pareiškėjui buvo nustatytas neįgalumas niekaip nėra susijusios su 1997 metais vykusiu teisminiu procesu, be to ši sveikatos būklė pareiškėjui netrukdė kreiptis informacijos į antstolį anksčiau, kas rodo, kad pareiškėjas daug metų buvo pasyvus, elgėsi aplaidžiai, tokiu būdu prisiėmė neigiamas delsimo pasekmes. Antstoliui informavus, kad yra pasibaigęs terminas vykdomajam dokumentui pateikti ir išaiškinus galimybę kreiptis dėl termino atnaujinimo, pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, todėl ir pareiškėjo teiginiai apie teisinių žinių stoką šiuo atveju laikytini deklaratyviais, nes kaip pats nurodė pareiškime ir posėdžio metu jis konsultavosi su antstoliais, kurie jam viską buvo paaiškinę.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo A. R. prieštaravo pareiškimo tenkinimui, nurodė, kad sunkiai verčiasi, nuomojasi būstą, turi sveikatos problemų, manė, kad antstoliai yra išieškoję skolą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas atnaujinti terminas yra ženkliai praleistas ir pripažinus, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai, o jo nurodytas priežastis nėra pagrindo pripažinti svarbiomis, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.