- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2-729-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00417-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kinas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ambraso architektų biuras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kinas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2102-653/2021, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambraso architektų biuras“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kinas“ prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambraso architektų biuras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos kinas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Altitudės“, mažoji bendrija „Urbanistinė architektūra“, uždaroji akcinė bendrovė „AEXN“, uždaroji akcinė bendrovė „ENERO“, uždaroji akcinė bendrovė „Kančo studija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ambraso architektų biuras“ 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lietuvos kinas“ prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą atmesti ieškovės projektą, 2) pripažinti neteisėtu atsakovės 2021 m. balandžio 9 d. raštu praneštą dėl galutinės projektų eilės ir laimėtojų, 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, 2) uždrausti atsakovei pradėti neskelbiamas derybas dėl projekto idėjos įgyvendinimo paslaugų, o jei jos pradėtos – stabdyti jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
3. Nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Kino teatro „Naglis“ pritaikymo regioninės filmotekos reikmėms architektūrinio projekto konkursas“, pirkimo Nr. 508230 (toliau – Pirkimas). Ieškovė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su J. V., G. V., J. P., M. A., M. K. (toliau – Tiekėjas), Pirkime pateikė Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą.
4. Ieškovė 2021 m. kovo 5 d. CVP IS pranešimu buvo informuota, kad jos Pasiūlymas buvo įvertintas aukščiausiu balu, tačiau vėliau atsakovė pareikalavo pateikti papildomus duomenis apie jos kvalifikaciją bei duomenis, kad ieškovė yra apsidraudusi profesiniu civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė prašomus duomenis pateikė, tačiau atsakovė 2021 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų. 2021 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, tačiau atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pranešė, kad pretenzija atmetama kaip nepagrįsta, taip pat ieškovė 2021 m. balandžio 9 d. buvo informuota, kad Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiųjų asmenų mažosios bendrijos (toliau – MB) „Altitudės“, MB „Urbanistinė architektūra“, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį, pateiktas pasiūlymas.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovė, 2021 m. kovo 5 d. pranešimu informavusi, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas „Kinoplatforma“ buvo įvertintas aukščiausiu balu, vėliau (2021 m. kovo 14 d.) nepagrįstai pareikalavo patikslinti pasiūlymą, pateikiant duomenis, kurių pradiniame Pirkimo etape nebuvo reikalaujama pateikti, t. y. atsakovė nesilaikė savo pačios iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų reikalavimų.
6. Nurodė, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų ar galbūt jau pasirašytos Pirkimo sutarties vykdymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, kadangi atsakovė užbaigtų Pirkimo procedūrą.
7. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas nenukentės, projekto įgyvendinimas užsitęs tik nežymiai ir tai proceso šalims leis patirti mažesnius nuostolius, palyginus su nuostoliais, kurie būtų patiriami laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.
Atsiliepimas
8. Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, susijusias su neteisėtais atsakovės veiksmais atliekant Pirkimo procedūras, tačiau teismui nusprendus tenkinti ieškovės prašymą, prašė įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės 118 000 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – uždraudė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, taip pat uždraudė atsakovei pradėti neskelbiamas derybas dėl projekto idėjos įgyvendinimo paslaugų, o jei jos pradėtos – stabdyti jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
10. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
11. Teismas nustatė, kad Pirkimas, kaip ir bet koks viešasis pirkimas, yra svarbus visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu, todėl padarė išvadą, jog neigiamos pasekmės būtų didesnės, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad viešojo pirkimo procedūros vykdomos neteisėtai, tuo labiau, jog pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu.
12. Teismas nenustatė, kad pirkimo objektas yra susijęs su poreikiu neatidėliotinai užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų paslaugų įsigijimą, todėl padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju prioritetas turi būti skiriamas viešajam interesui – viešojo pirkimo teisėtumui užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija, atsakovės lėšos būtų panaudotos racionaliai.
13. Teismas atmetė atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovė neįrodė galimybės pakeisti numatytus finansavimo terminus.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nusprendus palikti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašo tenkinti atsakovės prašymą užtikrinti patirtų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, įvykdymo užtikrinimą 118 000 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, t. y. ieškovė nepateikė prašomų pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų (kad ieškovė yra apsidraudusi profesiniu civilinės atsakomybės draudimu ir duomenų, patvirtinančių ieškovės tinkamą kvalifikaciją dalyvauti Pirkime), taip pat ieškovė pripažino, jog neturi ir negali pateikti civilinio atsakomybės draudimo poliso.
14.2. Projekto vykdymas turi didelę reikšmę kurorto, Klaipėdos regiono, o kartu ir Lietuvos valstybės mastu kultūros plėtrai, t. y. juo siekiama plėtoti Lietuvos piliečių galimybes kelti per kultūros infrastuktūrą savo identitetą ir vertybes.
14.3. Atsakovė iki 2021 m. liepos mėnesio bus likviduota, todėl nesudarius pirkimo sutarties, šis pirkimas žlugtų.
14.4. Sustabdžius Pirkimo procedūras, šio visai visuomenei reikšmingo projekto įgyvendinimas nusikels neapibrėžtam terminui, dėl to atsiranda rizika dėl projekto neįgyvendinimo ir biudžeto lėšų, numatytų projektui, neįsisavinimo.
14.5. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atskirojo skundo netenkinti, atsakovė prašo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo 118 000 Eur sumai, nes šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ieškovės turtinę padėtį, ieškovė bus nepajėgi atlyginti atsakovės patiriamus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2021 m. birželio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovė šią bylą inicijavo nepagrįstai, siekdama stabdyti Pirkimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei netenkintas atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytiniu paaiškinimų priėmimo
5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolą Nr. 34, kuriame nurodoma, kad apeliantė iki 2021 m. liepos mėn. bus likviduota.
7. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos apeliantės pateiktus įrodymus, nes teismas turi prieigą prie jų, todėl, esant reikalui, gali jais naudotis savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
8. Apeliantė 2021 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės papildo atskirojo skundo argumentus dėl ieškovės elgesio byloje.
9. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą.
10. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
12. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
14. Savo reikalavimus ieškovė grindžia įrodinėdama, kad apeliantė 2021 m. kovo 5 d. pranešimu informavusi, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas „Kinoplatforma“ buvo įvertintas aukščiausiu balu, vėliau (2021 m. kovo 14 d.) nepagrįstai pareikalavo patikslinti pasiūlymą, pateikiant duomenis, kurių pradiniame Pirkimo etape nebuvo reikalaujama pateikti, t. y. atsakovė nesilaikė savo pačios iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų reikalavimų. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl ieškinys negalės būti tenkinamas.
15. Pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi.
16. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškovės ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirs bei vertins bylos faktus, atskleis bylos esmę ir spręs, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai, neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
19. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad projekto vykdymas turi didelę reikšmę tiek kurortui, Klaipėdos regionui, tiek ir Lietuvos valstybei, nes juo siekiama plėtoti kultūrinius renginius, taip pat apeliantė iki 2021 m. liepos mėnesio bus likviduota, o sustabdžius Pirkimo procedūras, projekto įgyvendinimas būtų atidėtas neapibrėžtam terminui. Dėl to atsiranda rizika ateityje prarasti finansavimą Pirkimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
21. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
23. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kurio objektu yra kino teatro „Naglis“ pritaikymo regioninės filmotekos reikmėms techninio projekto (toliau – Projektas) parengimo, statybą leidžiančių dokumentų gavimo ir Projekto vykdymo priežiūros paslaugos (toliau – Paslaugos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek visas projektas, tiek ir šio projekto dalies įgyvendinimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.
25. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, taip pat apeliantė nenurodo, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir dėl to ji patirs nuostolių ir tik deklaratyviai nurodo, kad jai yra pradėta likvidavimo procedūra, tačiau apeliacinės neturi pagrindo padaryti išvadą, jog likvidavus atsakovę, toliau vykdyti pirkimo nebus galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Pirkimu yra siekiama įgyvendinti tik pirmąjį Projekto etapą perkant Projekto, statybą leidžiančių dokumentų gavimo ir Projekto Paslaugų darbus.
27. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui.
28. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka byla bus nagrinėjama 2021 m. birželio 7 d., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas lemtų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
29. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
30. Apeliantė tvirtina, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji gali prarasti skirtą 118 000 Eur finansavimą 2021 metams. Atsakovės vertinimu, galimybė išieškoti patirtus nuostolius iš ieškovės bus apsunkinta, nes tokia suma ieškovei didelė ir ji nebus pajėgi atlyginti apeliantės patirtų nuostolių.
31. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybes padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
32. CPK 146 straipsnio nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018).
33. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apeliantės prašymo argumentai nepagrindžia tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, joms pritaria. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga ir ateityje ji nesugebės galimų nuostolių atlyginti. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo atveju taikyti CPK 146 straipsnyje nurodyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, kadangi apeliantė iš esmės nepagrindė nuostolių atlyginimo užtikrinimui būtinų sąlygų visumos.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.