Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovui V. J. S. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino aplinkybes, jog pradiniame ieškinyje nurodyto įsiskolinimo laikotarpio pradžia – 2024 m. birželio 1 d., įmoką už 2024 m. birželio mėn. atsakovas turėjo teisę sumokėti ieškovei iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, t. y., 2024 m. liepos 31 d. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, gavęs ir susipažinęs su tinkamais mokėjimus pagrindžiančiais dokumentais ne tik sumokėjo ieškovei įsiskolinimą, bet ir su ieškove atsiskaitė iki 2025 m. balandžio 30 d., teismas darė tikėtiną išvadą, kad jei atsakovas šiuos dokumentus būtų gavęs per Nuostatuose nustatytą terminą, atsakovo įsiskolinimas ieškovei nebūtų susidaręs ir kreiptis ieškovei į teismą poreikio nebūtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

11.1. Ieškovės teigimu, galutinai atsakovas su ieškove atsiskaitė tik 2025 m. gegužės 29 d., t. y. po kreipimosi į teismą ir po 2025 m. balandžio 7 d. įvykusio teismo posėdžio, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.2. Pažymėjo, jog dėl proceso inicijavimo buvo kaltas atsakovas, kuris netinkamai vykdė prievolę ir nesilaikė suderintų apmokėjimo terminų, kurie buvo nurodyti išrašytose sąskaitose. Atsakovui tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovė turėjo kreiptis į teismą, todėl teismui nutraukus bylą, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Bylos apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakė tenkinti.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių.

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Mano Būstas Dainava“ yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka priimto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Atsakovas V. J. S. yra buto/patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

16. UAB „Mano Būstas Dainava“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name ((duomenys neskelbtini)), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą/patalpą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, atsisakė tenkinti ieškovės pareiškimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėdama, jog dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo šiuo atveju iš esmės kalta ieškovė, nes nepateikė tinkamų paaiškinimų dėl mokėjimų bei juos pagrindžiančių dokumentų.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad ji tinkamai pateikė mokėjimus pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovas juos laikė nepakankamais, todėl dėl atsakovo veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

21. Pažymėtina, jog vadovaujantis Nuostatų 4.9. papunkčiu, administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Finansinę apskaitą ir (ar) mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengia mėnesinius mokėjimo dokumentus (sąskaitas, mokėjimų pranešimus ar kt.) ir Nuostatų V skyriuje nurodytu būdu ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims. Šiuose dokumentuose nurodo mokėjimo būdus (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip), informaciją apie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų, atnaujinimo darbų, prekių, už kuriuos apskaičiuoti papildomi mokėjimai ar jiems panaudotos patalpų savininkų kaupiamosios lėšos, teisinį pagrindą ir kainą, gali nurodyti kitą svarbią informaciją.

22. Administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paprašius: 1) Nuostatų 14.2.4, 14.2.6 papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijas (objektų aprašą, ilgalaikį planą: patalpų savininkų sprendimų protokolus, metinį planą, periodinių, specializuotų namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrų aktus, metinę veiklos ataskaitą; namo techninės priežiūros, kitų paslaugų, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimų sąlygas, pirkimo dokumentus ir rezultatus). Jei prašoma raštu – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo gavimo (Nuostatų 7.3.1. papunktis); 2) paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus, suteiktas paslaugas, pirktas prekes, leisti susipažinti su šių darbų, paslaugų, prekių pirkimo sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu kreipiamasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Nuostatų 7.3.2. papunktis).

23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iš esmės tinkamai vykdė Nuostatų 4.9 papunkčio reikalavimus – parengė mėnesinius mokėjimo dokumentus ir nustatyta tvarka juos pateikė atsakovui. Šios aplinkybės tarp šalių nėra ginčijamos. Tačiau atsakovui kilus abejonių dėl ieškovei mokėtinų sumų (tai patvirtina atsakovo 2024 m. gegužės 14 d. el. laiškas), ieškovė papildomai pateikė atsakovui lokalines sąmatas Nr. R-EL-V24-0137715-1 ir Nr. R-EL-V24-0137715-2 bei atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-Š-V24-0074142-1. Nors ieškovė teigia tinkamai įvykdžiusi pareigą pateikti atsakovo prašomus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus laiko nepagrįstais.

24. Įvertinus ieškovės atsakovui pateiktus papildomus dokumentus, matyti, jog jie negali būti laikomi tinkamais ir patikimais įrodymais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktos lokalinių sąmatų kopijos nėra pasirašytos, jose nenurodyta, kas jas parengė, kokiu pagrindu buvo nustatyti nurodyti įkainiai ir kaip jie buvo apskaičiuoti. Taip pat nėra pateikta duomenų, leidžiančių patvirtinti, jog darbai, nurodyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte, faktiškai buvo atlikti ir priimti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui pateikti dokumentai negali būti laikomi pagrindžiančiais mokėjimuose nurodytas sumas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl šių dokumentų patikimumo.

25. Pažymėtina ir tai, jog 2025 m. balandžio 4 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius atliktų darbų faktą bei patikslintu ieškiniu prašomos priteisti skolos dydį. Įvertinus ieškovės pateiktus dokumentus matyti, kad jie yra pasirašyti ir atitinka jiems keliamus formos bei turinio reikalavimus. Be to, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų apimtis yra didesnė nei anksčiau atsakovui jo prašymu siųstų dokumentų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai iš dalies nesutampa su tais, kurie buvo pateikti atsakovui. Akcentuotina, kad atsakovas, susipažinęs būtent su ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktais dokumentais, pripažino įsiskolinimą ir jį padengė.

26. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors ieškovė formaliai įvykdė pareigą pateikti atsakovui mokėjimus ir papildomus dokumentus, šie dokumentai iš esmės nepagrindė prašomos priteisti skolos bei nepaneigė atsakovo abejonių dėl mokėjimuose nurodytų sumų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dalis pateiktų dokumentų buvo nepasirašyti ir kėlė pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė netinkamai įvykdė pareigą pateikti atsakovui tinkamos formos ir turinio dokumentus, galinčius pagrįsti mokėjimuose nurodytas sumas bei atliktų darbų faktą.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas dar 2025 m. vasario 26 d., teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog ieškovei pateikus susipažinimui atliktų darbų aktus su detaliu darbų ir išlaidų aprašymu, patvirtintu darbus atlikusios bendrovės, bei mokėjimų už atliktus darbus kopijas, jis yra pasirengęs apmokėti priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkančias jo nuosavybės teise priklausančiam butui. Vis dėlto atsakovo prašyti dokumentai, kaip jau minėta, ieškovės atsakovui buvo pateikti tik 2025 m. balandžio 4 d. Su šiais dokumentais susipažinęs, atsakovas apmokėjo ne tik skolą už ginčo laikotarpį, bet ir 2024 m. lapkričio, gruodžio, 2025 m. sausio, vasario, kovo bei balandžio mėnesių sąskaitas.

28. CPK 94 straipsnio 1 dalis nurodo, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

29. Be kita ko CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).

30. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė netinkamai įvykdė pareigą pateikti atsakovui jo prašomus papildomus dokumentus. Dėl to pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad būtent ieškovės neveikimas ir netinkamas pareigos vykdymas lėmė jos pačios kreipimąsi į teismą bei bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

31. Atskiruoju skundu ieškovė taip pat ginčija atsakovo pasirinktą gynybos būdą, nurodydama, jog teisės aktai nenumato galimybės sustabdyti mokėjimų už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, kitas administratoriaus teikiamas ar jo organizuojamas paslaugas bei atliktus remonto darbus.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas netinkamai pasirinko savo teisių gynybos būdą. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra garbaus amžiaus fizinis asmuo, kuriam dėl ribotų teisinės kompetencijos žinių bei patirties objektyviai buvo sunkiau tinkamai pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo elgesys iš esmės sietinas su jo teisiniu neraštingumu, o ne su piktavališku prievolės vengimu ar siekiu vilkinti procesą.

33. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei atsakovas, ieškovė yra juridinis asmuo, veikiantis profesionalioje komercinėje aplinkoje ir atstovaujamas teisininkų. Todėl juridiniam asmeniui taikomas aukštesnis atidumo ir profesionalumo standartas, apimantis pareigą ne tik tinkamai ir rūpestingai vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir bendradarbiauti su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau ilgą laiką verčiasi tokio pobūdžio veikla, jai turėjo būti žinoma, kokie dokumentai privalo būti pateikiami vartotojams bei kokius formos ir turinio reikalavimus jie turi atitikti. Todėl ieškovė, veikdama sąžiningai ir laikydamasi bendradarbiavimo pareigos, privalėjo iš karto pateikti visus būtinus ir tinkamai parengtus dokumentus, tačiau tai padarė tik pradėjus teisminį procesą. Taigi, net pripažįstant, jog atsakovas pasirinko netinkamą gynybos būdą, vertinant šalių teisinį statusą ir jų galimybes, būtent ieškovei – kaip juridiniam asmeniui – tenka didesnė atsakomybė už tinkamą pareigų vykdymą bei bendradarbiavimą su kitomis teisinių santykių šalimis.

Dėl bylos procesinės baigties.

34. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė bylinėjimo išlaidų paskirstymo institutą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.