Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4487-650/2018 pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. T. prašydama: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur (nuo 2018-01-01 iki vaiko pilnametystės) ir paskirti ieškovę tvarkyti nepilnamečio sūnaus pinigines lėšas uzufrukto teise; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 5) priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 6) po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę; 7) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. T. laikiną gyvenamąją vietą su motina K. T. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: A. T. su sūnumi J. T. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; sekmadienį pasiima sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; A. T. su sūnumi J. T. bendrauja tos savaitės, kurios savaitgalį sūnus praleidžia su mama, trečiadienį pasiimdamas sūnų 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 3) priteisti iš A. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur (nuo 2018-03-01 iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos), pinigus sūnaus išlaikymui sumokant iki 10 einamojo mėnesio dienos į K. T. sąskaitą.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus poreikių patenkinimo, neteikia sūnui išlaikymo, realiai neįgyvendina savo teisės bendraut su vaiku, todėl ji yra priversta prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir priteisti vaikui laikiną išlaikymą. Ieškovė pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paremtas siekiu užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nutarė taikyti iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo A. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. T. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-03-07 iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, nustatant ieškovei K. T. uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą. Iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir nustatė, kad A. T. su sūnumi J. T. bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadienį pasiima sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ir sekmadienį pasiima sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. A. T. su sūnumi J. T. bendrauja tos savaitės, kurios savaitgalį sūnus praleidžia su mama, trečiadienį pasiimdamas sūnų 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Teismas taikė iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo laikinąją apsaugos priemonę – nustatė šalių nepilnamečio vaiko J. T. laikiną gyvenamąją vietą su motina K. T. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaikui neteikia šiuo metu jokio išlaikymo, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, ieškovės nurodytą sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui (600 Eur), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. T. po 300 Eur, t. y. pusę vaikui reikalingos ieškovės nurodytos išlaikymo sumos (nuo 2018-03-07 iki teismo sprendimo priėmimo), nustatant ieškovei uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į ieškovės prašymo motyvus, daro išvadą, kad prašoma taikyti laikinoji bendravimo tvarka yra užtikrinanti šalių vaiko poreikį bendrauti su savo tėvais, todėl formaliai įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri suteikia atsakovui galimybę vaiką matyti reguliariai ir pakankamai dažnai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) A. T. prašo pakeisti nutartį dalyje dėl laikinojo išlaikymo priteisimo dydžio, priteisti iš A. T. laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. T. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo momento; kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas, nustatydamas laikiną išlaikymą dviejų metų nepilnamečiui sūnui, nustatė aiškiai per didelį išlaikymo dydį. Pažymėjo, jog šiuo metu sūnus yra dar mažas ir jo poreikiai yra nedideli, todėl teisingas išlaikymo dydis, priteistas iš atsakovo (apelianto), galėtų būti 150 Eur mėnesiui. Teismo priteistas išlaikymo dydis prieštarauja kasacinei praktikai, kurioje nurodyta, kad išlaikymo dydžio orientacinis kriterijus yra minimalios algos dydžio, todėl teismas negalėjo nustatyti didesnį kaip 200 Eur laikinojo išlaikymo dydį, o atsižvelgiant į vaiko poreikius, galėjo takyti 150 Eur dydį, kas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėjo, kad sūnus yra sveikas, papildomų išlaidų jo išlaikymui nereikia.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų priimtos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo, atsižvelgiant į protingus ir realius vaiko poreikius, į tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką, į nevienodas J. T. tėvų finansines galimybes, nustatytas laikino išlaikymo dydis – 300 Eur – atitinka vieno iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti realūs ir pagrįsti vaiko poreikiai. Šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis atsakovo (apelianto) A. T. teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas (apeliantas) A. T. turi finansines galimybes maksimaliai patenkinti vienintelio sūnaus poreikius, yra sveikas, darbingas, jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas 300 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Kaip minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo); į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos; preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, vaiko amžių bei tokio amžiaus vaiko poreikius; ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį bei jo detalizaciją, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra užaukštintas. Pažymėtina, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius, kurių patenkinimui patiriamos didelės išlaidos. Teismas sprendžia, jog iš atsakovo priteistina 150 Eur dydžio suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, būtų protingo ir racionalaus dydžio (dviejų metų vaikui per mėnesį skirtina 300 Eur suma) ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodant: iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. T. (gim. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-03-07 iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, nustatant K. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.