Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-02 · Civilinė byla Nr. e2-1371-943/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
e2-1371-943/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“
Kategorijos
  • 3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1371-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00097-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria minėtai atsakovei iškelta bankroto byla.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ajeras“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „SRPM Technology“ bankroto bylą motyvuodama tuo, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove, nevykdo teismo priimto sprendimo, be to, turi pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, todėl tikėtina, jog ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais.Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius teismo prašė atsakovei iškelti bankroto bylą, kadangi 2018 m. gegužės 16 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas fondo biudžetui sudarė 1 457,85 Eur.UAB „SRPM Technology“ vadovas kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Atsakovės vadovo teigimu, įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau yra moki, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. UAB „SRPM Technology“ yra dinamiška, sėkmingai auganti, strategiškai orientuota į pažangą ir maksimalų kliento poreikių tenkinimą. Atsakovės ūkinė komercinė veikla yra stabilus ir patikimas pajamų šaltinis, o bendrovės teikiamos paslaugos ir prekės turi paklausą rinkoje, kadangi pasižymi dideliu išskirtinumu ir itin aukšta kokybe. Be to, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 2016 m. vasario 12 d. tarp UAB „SRPM Technology“ ir UAB „Ajeras“ tariamai sudarytos Laidavimo sutartis Nr. 2016/02/12 pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovė UAB „Ajeras“ neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „SRPM Technology“ atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, taip pat ir atsakovės UAB „SRPM Technology“ finansinės atskaitomybės dokumentus konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, jos įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę įmonės turto, įmonė negali ir negalės laiku įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl sprendė, jog yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą.Nustatęs, jog atsakovė yra nemoki, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo analizuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „SRPM Technology“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė neatitinka nė vieno iš įstatyme nurodytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti iškelta bankroto byla.Teismas jokiais teisiniais argumentais bei jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė abejonės dėl atsakovės turimų atsargų vertės realumo. Be to, teismas formaliai vertino atsakovės debitorinių skolų išieškojimo tikimybę.Teismas atsakovės mokumą vertino vadovaudamasis prielaidomis, tačiau net nevertindamas informacijos apie planuojamą įmonės veiklą.Atsakovė nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos pateikimo teismui dienos sumažino turimus finansinius įsipareigojimus.Teismas neužtikrino viešojo intereso išsaugoti veikiančią, nors ir turinčią finansinių sunkumų įmonę.Ieškovė UAB „Ajeras“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki.Atsakovės balanse nurodytas trumpalaikis turtas nėra realus, nėra beveik jokių galimybių išieškoti debitorines skolas.Teismas tinkamai nustatė, kad atsakovė jau seniai nevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, jog su juo atsakovė atsiskaitė, todėl dėl atskirojo skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos

Apeliantė UAB „SRPM Technology“ kartu su atskiruoju skundu ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavimą, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, įvertinęs, jog su jais yra susipažinusi bankroto bylos iniciatorė, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrindą. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą išsamiai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkei iškelti bankroto bylą.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-337-186/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842-241/2016).Iš atsakovės pateikto ir pirmosios instancijos teismo vertinto 2018 m. balandžio 9 d. balanso matyti, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga. Atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė siekia 37 905 Eur. Trumpalaikio turto vertė yra 179 348 Eur. Bendra atsakovės turimo turto vertė yra 217 253 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos 44 075 Eur. Atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad atsakovė turi kreditorių, kuriems pradelstų reikalavimų suma yra 24 351,62 Eur, o pagal debitorių sąrašą atsakovė turi 166 839,46 Eur debitorinių reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2018-06-29 duomenimis, UAB „SRPM Technology“ į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2018-06-13 sumokėjo 1 457,85 Eur. Registro 2018-06-29 duomenimis, UAB „SRPM Technology“ Fondo biudžetui neskolinga.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo faktinės ir teisinės būsenos, t. y. turimo turto ir įsipareigojimų santykio, nepagrįstai iš atsakovės turimo turto balanso eliminavo 11 694 Eur vertės įmonės trumpalaikį turtą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties 20 ir 21 punktuose dėl to paties atsakovės balanso vertinimo ir jame esančių duomenų patikimumo laikomasi iš esmės prieštaringos pozicijos – viena vertus, sprendžiama, jog nėra pagrindo šių duomenų laikyti neatitinkančiais tikrovės, kita vertus, į balansą įrašytas turtas nelaikytinas realiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismui kilus abejonių dėl atsakovės balanse įrašyto turto realios vertės, pastarasis privalėjo veikti aktyviai ir reikalauti pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius šio turto vertę. Dar daugiau, vien aplinkybė, jog vienas iš apeliantės (atsakovės) skolininkų (debitorių) yra jos direktorius ir akcininkas, ar faktas, jog vienas iš atsakovės debitorių yra įgijęs restruktūrizuojamos įmonės statusą, patys savaime neeliminuoja galimybės tokią skolą susigrąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių kitų duomenų, kurie leistų šių skolų susigrąžinimą vertinti kaip abejotiną, nepagrįstai eliminavo šiuos įsiskolinimus iš trumpalaikio turto dalies. Minėta, jog įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1817/2011). Atskirajame skunde apeliantė kelia abejones dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25781-987/2016 priteistos sumos ieškovei UAB „Ajeras“ pagrįstumo ir teisėtumo, nurodo, jog yra inicijavusi ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų laidavimo sutarčių, kurių pagrindu minėtoje byloje priimtas sprendimas, bei teismui pateikė tai patvirtinančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas šią sumą pagrįstai priskyrė prie pradelstų įsipareigojimų. Tai pagrindžiama teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal apeliantės pareiškimą nesudaro pagrindo abejoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu teismo sprendimu sukeltos teisinės pasekmės gali būti paneigtos tik pasinaudojant procesinėmis priemonėmis (pvz., proceso atnaujinimo institutu). Tačiau net ir priskiriant prie pradelstų apeliantės įsipareigojimų minėtu sprendimu priteistą sumą, teismas negali konstatuoti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai išties viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė pripažino turinti finansinių sunkumų ir siekė restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau šio klausimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti neabejotiną apeliantės nemokumą, neanalizavus įrodymų apie debitorinių skolų atgavimo realias galimybes, ar atsakovė turi galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais, realią apeliantės turimo turto vertę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie būtinumą visapusiškai ištirti atsakovės finansinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų dydį, debitorių skolų realumą, todėl konstatuoja esant pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir restruktūrizavimo/bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kuris turėtų nustatyti aukščiau nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl atsakovės mokumo/nemokumo būsenos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pagal teismui pateiktus duomenis apeliantė deda visas pastangas įveikti finansinius sunkumus – 2018 m. liepos 30 d. Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“ pardavė 187 370,44 Eur vertės prekių, už kurias pirkėjas turėtų atsiskaityti per 30 dienų nuo jų pristatymo datos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė ir prioritetas kiekvienu atveju turėtų būti teikiamas reabilitaciniam bendrovės tikslui, visapusiškai įvertinant bendrovės vykdomą veiklą, jos sezoniškumą, finansinio stabilumo atkūrimo perspektyvas bei veiklos tęstinumą. Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad iškilus nemokumo pavojui finansinių sunkumų patiriantys skolininkai galėtų pasinaudoti veiksmingais prevencinio restruktūrizavimo mechanizmais, kurie leistų restruktūrizuoti jų skolas ar verslą, atkurti įmonės gyvybingumą ir išvengti nemokumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė