Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aidai Juknaitei–Pedzevičei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. D., A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, globos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

17. U. S. paslaugų centro duomenimis (2022 m. liepos 5 d. reg. Nr. 4GD-7535), A. K. šeimai atvejo vadybos procesas Ukmergės rajone buvo vykdomas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d.. Atvejo vadybos procesas baigtas ir paslaugų teikimas nutrauktas, šeimai išvykus gyventi į Klaipėdos rajoną. Pastebėjus, kad tėvų požiūris į vaikų auklėjimą ir ugdymą yra paviršutiniškas ir atsainus, o žinios apie vaikų raidą nepakankamos, buvo rekomenduojami tėvystės įgūdžių mokymai, psichologo konsultacijos, tačiau visų siūlomų paslaugų A. K. atsisakė. Dirbant su šeima pastebėta, jog A. K. yra atsiribojusi nuo savo dukrų M. Ž. (mergaitė gyvena su tėvu) ir A. D.. Apie planus susigrąžinti į šeimą dukrą A. motina nekalbėjo ir jokių veiksmų tam, kad dukra grįžtų į šeimą, neatliko.

18. 2022 m. liepos 7 d. Klaipėdos rajono paramos šeimai centro duomenimis, A. K. šeima jų žinioje yra nuo 2022 m. sausio 24 d.. 2022 m. vasario 8 d. atvejo vadybos posėdžio metu šeimai skirtos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, sudarytas pagalbos planas.

19. 2022 m. vasario 8 d. pagalbos plano Nr. (6.6) PP-37 duomenimis, A. K. teigimu, dukrai A. D. nebūtų teisinga gyventi su ja, nes ji yra pripratusi prie močiutės, lanko ugdymo įstaigą, mano, jog vaikui bus geriau pas globėjus.

20. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo A. D.“ Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės laikinąja globėja paskirta jos močiutė R. D..

21. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2021 m. gruodžio 23 d. išvados dėl R. D. pasiregimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir/ar dalyvio veiklai, duomenimis, R. D. gali globoti savo anūkę A. D..

22. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą dėl R. D. teigiamo pradinio įvertinimo.

23. 2022 liepos 5 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, laikina globėja tenkina vaiko poreikius, rūpinasi mergaitės saugumu, sveikata, ugdymu, globėja savo pareigas vykdo tinkamai. Tėvas pasidomi savo dukra, paprašo, kad globėja jam ją atvežtų. Vaiko motina savo dukra nesidomi, su ja nebendrauja, neteikia išlaikymo.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

25. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

26. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Motyvuojamoji dalis

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. K. yra iš esmės nusišalinus nuo savo dukros A. D. auklėjimo ir priežiūros, tarp motinos (atsakovės) ir dukters A. D. dėl atsakovės kaltės nėra iš esmės jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovė A. K. dukros visiškai nelanko, jai nepaskambina, jos neaugina, nededa jokių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir dukros ryšys, neteikia dukrai išlaikymo.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

29. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės A. K. elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovės A. K. elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir ji imsis realių priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą, todėl jos motinos valdžia dukros atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

30. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu taip pat nustatyta, kad nepilnametės A. D. teisės ir interesai yra pažeisti, kadangi atsakovas V. D. savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvo valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, tinkamai nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku ir pakankamai nesistengia, siekdamas susigrąžinti vaiką į šeimą. Iš ieškovo pateiktos informacijos matyti, kad atsakovas vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, ne visada priima jam siūlomą socialinę pagalbą, tačiau tarp atsakovo ir jos dukros yra išlikęs emocinis ir dvasinis ryšys.

31. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad šiuo metu nepilnametis vaikas A. D. negali grįžti gyventi į atsakovo šeimą.

32. Nepaisant aptarto, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, jis dukrą aplanko (kartą per savaitę), su ja bendrauja. Atsakovas teikia vaikui išlaikymą daiktais, nors tai ir nelaikytina tinkamu ir pakankamu išlaikymu vaikui. Tarp atsakovo ir jo dukros yra išlikęs emocinis ir dvasinis ryšys. Teismui įvertinus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad atsakovas deda pastangas, siekdama pakeisti susiklosčiusią situaciją, jis domisi vaiko gyvenimu ir nori susigrąžinti dukrą į šeimą. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė, kadangi yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovo šeimoje pagerės ir A. D. galės grįžti į atsakovo šeimą. Dėl paminėto atsakovo tėvo valdžia jo nepilnametės dukros A. D. atžvilgiu apribotina laikinai.

33. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. <...> taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-310-915/2015).

34. Vadovaujantis šiame sprendime aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, laikinai apribojus atsakovo tėvo valdžią, laikino tėvo valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

35. Atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią nepilnametės dukros A. D. atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

37. Trečiasis asmuo byloje R. D. sutinka būti paskirta nepilnamečio vaiko nuolatiniu globėju ir toliau juo rūpintis.

38. Trečiasis asmuo byloje atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus globėjams. Nustatyta, kad laikinoji globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, vaikui yra užtikrinta saugi aplinka, jis yra prižiūrimas, globa vykdoma tinkamai.

39. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį nepilnametės A. D. nuolatine globėja tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

40. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo A. D.“, A. D. nustatyta laikinoji globa naikintina.

41. Trečiajam asmeniui byloje R. D. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

42. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

43. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio, nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

45. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. K. išlaikymo dukrai neteikia, atsakovas dukrai kartais nuperka reikiamus daiktus. Atsakovai prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nereiškė. Bylos duomenimis atsakovai yra darbingi, sveiki, duomenų apie jų sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jų galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra.

46. Atsakovė A. K. yra vaiko priežiūros atostogose, augina dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini).

47. Atsakovas vykdo individualią veiklą, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos per mėnesį – nuo 1 000 Eur. Atsakovas taip pat augina du nepilnamečius vaikus – A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. D., gimusį (duomenys neskelbtini)..

48. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis – 200 Eur per mėnesį, atitinka dabartinę atsakovų turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovų nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

49. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų nepilnamečiam vaikui A. D. priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

51. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

52. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. K. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei dukrai A. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti atsakovo V. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametei dukrai A. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui A. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, vaiko globėja paskirti R. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos R. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo A. D.“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą A. D. laikiną globą.

Priteisti iš atsakovės A. K. nepilnamečiam vaikui A. D. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. D. nepilnamečiam vaikui A. D. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Pavesti R. D. uzufrukto teise tvarkyti A. D. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.