Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ baldininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir paskirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta galutinė 6 MGL (225,96 Eur) bauda. Bauda sumokėta 2018 m. kovo 2 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. 2026 m. sausio 2 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0104, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,90 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. Z. parodymus ir jo visišką prisipažinimą, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą, ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Z. 2026 m. sausio 2 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0104, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,90 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo I. S. parodymai, jog bendraujant su kaltinamuoju, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti. Pasiteiravus, ar jis yra vartojęs alkoholio, kaltinamasis teigė, kad prieš porą valandų vartojo alkoholio. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam A. Z. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (b. l. 84–86), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 88–96), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 80, 83), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis A. Z. neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, dirba, gauna pastovias pajamas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis yra mokus ir turi galimybę sumokėti piniginę baudą. Be to, arešto bausmė yra griežtesnė bausmė nei bauda, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo pirmą kartą teisiamam asmeniui parinkti griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje Nr. 1A-328-1020/2022 konstatavo, kad bausmės rūšies negali lemti asmens turtinė padėtis. Priešingu atveju būtų formuojama teisinėje valstybėje negalima praktika, kai tokioje pačioje situacijoje esantys ir tokius pačius veiksmus atlikę, bet skirtingos turtinės padėties asmenys būtų vertinami skirtingai – pasiturinčiam asmeniui skiriant baudą, o mažiau pasiturinčiam – griežtesnę bausmę. Bausmės rūšį teismas parenka, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, tarp kurių nėra asmens turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. Z. skirtina artima minimaliai 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (51 MGL x 50 Eur) bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. Z. skirtina sumažinta 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą kaltinamasis privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

A. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,90 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ir gyvybei. Nors A. Z. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl A. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. sausio 5 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus valandai ar dviem po alkoholinių gėrimų vartojimo, jam nustatytas girtumo laipsnis viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, automobilį vairavo nesant tam būtinybės, esant pakankamai intensyviam eismui, tamsiu metu, nuvažiavo nuo kelio ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

A. Z. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis A. Z. yra paminėtos transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–52), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje buvo gauta 2026 m. sausio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Loretai Daukšienei teikiant antrinę teisinę pagalbą A. Z. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 175 Eur (b. l. 146–150).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Z. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo A. Z. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės 2026 m. sausio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Z. turtui – automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 55–59), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 113–116), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 117), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninė laikmena, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jei bauda nesumokama savarankiškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. sausio 5 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti A. Z. vardu registruotą transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės 2026 m. sausio 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Z. turtui – automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. Z. nepriteisti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. Z. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninę laikmeną, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.