Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. buvo V. Ž. sutuoktinė. V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. balandžio 23 d. duomenimis V. Ž. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. VĮ Registrų centre A. Ž. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,20 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), lauko viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Namų valdos žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. Ž., atkūrus jai nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu. Gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus ir kiemo statinius A. Ž. pasistatė kartu su savo sutuoktiniu V. Ž. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), todėl šis turtas buvo bendroji jungtinė A. Ž. ir V. Ž. nuosavybė ir ½ dalis šio turto yra V. Ž. palikimas. Paveldėjimo byla į V. Ž. palikimą neužvesta (CBP-2288). Pareiškėjo sutuoktinė A. Ž. faktiniu valdymu perėmė sutuoktiniui V. Ž. priklausiusį turtą. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes, pateikia rašytinius įrodymus. A. Ž. gyveno kartu su sutuoktiniu V. Ž., po pastarojo mirties A. Ž. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, todėl A. Ž. liko visi jos sutuoktinio V. Ž. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Be to, A. Ž. prižiūrėjo pastatus, savo lėšomis atlikdavo einamuosius jų remontus: 1995 m. vietoje gyvenamojo namo verandos pastatė naują verandą. Tuo tikslu ji tvarkė dokumentaciją dėl statybų, (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jos iniciatyva bei lėšomis buvo pakeisti viso namo langai, pakeistos grindys. Ji augino kiaules ūkiniuose pastatuose, laikė karvę, paukščių ir pan., drausdavo gyvulius. Nurodytas aplinkybes patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad A. Ž. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Iš A. Ž. mirties liudijimo matyti, kad A. Ž. mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 1995 m. gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas. Iš (duomenys neskelbtini) leidimo vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ž. buvo išduotas leidimas perstatyti gyvenamojo namo verandą. Nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo motina A. Ž. po sutuoktinio V. Ž. mirties priėmė jo turtą pradėdama faktiškai jį valdyti.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

8. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po V. Ž. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo motina A. Ž. buvo V. Ž. sutuoktinė. Pareiškėjo motina, būdama pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė, per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kitas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis pareiškėjas A. Ž. per įstatymų nustatytą terminą palikimo nepriėmė, į V. Ž. palikimą nepretenduoja.

11. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjo pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad A. Ž. po savo sutuoktinio mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti. Teismo vertinimu, A. Ž. iš karto po sutuoktinio V. Ž. priėmė šio palikimą, nes ji ir toliau liko gyventi jai ir palikėjui iki šio mirties priklausiusiuose namuose, laikė gyvulius, atliko gyvenamojo namo remontą, jos iniciatyva buvo pakeisti gyvenamojo namo langai, grindys. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes.

12. Taigi, nors pareiškėjo motina A. Ž. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, niekam per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui) laikoma, kad A. Ž. po sutuoktinio V. Ž. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

13. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.