Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 10ANN-117257616-17, kuriuo M. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 120 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulis M. M. 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašė M. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANPAN-112673599-17 dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog M. B. 2017 m. rugpjūčio 10 d., 17.21 val., vairuodamas keleivinį M2 kategorijos automobilį, viršijo leistiną 60 km/h greitį ir važiavo 93 km/h greičiu, dėl ko, pritaikius greičio matavimo prietaiso 2 km/h paklaidą, buvo nustatyta, jog M. B. greitį viršijo 31 km/h. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas J. K. 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 10ANN-117257616-17 pripažino M. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 120 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. palaikė paduotą skundą, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais ir skundą tenkinti. Pažymėjo esantis vienintelis įmonės darbuotojas, jis pats vežioja keleivius, šiuo metu daugiausia moksleivius. Netekęs teisės vairuoti, nebegalėtų dirbtų, o šeimos finansinė padėtis ir taip yra sudėtinga. Turi būsto kreditą, be to, yra skolingas tėvams (skolinosi, kai prieš kelis metus buvo pavogtas jo autobusas). Taip pat nurodė, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kuriuos dažniausiai jis nuveža į mokyklą ir darželį. Be to, jis dažnai vyksta pas tėvus, kuriuos reikia prižiūrėti. Gailisi padaręs pažeidimą, greitį viršijo netyčia, nepastebėjo, kad jau prasidėjo miesto teritorija, anksčiau niekada nėra sukėlęs eismo įvykio, niekada nerizikuoja. Atsakydamas į klausimus, M. B. nurodė, kad jo žmona turi teises, taip pat jis turi brolį ir seserį (brolis gyvena Vilniuje, sesuo Panevėžyje), abu vairuojantys.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundas tenkintinas iš dalies

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš M. B. skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusižengimo kvalifikacija, asmuo pilnai pripažįsta savo kaltę, paskirtą piniginę baudą jau sumokėjo, o skundžiamą nutarimą prašoma pakeisti tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Toks prašymas motyvuojamas būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris M. B. visų pirma reikalingas darbe. Pasak skundą padavusio asmens, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, jis negalėtų tinkamai atlikti darbinių funkcijų, tektų stabdyti įmonės veiklą, prarastų pragyvenimo šaltinį, negalėtų vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Be to, teisė vairuoti pareiškėjui yra būtina ir rūpinantis šeima – vaikais ir pensinio amžiaus tėvais.

Atsižvelgiant į skundą padavusio atstovo prašymą netaikyti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemonę, kai specialios teisės atėmimas buvo paskirtas įstatyme numatytam minimaliam terminui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Įvertinus tai, jog įstatymas už ANK 416 straipsnio 4 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, mažesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas būtų laikomas švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimu.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. Tiek šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti M. B. kiek švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą atitinkamo įstatymo sankcijoje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas. Kaip matyti, M. B. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusižengimo, gailisi (kas pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe), sumokėjo paskirtą baudą, nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. per 18 metų vairavimo stažą šiurkščių nusižengimų nepadarė (nors neabejojama, jog dirbdamas vairuotoju yra priverstas nuolatos aktyviai dalyvaujant viešajame eisme), yra sumokėjęs visas paskirtas baudas (taip pat ir už pastarąjį nusižengimą), nė karto nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam praeityje nebuvo atimta teisė vairuoti, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai, matyti, jog pastarasis nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Sprendžiant švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog šiuo atveju M. B. nustatyto greičio ribą, už kurią numatytas specialiosios teisės atėmimas, viršijo itin nežymiai, t. y. vienu kilometru (atėmus paklaidą, 31 km/h). Jei pastarasis nustatytą greitį būtų viršijęs 30 km/h (t. y. 1 km/h mažiau), jo veiksmai būtu kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, pagal kurią iš viso nenumatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti šiek tiek mažesnį įstatymo sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis (terminą nustatant dviem mėnesiams). Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda bus pilnai pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Netaikyti specialiosios teisės atėmimo apskritai pagrindo nėra, kadangi asmuo praeityje pažeidimų, kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, visgi buvo padaręs, nusižengimo, dėl kurio jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (tame tarpe ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo) (b. l. 33-40), kas neleidžia daryti išvados, jog asmuo būtų išskirtinai pavyzdingas. Teisės vairuoti transporto priemonę turėjimo būtinumas dėl darbo bei asmeninių tikslų nėra priežastis netaikyti aptariamos administracinio poveikio priemonės. M. B. nurodė, jog šeimoje be jo dar vairuoja ir jo žmona (beje, dirbanti puse etato), kuri tikrai gali nuvežti vaikus į mokymo įstaigas bei padėti M. B. aplankyti pastarojo tėvus. Taip pat teisme M. B. nurodė turintis brolį ir seserį, kurie abu yra vairuojantys, dėl ko turi visas galimybes nuvykti pas savo tėvus, jiems padėti ir juos prižiūrėti. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad M. B. laikinai neturint teisės vairuoti, jo senyvo amžiaus, ligotais tėvais galės pasirūpinti kiti artimieji. Galiausiai ir iš paties M. B. niekas neatėmė teisės prižiūrėti tėvus, pastarasis tik negalės pats pas juos nuvykti, tačiau tai nereiškia, jog jį nuvežus jis negalės jiems pagelbėti ūkyje, padėti atlikti kitus darbus ar suteikti pagalbą patiems tėvams. Be abejo, netekus teisės vairuoti skundą padavusiam asmeniui iškils sunkumų rūpinantis šeima, tačiau asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai negali būti pagrindas visai neskirti administracinio poveikio priemonės. Taip pat suprantama, jog praradęs teisę vairuoti M. B. patirs nepatogumų ir darbinėje srityje, tačiau pastarasis turi galimybę ieškoti išeičių, siekiant išspręsti laikinus sunkumus (pasamdyti vairuotoją ar pan.). Teismas pastebi ir tai, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos jam buvo žinomos, tačiau nesulaikė nuo nusižengimo padarymo. M. B. nurodė greitį viršijęs dėl neatidumo, užsikalbėjęs telefonu su žmona, tačiau, manytina, jog asmuo, žinodamas, jog vairavimas yra jo tiesioginis darbas ir vienintelis pajamų šaltinis, turėtų būti itin atidus ir atsargus kelyje (juo labiau, vairuodamas keleivinę transporto priemonę), nors iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad tokio pobūdžio pažeidimas M. B. nėra pirmas. Tokiu būdu teismas, sutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo terminą, skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su teisės vairuoti turėjimo svarba atliekant darbines funkcijas, rūpinantis šeimos nariais ir artimaisiais, vertina bendrame kontekste, tačiau jų nelaiko išskirtinėmis, juo labiau, nulemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. B. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 10ANN-117257616-17 keistinas, M. B. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 2 mėnesių laikotarpio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

M. B. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 10ANN-117257616-17, kuriuo M. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 120 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. B. švelnesnę administracinę nuobaudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 2 (dviejų) mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.