- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- eI2-4948-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00385-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- R. M.
2020 m. liepos 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašo priteisti iš atsakovės R. M.(toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 91,20 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,34 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 93,54 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-10-14 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1562-15 atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Paaiškina, jog atsakovė, gavusi VGTPT pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Tvirtina, jog atsakovė gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo.
Nurodo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 str. 1 d., 14 str. 5 d., 19 str. 1 d., 2 d. Paaiškina, jog atsakovė 2015-09-28 pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Pažymi, kad įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo” pakeitimo” nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teigia, kad atsižvelgusi į šias aplinkybes, 2015-10-14 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1562-15 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Vadovaujasi Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2011-07-11 įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo” (toliau – ir Rekomendacijos) 11 punktu, Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-12-08 įsakymu Nr. 1R-478 „Dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo patvirtinimo” 3-7 punktais.
Nurodo, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas R. S. nuo 2015-10-01 iki 2016-10-31 pateiktose ataskaitose nurodė, kad pagal VGTPT 2015-10-14 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1562-15 civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovei, konsultacijai skyrė 1 val., įrodymų rinkimui - 8 val. 45 min., procesinių dokumentų ruošimui - 6 val., o iš viso advokatas antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 15 val. 45 min. Paaiškina, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo”, (toliau – ir Taisyklės). Nurodo Taisyklių 6 punktą, pagal kurį nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur (Taisyklių 2 p.), todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 182,39 Eur (15,75 val. x 11,58 Eur). Pažymi, kad atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 182,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 91,20 Eur.
Teigia, jog 2017-01-27 raštu Nr. (2.26)NO-2-599 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį - 91,20 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Tvirtina, jog pranešimas buvo siųstas adresu, kurį atsakovė nurodė kaip deklaruotos ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad siųstas laiškas neatsiimtas ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2017-06-15 pranešimu Nr. (2.26)NO-2-4301 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Argumentuoja, jog atsakovė iki 2020-05-11 nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 91,20 Eur. Akcentuoja, jog atsakovei 2017-01-27 pranešimas, 2017-06-15 pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Nurodo kad remiantis Akcinės bendrovės Lietuvos pašto sąskaitomis faktūromis valstybės išlaidos susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu sudaro 2,34 Eur: 1,17 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (0,58 Eur) + mažosios korespondencijos siunta iki 20 gr. (0,39 Eur) + PVM 21 proc. (0,20 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą ir 1,17 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (0,58 Eur) + mažosios korespondencijos siunta iki 20 gr. (0,39 Eur) + PVM 21 proc. (0,20 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą. Papildomai paaiškina, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma bei apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas bei apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepimu nesutinka su prašymu.
Tvirtina, jog VGTPT pateikė klaidingą informaciją. Argumentuoja, kad advokatas R. S. nurodė, kad nuolatinę antrinę teisinę pagalbą teikė nuo 2015-10-01 iki 2016-10-31 ir atliko tokias veiklas: konsultaciją (1 val.), įrodymų rinkimas (8 val. 45min), procesinių dokumentų ruošimas (6 val.). Tvirtina pas nurodytą advokatą buvo tik vieną kartą vienoje konsultacijoje, kuri truko apie 30 min. teigia, kad po šios konsultacijos daugiau jokio kontakto su advokatu neturėjo, kadangi konsultacijos metu advokatas atsisakė padėti, argumentuodamas tuo, kad pateikti dokumentai jam netinka (nors nurodyti dokumentai buvo paimti iš registrų centro). Vadovaujantis šia informacija, nesutinka su mokesčiu už advokato nurodytą įrodymų rinkimą (8 val. 45min) ir procesinių dokumentų ruošimą (6 val.), kadangi procesinių dokumentų negavo ir apie surinktus įrodymus nebuvo informuota. Akcentuoja, kad advokatas niekada nesusiekė, neinformavo dėl surinktų įrodymų bei parengtų procesinių dokumentų. Mano, kad advokatas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Paaiškina, kad remiantis, anksčiau Įstatymo 17 straipsnio 9 punktu advokatas privalėjo rinki ir kaupti duomenis apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl prašo, kad advokatas pateiktų paruoštus procesinius dokumentus bei surinktus įrodymus apie kurių buvimą jis teigia prašyme. Kaip įrodymą, kad advokatas nekomunikavo ir nei karto nebuvo susiekęs, pateikia tai, kad nors advokatas Įstatymo 18 straipsnio 10 punktu yra įpareigotas ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų, praėjusių nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos, pabaigos pranešti pareiškėjui, kad šis turi pateikti tarnybai deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, jeigu nori toliau gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau advokatas su atsakove nesusisekė ir neinformavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl 91,20 Eur antrinės teisinės pagalbos ir 2,34 Eur pašto išlaidų priteisimo iš atsakovės pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, naudai.
Administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovė 2015-09-24 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. 2015-09-24 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymo dalyje atsakovė nurodė, kad prašo parašyti teismui ieškinį, kuriuo būtų prašoma atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio būto dalį natūra; priteisti piniginę kompensaciją, bei atstovauti teisme. VGTPT Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovės 2015-09-24 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2015-10-14 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1562-15 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme; paskirti advokatą R. S.; kt. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (minėta, toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi sprendime nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų; nurodyta, kad sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos.
Iš Advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 31 d. matyti, jog pagal anksčiau aptartą VGTPT 2015-10-14 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1562-15 advokatas atliko tokius veiksmus: spalio 26 d. - bendravimas su kliente (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 1,00), spalio 27 d. – įrodymų rinkimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 1,50), lapkričio 3 d. – įrodymų rinkimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 2,00), lapkričio 20 d. – įrodymų rinkimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 1,50), gruodžio 4 d. – įrodymų rinkimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 1,75), gruodžio 22 d. – įrodymų rinkimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 2,00). Iš Advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenų laikotarpiu nuo 2016 m. matyti, jog pagal anksčiau aptartą VGTPT 2015-10-14 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1562-15 advokatas atliko tokius veiksmus: sausio 12 d. – procesinių dokumentų ruošimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 3,50), balandžio 25 d. – procesinių dokumentų ruošimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 2,50), spalio 31 d. – baigėsi sprendimo galiojimo laikas. VGTPT Tarnybos darbuotojo, apskaičiuojančio antrinės teisinės pagalbos išlaidas paskaičiavime nurodyta, kad 2015 m. advokato nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas 9,75 val., o 2016 m. 6 val.; viso skirtas laikas, teikiant antrinę teisinę pagalbą: 15,75 val.; paskaičiuota suma už antrinės teisinės pagalbos teikimą: 182,39 Eur.
VGTPT 2017-01-27 raštas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo” patvirtina, jog atsakovei jos 2015-09-24 prašyme nurodytu adresu buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad ji pareiškėjai turi sumokėti 91,20 Eur sumą už suteikt antrinę teisinę pagalbą. Analogiškas pranešimas atsakovei buvo išsiųstas 2017-06-15.
Teismas, vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą, visų pirma pabrėžia, jog šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Įstatyme numatytas teisinis reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra aiškiai pabrėžęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, be kita ko, civilinio pobūdžio teisių ir pareigų; vienas iš teisės į teismą aspektų yra teisė inicijuoti procesą teisme; tai lemia šios teisės įgyvendinimą visa apimtimi (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1975-02-21 sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, 200510-19 sprendimą byloje R. prieš Jungtinę Karalystę, 2012-01-17 sprendimą byloje S. prieš Bulgariją). Teisė veiksmingai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą tam tikrais atvejais gali reikšti ir valstybės pareigą užtikrinti teisinę pagalbą, įskaitant nemokamą teisinę pagalbą tam tikroms asmenų kategorijoms. Teisinė pagalba gali būti būtina, kai tai yra privaloma pagal nacionalinę teisę, kai to reikia dėl proceso ar bylos sudėtingumo arba kai tai yra būtina dėl pareiškėjo interesų svarbos, be to, gali būti atsižvelgiama ir į tai, kiek veiksmingai pareiškėjas gali pats teisme ginti savo teises (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1979-10-09 sprendimą byloje A. prieš Airiją, 2005-02-15 sprendimą byloje S. ir M. prieš Jungtinę Karalystę). Kita vertus, pagal EŽTT praktiką teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti; ji gali būti neteikiama, pavyzdžiui, kai ieškovo pretenzijos neturi „pagrįstų sėkmės perspektyvų” arba kai pareiškėjas piktnaudžiauja teisinės pagalbos sistema arba pačia teise (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1996-01-18 nutarimą byloje S. prieš Jungtinę Karalystę). Net tose situacijose, kai teisinė pagalba būtina norint užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, valstybėms pagal Konvencijos 6 straipsnį paliekama laisvė pačioms pasirinkti priemones šiai pagalbai garantuoti. Viena iš tokių priemonių gali būti teisinės pagalbos sistemos sukūrimas ir konkretaus teisinio reguliavimo numatymas (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015).
Įstatymo turinys patvirtina, jog jame numatytas konkretus reguliavimas dėl teisinės pagalbos Lietuvoje teikimo ir kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama. LVAT, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 201306-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2013, 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015 ir kt.). Tokia pagalba gali būti teikiama, kaip ir ginčo atveju, apmokant 50 procentų išlaidų (Įstatymo 19 str.).
Šioje administracinėje byloje VGTPT, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis kreipėsi su prašymu į teismą, kad iš atsakovės į valstybės biudžetą būtų priteista 91,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei baigtas, atsakovė informuota raštu tinkamai apie 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą bei jų sumokėjimo tvarką, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nėra sumokėjusi. Atsakovė nesutinka su mokesčiu už advokato nurodytą įrodymų rinkimą (8 val. 45 min.) ir procesinių dokumentų ruošimą (6 val.), kadangi teigia, kad procesinių dokumentų negavo ir apie surinktus įrodymus nebuvo informuota.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų išlaidų yra reglamentuoti Įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimą mokamo užmokesčio dydžius. Jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą (Įstatymo 19 str. 2d.). Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 19 str. 3 d.).
Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas pripažįsta, kad pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kyla iš Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos. Nurodytą įsipareigojimą asmuo prisiima Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prašyme sutiekti antrinę teisinę pagalbą išreikšdamas sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Taigi tokiais atvejais konstatavus atsakovo pareigą atlyginti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei pareiškėjui atsakovui išsiuntus pranešimus padengti teisinės pagalbos išlaidas, o šiam per nustatytą terminą minėtos pareigos neįvykdžius, pareiškėjas, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo lėšas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokomo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (minėta, toliau – ir Taisyklės) ir atsižvelgiant į advokato faktiškai sugaištą laiką antrinės teisinės pagalbos teikimui. Pagal Taisyklių 3.1. punktą, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, su bylos medžiaga susipažinti, pasirengti nagrinėti bylą, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei numatyta) ir kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas. Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, jog advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį teikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pagal aptariamų Taisyklių 33 punktą advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai, priėmusiai sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Jeigu advokatas dokumentų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikti negali, antrinės teisinės pagalbos teikimą gali patvirtinti antrinę teisinę pagalbą gavęs asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas.
Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai teisingumo ministro nustatyta tvarka renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos, sudarančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinę sistemą. Renkant, kaupiant ir perduodant duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, turi būti užtikrinama advokato profesinės paslapties apsauga. Duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reguliuoja advokatų ir advokatų padėjėjų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą bei teikiamą antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui terminus ir tvarką Aprašo 1 punktas). Aprašo 3 punkte nustatyta, jog advokatai ir advokato padėjėjai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, renka ir kaupia duomenis apie byloje atliktus veiksmus ir kitą, advokato nuomone, reikšmingą informaciją apie klientą ir bylą užrašuose ir (ar) kompiuterinėje duomenų bazėje (laikmenoje), saugo baigtas bylas. Bylos duomenys renkami ir kaupiami pagal šio aprašo 1 priedą. VGTPT, kontroliuodama sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymą, turi teisę prašyti advokato ar advokato padėjėjo per 3 darbo dienas pateikti duomenis, sukauptus pildant šio aprašo 1 priede nustatytą formą, jeigu tai suderinama su advokato profesinės paslapties apsauga (pavyzdžiui, gautas skundas dėl advokato suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir pareiškėjas sutinka su advokato profesinę paslaptį sudarančių duomenų apie pareiškėją atskleidimu VGTPT) (Aprašo 5 punktas).
Minėta, kad šioje administracinėje byloje atsakovė nesutikdama su mokesčio dydžiu, argumentuoja, jog advokato nurodytų procesinių dokumentų negavo ir nebuvo informuota apie surinktus įrodymus. Teismas pažymi, kad pareiškėja teismui neteikia duomenų apie, jog teisme ar kitoje institucijoje buvo nagrinėjama civilinė byla, dėl kurios atsakovė 2015-09-24 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą prašė parašyti teismui ieškinį bei atstovauti teisme. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nenustatė, kad tokia byla buvo nagrinėta teisme. Be kita ko, pareiškėja neteikia teismui įrodymų, nurodytų Taisyklių 33 punkte, Aprašo 3 punkte, nors ji pagal Aprašo 5 punktą turėjo teisę pareikalauti advokato, kad tokius duomenis jis jai pateiktų. Pažymėtina, jog kad teismas, vadovaudamasis principu audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė), privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir dėl jų pareikšti poziciją, be to, proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus. Pareiškėja, gavusi atsakovės atsiliepimą, turėjo visas galimybes teikti teismui išsamius paaiškinimus nurodytu klausimu ir visapusiškai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau iki teismo posėdžio to nepadarė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad nurodytos teisinės paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Teismas dėl nurodytos priežasties atmeta pareiškėjos reikalavimą priteisti 50 proc. dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas už įrodymų rinkimą ir procesinių dokumentų ruošimą.
Iš atsiliepimo matyti, kad atsakovė iš esmės sutinka su to, kad jai buvo suteikta advokato konsultacija pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-10-14 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1562-15. Iš Advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 31 d. matyti, jog advokatas spalio 26 d. bendravimo su kliente; faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 1,00 val.
Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD. Vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydis antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur, todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 5,79 Eur ((1 val. x 11,58 Eur)/50 proc., arba 91,20 Eur / 15,75 val.).
Atsakovei buvo siųsti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo registruotu paštu 2017-01-27 ir 2017-06-15. Iš AB „Lietuvos paštas” PVM sąskaitos faktūros matyti, kad valstybės išlaidos, susijusios su minėtų raštų teikimu, sudaro 2,34 Eur: 1,17 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (0,58 Eur) + mažosios korespondencijos siunta iki 20 gr. (0,39 Eur) + PVM 21 proc. (0,20 Eur)) ir 1,17 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (0,58 Eur) + mažosios korespondencijos siunta iki 20 gr. (0,39 Eur) + PVM 21 proc. (0,20 Eur)).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas iš dalies, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 5,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2,34 Eur pašto išlaidų, iš viso 8,13 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, paaiškina atsakovei, priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele” Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. M. valstybės naudai 5,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 2,34 Eur pašto išlaidas, viso 8,13 Eur (aštuonis eurus ir 13 euro centų).
Kitoje dalyje pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.