Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2000-10-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2002-03-29 panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę;2003-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių;2006-01-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 3 d. – 40 parų arešto;2006-11-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. – 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;2006-12-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d.– 3 metams laisvės atėmimo;2007-09-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 5 metams laisvės atėmimo;2010-02-01 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. – 6 metams laisvės atėmimo;2010-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 7 metams laisvės atėmimo;2013-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, -

- kaltinamas LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. 2015-06-23 apie 01.00 val., įsibrovė į saugomą teritoriją – tvora aptverto namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slaptai pagrobė svetimą turtą - V. K. motociklą „Honda VTX 1300“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) eurų vertės.

Kaltinamasis Z. K. kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-06-23 vakare išėjo iš prekybos centro „Maxima“, esančio Salininkuose, Vilniuje ir ėjo pasivaikščioti, nuėjo iki (duomenys neskelbtini) g. ir pamatė, kad aptvertoje namo teritorijoje stovi du motociklai, sugalvojo vieną iš jų pavogti, atidarė vartelius, pateko į teritoriją, kur stovėjo motociklai. Motociklą „Honda“ išstūmė iš kiemo už vartų, nulaužė užvedimo spynelės mechanizmą, užvedė ir nuvažiavo pas pažįstamą M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis nesakė, kad motociklas yra vogtas, pasakė, kad jis jo ir pasiūlė nupirkti jį. Miroslavas motociklą nusipirko už 200 eurų, dokumentų neprašė.

Iš 2015-09-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Z. K. patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 73-80).

Iš pagarsintų nukentėjusiojo V. K. parodymų matyti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Namo kieme laiko du motociklus, tai yra Harley D. S. 883 ir Honda VTX 1300 v/n (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 1,300 cm³ (55kw), id. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklus kieme pradėjo laikyti prieš savaitę ir jie yra matomi iš gatvės. 2015-06-23, apie 01.00 val. motociklai buvo tvarkingi ir stovėjo kieme. Namo vartai buvo uždaryti ir užrakinti su užkaba iš vidaus, spyna nebuvo užrakinta. Apie 06.00 val. jis atsikėlė ir išėjęs į lauką pastebėjo, kad kiemo vartai atviri ir iš kiemo pagrobtas jo motociklas Honda VTX v/n F. M. vairas buvo neužrakintas, signalizacija neįrengta. Motociklas „Kasko“ draudimu nedraustas. Per kiemą gatvės buvo matyti motociklo padangų protektoriaus žymės, kurios dingsta nuo namo vartų nutolus apie 2 metrus. Nakties metu jokių pašalinių garsų negirdėjo. Dėl motociklo vagystės jam buvo padaryta 5300 eurų žala. Kadangi jam motociklas yra gražintas, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikš. (1 t., b.l. 16, 22).

Iš pagarsintų liudytojo M. G. parodymų matyti, kad 2015 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena Naujininkų rajone, Vilniuje, netoli kioskų susipažino su Z., apie 30 metų amžiaus, kurio pavardės nežino, jam tuomet pritrūko pinigų alui ir jis šalimai stovinčio Z. paprašė centų, paskui įsikalbėjo ir nuėjo gerti kartu. Bendraujant jie apsikeitė numeriais. Dar kartą buvo susitikę, pagėrė kartu ir išsiskyrė. 2015 m. birželio mėnesio viduryje, tiksliai dienos neatsimena, jam nakties metu, laiko nurodyti negali, paskambino Z. ir pasakė, kad turi motociklą ir jog nori jam parodyti. Iš kur Z. nakties metu turėjo motociklą jis neklausė, nesidomėjo, tačiau sutiko su juo susitikti ir nakties metu su taksi automobiliu atvažiavo į Z. nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini) g., aikštelėje prie maisto produktų parduotuvės, netoli jo namų, kur gyvena jo motina ir jis dažnai lankosi. Jis pasidomėjo kur yra motociklo dokumentai. Z. pasakė, kad dokumentai yra pamesti, raktelių nuo motociklo taip pat neturėjo, valstybinių numerių ant motociklo taip pat nebuvo. Jam tai nesukėlė jokių įtarimų. Dėl raktelių Z. nieko nesakė, neaiškino, o jis jo ir neklausė. Iš kur Z. gavo motociklą jis neklausė, apie tai, kad motociklas vogtas sužinojo iš pareigūnų, kurie 2015-08-19 atliko kratą pas motiną namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Z. už motociklą prašė 200 eurų. Jis jam sumokėjo 200 eurų ir nutempė iki netoliese esančių motinos namų, pastatė į garažą, o pats išsikvietė taksi ir nuvažiavo namo. Motociklas iki kratos atlikimo visą laiką stovėjo garaže, adresu (duomenys neskelbtini), pats su juo nevažinėjo. (1 t., b.l. 25-27).

Iš 2015-06-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė motociklo Honda VTC 1300 registracijos liudijimo kopiją (1 t., b.l. 18-19).

Iš 2015-09-04 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta motociklo „Honda VTX 1300“, apžiūra (1 t., b.l. 40-49).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad Z. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d..

Kaltinamasis Z. K. teistas, baustas administracine tvarka, nedirbo, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę Z. K. teismas atsižvelgia į jo asmenybę, teistas 9 kartus, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Z. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistė prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę Z. K. paskirti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-11-05, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-08-26 iki 2015-11-05.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistės prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.