Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Rimantui Aliukoniui, Vytautui Griežei, Romualdui Mikliušui, Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. U., T. L., V. B. ir S. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

G. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 24 str. 4 d. 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir jam nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu priimtas UAB „K.“ atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. nuteistas už tai, kad subūręs organizuotą grupę ir vadovavęs grupės nariams, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su T. L. subūrė organizuotą grupę bei vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., iš anksto suplanavo ir pasiruošė nusikalstamai veikai, t. y. nurodė konkretų svetimą turtą, jo būvimo vietą, t. y. UAB „S. M.“ teritoriją, ir kaip šios bendrovės darbuotojas užtikrino netrukdomą nusikaltimo vykdymą, T. L. iš anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko ir apmokėjus jo (T. L.) nurodymu J. K. užsakytą nusikaltimui padaryti būtinos technikos -automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomą, o V. B. kartu su S. R., 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. C. L.“ išnuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėjus pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162 337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotą A. M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo išvežtas iš teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162 337,54 Lt turtinę žalą.

T. L. nuteistas už tai, kad subūręs organizuotą grupę ir vadovavęs grupės nariams, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y.jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą kartu su G. U. subūrė organizuotą grupę bei vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., UAB „S. M.“ darbuotojui G. U. nurodžius konkretų svetimą turtą - metalą ir jo buvimo vietą, jis (T. L.) iš anksto susitarė dėl metalo realizacijos vietos ir laiko,apmokėjo jo nurodymu J. K. užsakytą nusikaltimui padaryti būtinos technikos - automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomą, o V. B. kartu su S. R., 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. C. L.“ išnuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėjus pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies,2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą A. M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo išvežtas iš teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162 337,54 Lt turtinę žalą.

V. B. nuteistas už tai,kad padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą organizuotoje grupėje, t. y.jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su G. U., T. L., S. R., J. K., iš anksto suplanavę ir pasiruošę, tai yra G. U., UAB „S. M.“ darbuotojui, užtikrinus netrukdomą nusikaltimo vykdymą, T. L. iš anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko ir apmokėjus jo (T. L.) nurodymu J. K. užsakytos nusikaltimui padaryti būtinos technikos -automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomą, jis (V. B.), 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. C. L.“ išnuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su S. R. padėjo pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162 337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą A. M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numaris (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą Rusijos bendrovėje „D.“, po ko metalas buvo išvežtas iš teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162 337,54 Lt turtinę žalą.

S. R. nuteistas už tai, kad padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą organizuotoje grupėje, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su G. U., T. L., V. B., J. K., iš anksto suplanavę ir pasiruošę, tai yra G. U., UAB „S. M.“ darbuotojui, užtikrinus netrukdomą nusikaltimo vykdymą, T. L. iš anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko ir apmokėjus jo (T. L.) nurodymu J. K. užsakytos nusikaltimui padaryti būtinos technikos - automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomą, jis(S. R.), 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. C. L.“ išnuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su V. B. padėjo pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini)0, išnuomotą UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabė numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą A. M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo išvežtas iš teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162 337,54 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra ir neteisingos, ir nepagrįstos.Pirma, nesutinkama su prielaidomis grįsta pirmosios instancijos teismo išvada,kad nenuoseklūs, „prieštaringi kaltinamųjų parodymai,duoti ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme“ yra pilnai paneigti liudytojo J. K. parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neabejotinai patikėjo,laikė juos nuosekliais ir patvirtintais kitų byloje surinktų įrodymų. Apelianto nuomone, liudytojas J. K. yra toks proceso dalyvis, kurio parodymų pagrindu yra sukonstruota visa baudžiamoji byla. Visos pirmosios instancijos teismo išvados byloje yra formuluojamos ir grindžiamos remiantis prieštaringa, netikslia bei nepatikrinta informacija, gauta vien tik iš šio liudytojo parodymų, sąmoningai nutylint bei ignoruojant kitų proceso dalyvių parodymuose nurodomas aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jo parodymams nesuteikia jokios išankstinės ar didesnės galios, todėl tokio asmens parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir ypač teisme, turėjo būti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, nes kaltinamojo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu, parodymai jų patikimumo aspektu yra lygiaverčiai, todėl ir apeliantui, ir kitiems nuteistiesiems kategoriškai neigiant dalyvavimą nusikaltimo padaryme, o byloje, be J. K. parodymuose esančių abstrakčių samprotavimų dėl asmenų, neva įvykdžiusių vagystę, nesant jokių kitų apelianto bei kitų nuteistųjų teiginius paneigiančių įrodymų, vien J. K. prieštaringų, tarpusavyje nesutampančių parodymų, nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimui. Šiuo konkrečiu atveju J. K. parodymai galėjo būti vertinami tik kaip prielaida, jog apeliantas galėjo dalyvauti nusikaltimo padaryme, tačiau prielaidomis nuosprendžiai negrindžiami. Liudytojo J. K. parodymai vien tik dėl neva tariamos vagystės organizavimo esminių aplinkybių - laiko, vietos, bendravimo su apeliantu, kitais nuteistaisiais, transporto užsakymo, jo dalyvavimo metalo pakrovime, kitų svarbių aplinkybių nėra nuoseklūs ir nekintantys, kaip teigiama nuosprendyje, o akivaizdžiai prieštarauja ne tik apelianto ir kitų nuteistųjų - T. L., V. B., S. R. parodymams, bet taip pat prieštarauja ir liudytojų A. A. (t. 1, b.l. 131 -132), J. B. (t. 1, b. l. 152 - 153), V. Č. (t. 1, b. l. 157 - 158), M. V. (t. 1, b. l. 133 - 136), I. K. (t. 1, b. l. 140 - 141, 142 - 145, 146 - 147), K. C. parodymams, kitų byloje esančių įrodymų - (UAB„E.“ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotam įrašui (t. 2, b. l. 42 - 44), įvykio vietą ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių duomenims bei T. L.,apelianto,V. B., S. R., J. K. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių skambučių išklotinių duomenims (t. 2, b. l. 161 - 196) -visumai, dėl kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė vien tik apeliantą ir kitus nuteistuosius apkaltinančiu aspektu, t. y. iš esmės pripažino preziumuojamas hipotetines prielaidas kaltės įrodymu. Toks duomenų vertinimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad pažįsta T. L., G. ar G, S. < ... > Prieš keturis metus sužinojo, kad V. gamykloje yra išparduodami metalo profiliai ir įrenginiai. Paklausė kaimyno T. L., gal jam įdomu susitikti su V. < ... >Sutartą dieną kartu nuvažiavo pas V. Dar buvo direktorius ar realizacijos viršininkas G. Nuėjo į gamyklą, viskas buvo parodyta.< ... > Vieną dieną sutiko T. L., kuris paklausė, kodėl jo pažįstami neveža jam metalo. Jis (J. K.)atsakė, kad nieko nežino,kad gali paskambinti ir sužinoti.Neprisimena, kam paskambino. Susitiko kavinėje. Buvo pokalbis. G. pasakė, kad yra keturi rulonai metalo, surūdijęs, niekam nereikalingas, keletą metų ten guli.< ... > Paminėjo kažkokią firmą, kurios neprisimena. Niekas nežinojo, kieno tas metalas. G. pasakė, kad jo vežimui neturi transporto. Jis (J. K.) paskambino transporto agentūrai ir paklausė, ar gali padėti transportuoti. Jam atsakė, kad gali, tik reikia konkretumo: koks metalas, koks svoris, kur reikia vežti. Po to nuvažiavo pas L. ir pasakė jam, kad gali nuvežti, bet reikia konkretumo. L. jam davė lapelį, su kurio jis (J. K.) nuvažiavo ir atidavė transporto skyriui. < ... > Iš transporto agentūros jis (J. K.) važiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo kranai. < ... > Jis (J. K.) užsakė fūrą, o pakeliui ir kraną. Pakrovimo vietoje jis (J. K.) nebuvo, nedalyvavo, nežinojo, ar tas metalas vogtas, ar ne. Dėl vagystės su nieko nesitarė. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomos apklausos teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad K. C. jis nepažįsta.2009 metų laikotarpiu, kai buvo įvykdyta vagystė, Lenkijoje nebuvo. < ... > Neprisimena, kiek kartų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pats nusprendė viską pasakyti, nes tyrėja jam sakė, kad jeigu jis tylės, nieko nesakys, tai jis bus kaltas. Metalas jo nedomino. Jo paprašė, kad organizuotų mašinas, už tai pažadėjo 200,00 Lt. Jokios vagystės iš jos pusės nebuvo. Dėl vagystės nieko nežinojo, padarė tai, ko jo paprašė. Ar metalas vogtas, ar ne, jis nežinojo. Dėl nieko neprisipažino, nieko nepavogė. Nežino, kas organizavo metalo pardavimą, kieno tai metalas, jam tik reikėjo padėti su transportu. Su V. nieko bendro neturėjo ir neturi. Su kaltinamaisiais nebuvo pokalbio apie tai, kad pavogti metalą. Kai organizavo transportą nesuvokė, kad tai kažkokia vagystė. Apeliaciniame skunde taip pat cituojami liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 7, b. l. 63 - 64). Nurodoma, kad tariamos vagystės dieną (2009 m. birželio 12 d.) apeliantas su J. K. mobiliojo ryšio pagalba nebendravo, be to, nei vienoje iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių J. K. apklausų, jis net nebuvo paminėjęs,jog skambino apeliantui G. U. 2009 m. birželio 11 d.,todėl akivaizdu, kad byloje užfiksuoti J. K. skambučiai apeliantui 2009 m. birželio 11 d., t. y. skambučiai 12:02 val. - išeinantis praleistas skambutis, 12:07 val. - išeinantis skambutis 18 sek. trukmės, 12:10 val. - išeinantis praleistas skambutis, ir 12:11 val. - išeinantis skambutis 23 sek. trukmės, atitinka būtent apelianto paaiškinimus ir nėra susieti su tariamos vagystės padarymu, atsižvelgiant į byloje objektyviai nustatytą aplinkybę, jog kraną metalui pakrauti J. K. užsakė 2009 m. birželio 12 d. (t. 2, b. l. 161 - 196).

Apeliantas taip pat teigia, kad duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog įtariamuoju, o vėliau ir kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje jis tapo neatsitiktinai, o tik nepagrįstų, nepatikrintų, ir melagingų J. K. parodymų dėka, kurie, šiuo konkrečiu atveju, byloje atsirado taip pat neatsitiktinai, o buvo tinkamu laiku (2011 metų rudenį) surežisuoti ir įtakoti J. K. gero pažįstamo, įmonių UAB „S. M.“, UAB „N. V.“, UAB „A.“,įsikūrusių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko M. V.. Būtent M. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė versiją, kad su vagyste turėtų būti susijęs žmogus, kuris arba dirbtų, arba kaip nors kitaip turėtų ryšį su UAB „S. M.“, t. y. nurodė, kad pavogtas metalas buvo saugomas neva UAB „S. M.“ teritorijoje, kad būtent apeliantas neva 2008 metais, kai dar UAB „S. M.“ vykdė veiklą, pakvietė į gamyklą delegaciją iš Lenkijos, kurios sudėtyje buvo verslininkai V. Š. ir L. K., atvažiavę kartu su T. L., kad būtent apeliantas kryptingai, 2009 metų pavasario pabaigoje, domėjosi UAB „A.“ teritorijoje esančio ožinio krano suremontavimu, norėdamas tuo pasakyti, kad metalą-ruloninį plieną-būtų lengviau pakrauti ožinio krano pagalba.Tačiau M. V. sąmoningai nutylėjo,jog apeliantas jam priklausančiose įmonėse - UAB „S. M.“, UAB „N. V.“, UAB „A.“, 2009 metais dirbo darbų saugos ir sveikatos specialisto pareigose, kad buvo Naujosios Vilnios bendruomenės valdybos nariu, atsakingu už sportinę veiklą ir sportinių renginių organizavimą rajone, kad vykdydamas savo tiesiogines pareigas, privalėjo domėtis ir teirautis dėl ožinio krano remonto atlikimo tam, kad pranešti jų įmonę kuruojančiam inspektoriui dėl ožinio krano eksploatavimo įmonės veikloje, kad būtent jis asmeniškai supažindino apeliantą su savo senu draugu J. K., prašydamas organizuoti vamzdžių, kuriuos pirko J. K. iš M. V. įmonės, supjaustymą pagal išmatavimus, kad būtent 2009 metų birželio mėnesį J. K. kreipėsi į apeliantą dėl armatūros pirkimo iš Ukrainos,tikslu parduoti ją Lenkijoje, ir šiuo klausimu skambino jam, prašant duoti pažįstamo S. M. kontaktus. M. V. nurodymu, G. U. teigia skambinęs įvairiems verslininkams, susijusiems su metalo verslu, tame tarpe ir T. L., tikslu realizuoti M. V. įmonių sandėliuose metalinių vamzdžių produkciją. M. V. sąmoningai nutylėjo, kad 2011 metais, jo santykiai su apeliantu pablogėjo dėl to, kad jis įstatymų nustatyta tvarka, per teismus, prisiteisė iš liudytojui priklausančių įmonių - UAB „N. v.“ ir UAB „A.“ jam (apeliantui) neišmokėtą darbo užmokestį. Būtent tuo metu, 2011 metų vasarą, kai jis atsisakė baigti civilinę bylą su UAB „A.“ M. V. pasiūlytu būdu, t. y. atsiimant ieškinį iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo. M. V., išreikšdamas savo nepasitenkinimą apelianto apsisprendimu, jų susitikimo metu pareiškė, kad tokiu atveju jis susidoros su juo kitokiu būdu - per teisėsaugos institucijas bei savo pažįstamą J. K., kuris atitinkamai pakeis savo parodymus, kad apeliantas taps pagrindiniu įtariamuoju metalo vagystės byloje.Taip ir atsitiko, nes būtent po jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pradedant nuo 2011 m. vasario 9 d., G. U. 2011 m. vasario 4 d. pareikštas abstraktus pirminis įtarimas dėl vagystės padarymo buvo sukonkretintas: po M. V. apklausos, įvykusios 2012 m. spalio 24 d., kitą dieną, t. y. 2012 m. spalio mėn. 25 d., apeliantui buvo pareikštas jau M. V. parodymus atitinkantis, patikslintas įtarimas,kurio pagrindu, 2012 m. lapkričio mėnesio bėgyje, koreguoti ir atitinkamai formuluojami pagrindinio liudytojo - J. K.- parodymai šioje byloje.

Apelianto teigimu, jo motyvų dėl liudytojo M. V. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi pirmosios instancijos teismas netikrino,savo pozicijos dėl liudytojo M. V. parodymų patikimumo nuosprendyje nepateikė,o priešingai, kaip G. U. kaltės įrodymą,laikė minėto liudytojo jokiais bylos duomenimis nepagrįstus samprotavimus teismo posėdžio metu apietai,jog apeliantas neva gerai išmano metalo prekybos versląbei logistiką,jogpraėjustrumpam laikui po vagystės, buvo labai susijaudinęs, sakė,kad J. K. ieškomas dėl to metalo, prašė pagalbos. Pagal tariamą apelianto kalbėseną, išvaizdą, jis neva suprato, kad pastarasis kažko labai bijo, todėl, padarė išvadą dėl jo dalyvavimo nusikaltime, pranešė apie tai tyrėjai. G. U. nuomone, vien šios liudytojo M. V. nurodytos aplinkybės paties apelianto duotų parodymų kontekste kelia pagrįstų abejonių dėl minėto liudytojo parodymų, kaip įrodymų šaltinio objektyvumo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų G. U. yra įsitikinęs, kad už didelės vertės svetimo turto pagrobimą yra nuteistas nepagrįstai, neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Antra, nesutinkama su prielaidomis grįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog menamas sunkus nusikaltimas -kvalifikuota vagystė- buvo padarytas organizuotos grupės. Byloje nėra jokių duomenų, jog G. U. kartu su T. L. subūrė organizuotą grupę bei vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., iš anksto suplanavo ir pasiruošė nusikalstamai veikai, t. y. nurodė konkretų svetimą turtą, jo būvimo vietą, ir kaip šios bendrovės darbuotojas užtikrino netrukdomą nusikaltimo vykdymą. Vien tas požymis, kad apeliantas dirbo UAB „S. M.“, dar neduoda jokio pagrindo tvirtinti apie jo vaidmenį organizuojant grupę ir juo labiau jai vadovaujant, o ta aplinkybė, kad metalo išvežimo metu jis buvo šalia įvykio vietos pastatų komplekso vidinėje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nesuteikia jokių teisinių pagrindų jį apkaltinti nusikaltimo vykdymo užtikrinimu, nes iš apelianto naudojamo mobilaus ryšio telefono metalo išvežimo metu nebuvo skambinta nei vienam iš bylos kaltinamųjų ir/ar liudytojų, nei vienas iš liudytojų, buvusių tariamos vagystės vietoje, nematė jo nusikaltimo vietoje.

Pagal suformuotą teismų praktiką nuteistiesiems pareikšto kaltinimo grupės asmenų bend­rininkavimu įrodinėjimui keliami labai konkretus uždaviniai: įrodyti kiekvieno iš bendrininkų grupės asmens funkciją, indėlį į bendrą nusikaltimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį, t. y. kiekvieno bendrininko norą veikti kartu su kitais, siekiant apjungti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Toks baudžiamojo įstatymo reikalavimas dar labiau akcentuoja bylos duomenų turinio informacinę reikšmę ir jų išsamaus išnagrinėjimo bei tikslaus vertinimo svarbą,taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 2K-7-200/2008). Nuosprendyje nėra jokių nuorodų į požymius, remiantis kuriais pirmosios instancijos teismas įžvelgė šioje byloje organizuotą grupę. Nuosprendyje nemotyvuotai, akivaizdžiai deklaratyviai, teigiama, jog G. U. padarė nusikaltimą, numatytą ir Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. Anot pirmosios instancijos teismo, be apelianto, nusikaltime veikė dar trys asmenys – T. L., V. B. ir S. R.. T. L., kaip ir apeliantui G. U., inkriminuota Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., o V. B. ir S. R. įvardyti kaip padėjėjai, nenurodant vykdytojo (vykdytojų) nusikalstamojoje veikoje, kurią, neva, organizavo net du organizatoriai. Apelianto manymu, nesant nagrinėjamoje byloje nustatytų ir įvardytų neva padarytos nusikalstamos veikos vykdytojų,negalima konstatuoti, jog G. U. veikė kaip nusikalstamos veikos bendrininkas – organizatorius.Pirmosios instancijos išvados dėl organizuotos grupės egzistavimo šioje baudžiamojoje byloje padarytos neišsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, prieštaraujant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog esant nurodytoms aplinkybėms skirdamas bausmę, teismas turėjo neatsižvelgti į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (Lietuvos Respublikos BK 60 str.2d.),todėl nepagrįstai nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Skirtingai nei civilinėse bylose, kuriose įrodymai vertinami vadovaujantis vadinamuoju tikimybių pusiausvyros principu,baudžiamojoje byloje reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo.Tuo tarpu visi neaiškumai ir netikslumai turi būtiaiškinamikaltinamojo naudai.G. U. nuomone,pirmosios instancijosteismas šioje baudžiamojoje byloje padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius teismui priimti teisingą nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d., 7 str., 10 str. 2 d., 22 str. 3 d., 44 str. 5, 6, 7 d. nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį, nes išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p., 20 str. 5 d. reikalavimų, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos AukščiausiojoTeismo praktikos ir taigalimai lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. T. L. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išsamiai ir nuosekliai nurodė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikė susijusius įrodymus. Iš bylos medžiagos bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių aiškiai matyti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 178 str. 3 d. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus liudytojo J. K. parodymus. Minėtam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nors galimai jis apkalbėjo kitus asmenis, siekdamas išvengti savo arba kitų asmenų atsakomybės klausimo. Iš surinktos baudžiamosios bylos medžiagos ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad niekas iš liudytojų nenurodė, kad T. L. organizavo metalo vagystę ir realizavo šį metalą. Manytina, kad J. K., duodamas parodymus jau kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad apeliantas jam davė pinigus transportui apmokėti ir jis juos nuvežė į transporto bendrovę. Iš telefoninių pokalbių suvestinių ir užfiksuoto telefono buvimo vietos matyti, kad T. L. metalo vagystės metu buvo Lenkijoje ir perduoti J. K. pinigų už transportą neturėjo jokių galimybių. Tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos nusikaltimų Nuosavybei tyrimo skyriaus tyrėjo 2011 m. lapkričio 25 d. tarnybinis pranešimas. Be to, liudytojas K. C., kuris nupirko minėtą metalą, taip pat nurodė, jog dėl metalo pirkimo jis su T. L. nekalbėjo,o atvirkščiai,būtent liudytojas, J. K., kuriam apelianto nuomone, nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pasiūlė minėtą metalą K. C.. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. 2012 m. lapkričio 26 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo paskutinėje pastraipoje teigė, kad jis net nežino, į kurį Lenkijos miestą buvo nuvežtas metalas, tačiau tos pačios apklausos metu nurodė, kad jis pats nuvyko į transporto bendrovę ir nuvežė,neva,ant lapelio T. L. užrašytą metalo gavėjo adresą tam,kad būtų paskaičiuotas transporto kilometražas nuo krovinio siuntėjo iki jo gavėjo.Į šį esminį J. K. parodymų prieštaravimąnei ikiteisminio tyrimo metu,nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo kreipiamas dėmesys ir jis liko nepašalintas bei neaptartas teismo nuosprendyje. Keistai atrodo, kad buvęs įtariamasis J. K. tik po keturių metų prisiminė,neva,kas organizavo vagystę ir ikiteisminis tyrimas joatžvilgiu iš karto buvo nutrauktas.Tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. apklausiamas teismo posėdyje jis jau tvirtino, kad <nieko nepavogiau, (....) aš nei apie vieną kaltinamųjų negaliu pasakyti ar jie ką pavogė ar ne. Tik praėjus tiek laiko žiūriu, kad gavosi taip, kad metalas buvo pavogtas, o tada aš nieko nežinojau, manęs paprašė aš padariau. Aš dėl metalo nežinau, ar jis vogtas ar ne, kieno jis yra, manęs paprašė aš padariau. >. < Aš nežinau kas organizavo metalo pardavimą, kieno metalas, man tik reikėjo padėt su transportu>. < Aš negaliu jums pasakyti ar tai vagystė ar ne vagystė, aš iš viso nieko nesupratau>. Tokie prieštaringi liudytojo J. K. parodymai tik patvirtina tą faktą, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar nuslėpdamas tikruosius minėto metalo vagystės organizatorius, J. K. klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą bei siekė savo atsakomybę perkelti kitiems asmenims. Gynyba pastoviai prašė teismo įpareigoti prokurorę pristatyti ir leisti susipažinti su Lenkijos piliečio - liudytojo K. C. prašymo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nepagrįstai nebuvo pridėta prie baudžiamos bylos, nors ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas. Prokurorė, dėl nežinomų priežasčių, kažkodėl teismo įpareigojimo ilgai nevykdė. Be to, buvo prašoma iškviesti šį prašymą padavusį liudytoją, kuris pats prašė prijungti prie bylos labai svarbius dokumentus, tačiau prokurorė eilinį kartą norėjo apsiriboti tik šio, t. y. K. C. liudytojo apklausos protokolo pagarsinimu. Tačiau iškviestas į teismą liudyti K. C. parodė, kad <... suradau kai kuriuos dokumentus, kurie galėtų patvirtinti visą eigą. Radau savo užrašų knygelės užrašą, jis atspindi apie ką buvo kalba, dažnai darau tokius užrašus, čia aš užrašiau, kad skardos pardavimo pasiūlymas. Šitą pasiūlymą gavau iš pono J. K., nežinau kokiu būdu jis surado mano firmą ...K. atvyko į mano firmą, pasiūlė skardą..... vieną kartą J. K. buvo mano biure, vėliau neprisimenu, kad būčiau jį matęs, neprisimenu ar mes kalbėjome su juo telefonu. Manyčiau, kad galėčiau atpažinti J. K., nes jam būdingas bruožas - didelė nosis>. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo prašoma prijungti pateiktus K. C. rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog J. K. buvo atvykęs pas minėtą liudytoją dėl metalo pardavimo, tačiau prokurorė, dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių, tam prieštaravo. Teismas, nusprendė prijungti rašytinius dokumentus prie bylos. Vėliau prokurorė paprašė šių dokumentų rašysenos ekspertizės. Teismas pranešė, kad prašymas dėl ekspertizės bus nagrinėjamas kitame teismo posėdyje, tačiau teismas dėl nepaaiškinamų priežasčių, pamiršo apie tokio prašymo buvimą ir jo nenagrinėjo nei kitame, nei sekančiuose posėdžiuose.Taigi, manytina, kad teismas, būdamas neobjektyvus ir šališkas, neanalizuodamas visų įrodymų, pamiršęs apie prokurorės prašymą skirti ekspertizę ir kitame teismo posėdyje net nepaminėdamas apie tokio prašymo egzistavimą, priimdamas nuosprendį vadovaudamasis tik prieštaringais liudytojų parodymais, nepadarė būtinos K. C. akistatos su J. K. ir jo atpažinimo. Akivaizdu, kad tik atkartodamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba perskaitęs liudytojų parodymus be liudytojų apklausos teisme, bei surašytą kaltinamojo akto turinį ir kai kuriuos iš jo konteksto ištrauktus sakinius, teismas priėmė neteisingą nuosprendį. Pirmos instancijos teismas, atkartodamas kaltinamojo akto turinį bei ištraukdamas iš jo konteksto atskiras frazes ir perkeldamas jas į nuosprendį, visiškai nemotyvavo, neargumentavo savo priimto nuosprendžio, nepasisakė dėl prieštaringų liudytojų parodymų, neaptarė prieštaravimų, t. y. J. K. ir K. C. parodymų bei K. C. pateiktų rašytinių įrodymų, telefoninių pokalbių fiksavimo vietų, visų kitų byloje liudytojų ir kaltinamųjų parodymų, kurie paneigia apelianto T. L. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku,ką nustatė pats teismas, pripažindamas V. B. kaltu, kadangi nuosprendyje tik nurodyta, kuo jis yra kaltinamas, o toks išdėstymas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. 1 p., gali būti surašomas tik išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje(BPK305str.3d.1p.).Apelianto įsitikinimu, nuosprendis, surašytas perrašant kaltinimą iš kaltinamojo akto, ne tik prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, bet ir yra laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Priešingai, nei nustatyta nuosprendyje, liudininkas - P. J., 2009 m. rugpjūčio 13 d. asmens atpažinimo metu, parodė, kad:„iš pateiktų atpažinti asmenų aš neatpažįstu nei vieno. Tarp šių žmonių nėra asmens, kuris 2009 m. birželio 12 d. perdavė man pinigus už metalo pakrovimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žmogus laikantis rankoje Nr. 1 yra per liesas, asmuo per vidurį visiškai nepanašus, o trečias vyriškis (Vyriškis Nr. 3-V. B.) yra stambesnis už tą vyrą, vyresnis“, minėtas liudytojas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat parodė, kad neatpažįsta nei vieno iš kaltinamųjų, kaip asmens vadovavusio pakrovimui. Be to, kiti liudytojai - A. K., V. P., J. B. bei V. Č., nurodė, kad nepažįsta asmenų, esančių teismo posėdžių salėje. Liudininkas V. P., parodė, kad žmogaus kuris pasakė kur jam važiuot teismo posėdžių salėje nėra, o V. Č., nors asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nurodė, kad V. B., yra panašus į žmogų, jį pasitikusį prie gamyklos pastato, tačiau jo bei kitų nuteistųjų teismo posėdžių salėje neatpažino. Remiantis liudininkų parodymais galima daryti pagrįsta išvadą, kad nei vienas liudytojas (nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu) nepatvirtino, kad apeliantas dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Pažymėtina, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas J. K., neparodė, kad su kažkuo tarėsi dėl vagystės padarymo, ar matė, kad V. B. krovė metalą bei parodė, kad pokalbio su kaltinamaisiais apie metalo vagystę iš viso nebuvo, o apie padarytą nusikalstamą veiką suvokė tik tada, kai jau buvo sulaikytas ir jam buvo išaiškinta kuo jis kaltinamas. Pažymėtina, ir tai, kad teismas ne tik sureikšmino J. K., kaip liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymus, bet taip pat neatsižvelgė į kaltinimo formuluotę: „Jis (V. B.), 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. P. L.“ išnuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su S. R. padėjo pakrauti UAB„K.“priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų ...“ Apeliantas nurodo, kad nei jis, nei S. R., neturi kranininko specialybės, nemoka kranu krauti plieno, o kraną bei kitas transporto priemones, kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, išnuomojo liudininkas J. K., kuris taip pat parodė, kad nei su V. B., nei su kitais asmenimis dėl plieno, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vagystės nesitarė. Plieną krovė liudytojas P. J., kuris yra kranininkas. Apelianto įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų ir todėl padarė neteisingą išvadą dėl jo kaltės. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas santykinai daug dėmesio skyrė telefoninių ryšių išklotinių analizei, tačiau minėtos išklotinės patvirtina tik tą faktą, kad apeliantas naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu su atitinkamais numeriais ir galimai bendravo su kitais nuteistaisiais.Šios mobiliojo ryšio telefonų išklotinės nurodo tik informaciją, iš kurio ir kokiam mobiliojo ryšio telefono numeriui buvo skambinta, bet nepateikia telefoninių pokalbių turinio. Todėl minėti duomenys niekaip negali patvirtinti vagystės fakto. Be to, nors telefoninių ryšių išklotinės ir patvirtina faktą, kad apeliantas naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu būdamas bazinių stočių, esančių prie nusikalstamos veikos padarymo vietos, veikimo zonoje, teismas nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad jo mama, pas kurią nusikalstamos veikos padarymo dieną, t. y 2009 m. birželio 12 d. apeliantas buvo ir slaugė, gyvena Linksmojoje gatvėje, kuri kertasi su (duomenys neskelbtini) g., t. y. su gatve kurioje buvo padaryta nusikalstama veika bei greičiausiai yra toje pačioje bazinių stočių veikimo zonoje. Todėl, V. B. įsitikinimu, teismas turėjo itin kritiškai vertinti minėtus duomenis visų byloje esančių įrodymų kontekste, atsižvelgti ir į apelianto parodymų turinį, nesuteikti netiesioginiams įrodymams perdėtos reikšmės ir grįsti jais apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas apskritai nevertino ir netyrė apelianto parodymų dėl jo buvimo vietos 2009 m.birželio 12 d. Ši gynybos versija nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įrodymų tyrimo metu teisme iš vis nebuvo nagrinėta, nebuvo apklausti kaimynai ar atlikti kitokie veiksmai skirti paneigti šį faktą. Todėl, atsižvelgiant į in dubio pro reo principą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltintojui, apeliantas mano, kad teismas minėtus parodymus turėjo vertinti jo naudai.

Apeliaciniame skunde teigiama,kad nuosprendyje nepasisakyta apie 2009 m. birželio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos sudėtį, jos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, kaip pvz., neatskleistas nuteistųjų tyčios turinys. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesinės nuostatos nustatančios, kad aprašomojoje dalyje jis turi pagrįsti nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Aprašomojoje dalyje nustatyta, kad vagystė buvo padaryta apie 18.00 val., t. y. pakankamai šviesiu paros metu, saugomoje gamyklos teritorijoje, minėtas aplinkybes pagrindžia gretimai buvusios įmonės vaizdo kamerų įrašai.Tai reiškia, kad nebuvo jokio slapto veikimo turto pagrobimui. Taip pat, nepasisakoma kuo pasireiškė apelianto ar kitų nuteistųjų tyčia, nepateikiami įrodymai ne tik dėl jo buvimo vietos, bet taip pat,kad apeliantas pasisavino bei siekė pasisavinti svetimą turtą, t. y. UAB „K.“ priklausantį plieną.Nuosprendyje nėra atskleistas nei vieno iš kaltinamųjų tyčios turinys, bei nenurodyti, tai patvirtinantys įrodymai. Taip pat, nepaneigti nuteistųjų parodymai,kad nė vienas iš nuteistųjų nesitarė ir neorganizavo vagystės, kad neveikė organizuotoje grupėje bei nežinojo,kad metalas yra svetimas turtas bei yra grobiamas. Už išvežtą metalą atsiskaitė Lenkijos bendrovė „B.“, o tai reiškia, kad turtas nebuvo neatlygintinai pagrobtas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių liudininkų parodymų, o vadovavosi 2009 m. birželio 22 d. UAB „K.“ buhalterine pažyma, kad ši įmonė įsigijo metalą už 1860663,46 Lt. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad metalas buvo pirktas dar 2008 m. ir visą tą laiką buvo laikomas lauke, nesaugomoje teritorijoje. Byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad metalo kaina buvo ženkliai mažesnė, kadangi jis buvo nekondicinis, netinkamas perdirbti, surūdijęs, kelis metus gulėjęs gamyklos teritorijoje. Atsižvelgiant į šių įrodymų turinį, darytina išvada, kad nors UAB „K.“ įsigijo metalą už nurodytą kainą, per laiką jis nuvertėjo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo laiku buvo savo namuose. Bylos nagrinėjimo teisme metu tai nebuvo paneigta, o jo kaltė šioje byloje neįrodyta. Visų pirma, nėra įrodyta, kad apskritai įvykdyta vagystė.Teismas, konstatuodamas vagystės faktą, rėmėsi iš esmės vien J. K. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad šioje byloje J. K. pats buvo įtariamasis, taigi, jo parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas pačiam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad būtina remtis kaltinamojo T. L. parodymais, kurie nuoseklūs ir logiški, juos patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas K. C.. Iš T. L. parodymų matyti, kad su metalo savininkų žinia metalas buvo išgabentas mėginant sudaryti sandorį, tačiau jam neįvykus dėl nesutartos kainos, buvo kreiptasi į teisėsaugą. Tai patvirtina ir faktas, kad į policiją kreiptasi tik praėjus 10 dienų nuo metalo išvežimo. Kita vertus, metalo pakrovimas vyko šviesiu paros metu, oficialiai samdant įvairių įmonių vilkikus, forminant dokumentus, esant teritorijoje apsaugos vaizdo kameroms.Pastarosios aplinkybės paneigia, kad buvo padarytas nusikaltimas. Jei ir buvo padaryta nusikalstama veika, turėjo būti įrodyta, kad apeliantas dalyvavo pakraunant metalą ir žinojo, kad daromas nusikaltimas.Byloje nėra neginčytinai įrodyta, kad jis buvau metalo pakrovimo vietoje ir padėjo krauti metalą. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai, apelianto neatpažino nė vienas teisme apklaustas liudytojas, buvęs kraunant metalą. Tai, kad S. R. naudotas mobiliojo ryšio telefonas buvo naudotas minėtame rajone (bazinių stočių veikimo zonoje), tikrai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis būtent ten (įmonės teritorijoje) buvo, turėdamas su savimi telefoną. Jei ir buvo įvykdyta vagystė, byloje nėra įrodyta, kad metalą pakrauti padėję asmenys galėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką. Metalo išgabenimą organizavę asmenys galėjo tiesiog pasamdyti arba paprašyti pažįstamų ar nepažįstamų asmenų pagalbos, visai nenurodydami metalo pakrovimo pagrindo ir tikslo. O atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, kad metalas buvo kraunamas šviesiu paros metu,samdant keleto įmonių automobilius, forminant dokumentus, akivaizdu, kad krauti padėjusiam asmeniui negalėjo kilti įtarimas, kad daroma neteisėta veika.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų G. U., T. L., V. B. ir S. R. apeliaciniai skundai tenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK320str. 3 d. nuostatas,teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vis dėlto pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neriboja apeliacinės instancijos teismo veiksmų, tikrinant apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas kiekvienoje byloje, neatsižvelgdamas į tai, ar dėl jų gautas skundas, turi spręsti esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų klausimą.

Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.), atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos Lietuvos Respublikos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų įstatymo reikalavimų, nevertino byloje surinktų įrodymų, dėl ko apeliantų atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl S. R. apeliacinio skundo

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, S. R. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką veikiant organizuotoje grupėje. Nusikalstami S. R. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. C. L.“ išnuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su V. B. padėjo pakrauti UAB„K.“priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą A. M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), išnuomotą UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini),puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini),išnuomotą Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo išvežtas iš teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162337,54 Lt turtinę žalą.

Pažymėtina, kad vagystę (Lietuvos Respublikos BK 178 str.) kaip ir bet kurią kitą nusikalstamą veiką apibūdina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyviai vagystė reiškiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas,neatlygintinis svetimo turto paėmimas irpasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiškia, kad kaltininkas suvokia, jogjis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtą pasisavinti, padarant asmeniui turtinę žalą. Kvalifikuojant asmenų veiką kaip didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimą, turto pagrobimą veikiant organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.), turi būti vadovaujamasi ir subjektyviuoju kriterijumi.Subjektyvusis kriterijus apibūdina psichinį kaltininko santykį su didele pagrobto turto verte bei didele moksline, kultūrine ar istorine pagrobtų vertybių reikšme, veikimu organizuotoje grupėje, kaip vagystę itin kvalifikuojančiais požymiais. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. yra įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai inter alia didelės vertės svetimo turto arba didelės mokslinės,istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimas,arba svetimo turto pagrobimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Akcentuotina, kad S. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino. Nė vienas iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų kaltinamųjų ar liudytojų, tarp jų ir J. K. nenurodė jo kaip asmens, dalyvavusio padarant nusikalstamą veiką, ar kaip asmens su kuriuo buvo tartasi dėl pagalbos išvežant valcuoto plieno lakštų rulonus. Nuosprendyje S. R. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką iš esmės pagrįsta tik liudytojo P. J. teiginiu, kad jis liudytojui kažkur yra matytas, bet negali pasakyti, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, jo neatpažįsta, bet panašus, bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei skyriaus tyrėjo 2011 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo turinyje esančia informacija, gauta išanalizavus įvykio vietą ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių bei asmenų, galimai prisidėjusių prie nusikaltimo, naudojamų mobiliojo ryšio telefonu abonentinių numerių skambučių išklotines, kad 2009 m. birželio 12 d. vagystę padarę asmenys įvykio vietoje naudojosi mobiliojo ryšio abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2009 m. birželio 12 d., nuo 14.30 val. iki 19.35 val., numeris (duomenys neskelbtini)buvo įdėtas į MRT, kurio IMEI - (duomenys neskelbtini), priklausantį S. R.. Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagos bei numerių išklotinių duomenimis, minėtame tarnybiniame pranešime nustatyta, kad vagystės metu numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas buvo S. R.. Nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. birželio 29 d. numeris (duomenys neskelbtini) naudojamas nebuvo. Numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. birželio 30 d. S. R. buvo naudojamas iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., panaudojant savo ir sugyventinės mobiliojo ryšio telefonus. Vienintelis asmuo iš medžiagoje minimų, su kuriais S. R. kontaktavo mobiliojo ryšio pagalba buvo V. B.. Nustatyta, kad 2009 m. birželio 12 d., laikotarpyje nuo 17.17 val. iki 19.35 val., numeris (duomenys neskelbtini) buvo bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. Apibendrinant bazinių stočių išsidėstymo bei jų veikimo krypčių visumą konstatuota, kad numeris minimu laikotarpiu buvo naudojamas teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kolegijos vertinimu, surinktų įrodymų visuma neleidžia konstatuoti, kad S. R. veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios kvalifikuojantys požymiai yra didelės vertės turto pagrobimas organizuotoje grupėje, sudėties požymių visuma. Ikiteisminio tyrimo metu negautos telefoninių pokalbių, vykusių telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, taigi nėra aišku, kokio turinio pokalbiai vyko tarp S. R. ir V. B. vagystės dieną. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad S. R. iš anksto susitarė su kitais nuteistaisiais daryti nusikalstamą veiką, taip pat duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis žinojo apie grobiamo turto vertę, ar kad jis yra svetimas. Vien ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. R. naudotas telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, niekaip neįrodo,kad jis pats fiziškai buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje,iš šios informacijos taip pat negalima nuspręsti,kokius veiksmusjis galėjo atlikti.Liudytojas P. J. apklausiamas pirmosios instancijos teismeteigė,kad S. R. jam yra matytas, tačiau nenurodė, kad būtent jį matėnusikaltimo vietoje.Kaipmatyti iš 2009 m. rugsėjo 16 d. asmens parodymo atpažinti protokolo, šis liudytojas S. R., gyvo atpažinimo metu neatpažino, nurodė, kad tarp parodytų atpažinti asmenų nėra asmens, kuris 2009 m. birželio 12 d. pasitiko jį prie gamyklos „N.“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir padėjo pakrauti 4 rulonus metalo. Asmuo Nr. 1 (S. R.), panašus ūgiu, veido ovalu, tačiau jo ausys per didelės, šiek tiek skiriasi kūno sudėjimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neabejotinai nepatvirtina S. R. kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Esant pagrįstoms abejonėms dėl jo kaltės, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti paliktas galioti, nes tai pažeistų aukščiau nurodytus visuotinai pripažintus baudžiamosios teisės principus, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, išteisinant S. R. dėl jam pareikštų kaltinimų, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Dėl T. L., V. B. ir G. U. apeliacinių skundų

Kaipmatyti iš skundžiamo nuosprendžio,pirmosios instancijos teismas nuteistųjų T. L., V. B. ir G. U. kaltę grindė asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotrauką protokolais (t. 1, b.l. 127-130, 142-145, 160-163, t. 4, b.l. 170-172, t. 2, b. l. 6-9). Akcentuotina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą (Lietuvos Respublikos BPK 191 str.). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 5 d.). Vadinasi, asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 425-444).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu P. J. atpažino V. B. kaip panašų į asmenį,kuris 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padėjo pakrauti metalo rulonus užkabindamas krano trosus, sumokėjo jam pinigus – 800,00 Lt (t. 1, b. l. 127-130). Akcentuotina, jog liudytojas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodė, jog tiksliai atpažinti asmenį galėtų, jeigu jis jam būtų parodytas gyvai. Iš 2009 m. rugpjūčio 13 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. B. buvo parodytas minėtam liudytojui atpažinti gyvai ir jis jo neatpažino, nurodęs, kad iš pateiktų atpažinti asmenų jis neatpažįsta nei vieno. Tarp jų nėra asmens, kuris 2009 m. birželio 12 d. perdavė jam pinigus už metalo pakrovimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (...) trečiasis vyriškis (V. B.) yra stambesnis už tą vyrą, vyresnis (t. 7, b. l. 87-88). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme liudytojas P. J. taip pat parodė, kad teismo posėdžių salėje nėra to žmogaus, kuris vadovavo pakrovimui. Kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai liudytojas ikiteisminio tyrimo metu asmenį atpažino tik iš jo nuotraukos ir tik tikėtinai, o parodžius asmenį atpažinti gyvai, jo neatpažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu asmens taip pat neatpažino, nėra pagrindo vadovautis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuris nagrinėjamu atveju gautas dar ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. nuostatas, numatančias, kad asmens atpažinimas pagal jo nuotrauką yra išimtis iš taisyklės, kad toks asmens atpažinimo ikiteisminio tyrimo metu būdas taikomas, tik jeigu parodyti asmens atpažinimui negalima. Be to, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino surinktus įrodymus, neatsižvelgdamas į jų visumą bei liudytojo P. J. parodymų turinį, nešalino kilusių prieštaravimų. Kolegija sprendžia, jog 2009 m. liepos 13 d. asmens parodymo atpažinti protokolu negali būti vadovaujamasi, kaip V. B. ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas Valerijus Č. V. B. nurodė kaip asmenį, panašų į tą, kuris jį pasitiko 2009 m. birželio 12 d., apie 18.30 val., prie buvusios gamyklos „N.“ pastato (duomenys neskelbtini) bei palydėjo į vietą, kur į jo vairuojamą krovininį automobilį „Volvo“ buvo pakrautas plieno rulonas. Šį žmogų atpažįsta pagal veido bruožus, plaukų spalvą. Tiksliai pasakyti, ar tai tas pats žmogus galėtų jį pamatęs gyvai (t. 1, b. l.160-163). Taigi konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu gaunant 2009 m. rugpjūčio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reikalavimų.Nepaisant to, kad liudytojas tik tikėtinai atpažino V. B. bei nurodė, kad tiksliai galėtų asmenį atpažinti jį pamatęs gyvai, šis prieštaravimas ikiteisminio tyrimo metu šalintas nebuvo, V. B. gyvam atpažinimui liudytojui neparodytas, nors tokia galimybė pilnai buvo. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad iš salėje sėdinčių žmonių nieko nepažįsta. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2009 m. rugpjūčio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kaip V. B. ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymu.

2009 m. birželio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. K. nurodė į J. K. nuotrauką pareiškęs, kad šis asmuo panašus į vyrą, kuris 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val.,pasitiko jį (duomenys neskelbtini) prie buvusios gamyklos„N.“, bei vadovavo pakraunant plieno ruloną į jo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-145).Tačiau kaip matyti iš 2009 m. liepos 9 d. asmens parodymo atpažinti gyvai protokolo, liudytojas neatpažino J. K., nurodydamas, kad tarp trijų jam parodytų atpažinimui asmenų, jį prie gamyklos „N.“ pasitikusio asmens nėra (t. 4, b. l. 167-169). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas taip pat neatpažino J. K.. Nurodė, kad J. K. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtai neatpažino žmogaus, kuris jį pasitiko. Kai jam parodė gyvą žmogų, jo neatpažino.O iš nuotraukos pasakė, kad labai panašus. Jį pasitikęs žmogus neprisistatė. Salėje nėra žmogaus, kuris padėjo pakrauti metalą. Konstatuotina, kad I. K. neatpažino J. K. nei kitų nuteistųjų, kaip asmenų, dalyvavusių darant nusikalstamą veiką.

Akcentuotina, kad tiek asmens parodymo atpažinti metu, tiek asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, tik liudytojas M. V. atpažino J. K., kaip asmenį, kuris 2009 m. birželio 10 d. UAB „T.“ užsakė keturis krovininius automobilius pervežti krovinį iš Naujosios Vilnios į Lenkiją (t. 4, b. l. 170-172).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti,kad S. C. atpažino pagal nuotrauką V. B. kaip asmenį, kuris buvo priėjęs prie jo restorane „C. s.“ ir bandė tartis dėl metalo, kuris prieš tai buvo pavogtas iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat šį vyrą jis kelis kartus matė UAB „S. M.“ patalpose. Nežino kada tiksliai ir pas ką jis lankėsi (t. 2, b.l. 6-9). Taigi, ir šis atpažinimas pagal nuotrauką buvo vykdytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. nuostatas, neparodžius asmens atpažinti gyvai. Nors vien tik šis pažeidimas ir nesudaro pagrindo nesivadovauti 2012 m. spalio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, įvertintinos ir kitos, kolegijos nuomone, svarbios aplinkybės.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. spalio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo įvykio, minėtas liudytojas parodė, kad tiksliai nepamena, bet maždaug po kelių dienų, po to, kai buvo pranešta policijai apie vagystę, jam paskambino nepažįstamas vyras (telefono neišsaugojo), paprašė susitikti. Jis tada kaip tik buvo restorane „C. s.“ Savanorių prospekte. Jam nepažįstamas vyras priėjo prie jo staliuko. Jis kalbėjo apie būtent tą metalą ritiniuose, sakė, kad nereikia policijos, kad galima būtų taip susitarti.Jis atsakė, kad apie tai reikia kalbėti ne su juo, o su tuo, kas už tai mokėjo. Jis pasakė, kad metalo savininkė yra UAB „K.“. Jis nežino, kodėl tas vyras susisiekė būtent su juo, vyras nesakė, nuo ko jis. Tą vyrą matė kelis kartus kylantį laiptais į pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrą aukštą, kur yra UAB „S. M.“ ofisas ir kur yra M. V., G. U. bei buhalterijos kabinetai. Tas vyras buvo apie 35-40 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų. Jį jis atpažino iš nuotraukų, tačiau tada atsisakė pasirašyti protokolą, nes nenorėjo veltis į šį reikalą (b. t. II, b. l. 1-2). Akcentuotina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos lieka neaišku, apie kokį nepasirašytą atpažinimo protokolą liudytojas kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, be to, ši aplinkybė kelia abejonių, ar liudytojui anksčiau nebuvo parodyta V. B. nuotrauka. Gyvai atpažinti V. B. liudytojui nebuvo parodytas, liudytojas neapklaustas iš karto po įvykio, jo apklausa vykdyta praėjus beveik metams po to, kai surašytas 2011 m. lapkričio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl nusikaltimo vietoje naudotų numerių priklausomybės ir,kaip jau buvo minėta,praėjus daugiau nei trejiems metams nuo nusikaltimo. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodė, kad2009 metų birželio mėnesį dirbo UAB „S. M.“.Iš salėje esančių žmonių pažįsta G. U.. Atrodo, kad yra matęs šitą žmogų (V. B.). Po vagystės kavinėje buvo susitikęs su šiuo asmeniu (V. B.). V. B. nieko neprašė, tiesiog pasakė, kad buvo dingęs metalas. B. jo paklausė, ar jis žino apie vagystę, ar jis yra metalo savininkas. Jis B. atsakė, kad savininkas yra UAB „K.“, šeimininkas S. A.. B. nesakė, kad nereikia kreiptis į policiją. B. klausė, ar buvo kreiptasi į policiją ir kas metalo šeimininkas. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, liudytojo S. C. parodymai laikytini prieštaringais. Be paties liudytojo teiginių, jo parodymų nepatvirtina jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl nėra galimybės pašalinti kilusių prieštaravimų, dėl to minėto liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip V. B. ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymas. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nė vienas liudytojas neatpažino V. B. ar kurio nors kito nuteistojo kaip asmens, dalyvavusio nusikalstamos veikos padaryme 2009 m. birželio 12 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą,atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų Lietuvos Respublikos BK 178 str. numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.:stebėti aplinką, užtikrinti atsitraukimą po nusikaltimo padarymo,padėti paslėpti pagrobtą turtą ar pačius grupės narius.Akcentuotina, jog bene pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatuodamas,jog veika padaryta veikiantorganizuotoje grupėje, tai liudytojo J. K. parodymai. Akcentuotina, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui teismų praktikoje yra skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus, tokio liudytojo parodymai prieš juos vertinant, turi būti kruopščiai patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. J. K. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39¹ str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip dalyvavęs organizuotos grupės daromame nusikaltime ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją,tiek teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas kaip liudytojas. Vis dėlto,jo parodymai, kaip įrodymų šaltinis, galėtų būti pripažįstami patikimais ir pakankamais nuteistųjų kaltei pagrįsti, jei juos patvirtintų ir kiti baudžiamojo proceso metu surinkti įrodymai.

Apklausiamaspirmosiosinstancijosteisme J. K. parodė,kad pažįsta T. L., G. ar G., S.Su šiais asmenimis blogų santykių nėra,priešiškumų neturi. Prieš keturis metus sužinojo, kad V. gamykloje yra išparduodami metalo profiliai ir įrenginiai. Paklausė kaimyno T. L. (nes žinojo, kad pastarasis užsiima metalo pirkimais, pardavimais), gal jam įdomu susitikti su V. Sutiko susitikti pas V. Sutartą dieną kartu nuvažiavo pas V. Dar buvo direktorius ar realizacijos viršininkas G. Nuėjo į gamyklą, viskas buvo parodyta, koks profilis, koks metalas, gamyba. Tuo viskas ir pasibaigė. Kaip sužinojo vėliau, derybos neįvyko. Vieną dieną sutiko T. L., kuris paklausė, kodėl jo pažįstami neveža jam metalo. Jis (t.y. J.K.) atsakė, kad nieko nežino, kad gali paskambinti ir sužinoti.Neprisimena kam paskambino. Susitiko kavinėje. Buvo pokalbis. G. pasakė, kad yra keturi rulonai metalo, surūdijęs, niekam nereikalingas, keletą metų ten guli. Jis (t. y. J. K.) paklausė, gal tas metalas V.G. pasakė, kad ne, kad metalas kažkokios firmos, bet pavadinimo neprisimena. G. pasakė, kad jo vežimui neturi transporto. Jis (t. y. J. K.) pasakė, kad gali pabandyti. Paskambino transporto agentūrai ir paklausė, ar gali padėti transportuoti. Jam atsakė, kad gali, tik reikia konkretumo: koks metalas, koks svoris, kur reikia vežti. Po to nuvažiavo pas L. ir pasakė jam, kad gali nuvežti, bet reikia konkretumo. L. jam davė lapelį, su kuriuo jis (t.y. J. K.) nuvažiavo ir atidavė transporto skyriui. Ten paskaičiavo ir pasakė, kad kainuos apie 5000,00 Lt. Tuomet jis nuvažiavo pas T., pasakė, kad reikia 5000,00 Lt. T. pasakė, kad pinigus sumokės tada, kai bus pristatytas metalas. Praėjus kažkiek laiko (gal savaitei) jam paskambino iš transporto agentūros ir pasakė, kad atvažiavo transportas ir reikia apmokėti. Jis nuvažiavo pas T. T. jam davė 5000,00 Lt. 4800,00 Lt jis užmokėjo transporto agentūrai, o 200,00 Lt pasiėmė sau už paslaugas, nes taip buvo sutarta. Kada jis buvo ten, jam pasakė, kad policija teiravosi, kas užsakinėjo mašinas. Pagalvojo, kad reikia susitikti su G., su V., sužinoti, kokia čia problema. Susisiekti negalėjo. Jis (t. y. J. K.) buvo sulaikytas. Sulaikymo metu parašė žmonai laišką, kad ji užeitų pas L. ir sužinotų,kas ten nutiko. Jo žmona nematanti, todėl paprašė savo giminaičio K., kad jis nueitų pas T. ir sužinotų. Kada jis nuėjo pas T., T. pasakė, tegul J. tyli, nes jo vizitinė kortelė su nuotrauka bus Lenkijoje. Iš pradžių jis galvojo tylėti, nes T. turi daug pažįstamų, manė, kad bus problemų, bet vėliau apsigalvojo. Visoms mašinoms buvo pasakyta, kur atvažiuoti, buvo nurodyta aikštelė. Iš transporto agentūros jis (t. y. J. K.) važiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo kranai. Pakrovimo vietoje jis (t. y. J. K.) nebuvo, nedalyvavo, nežinojo, ar tas metalas vogtas, ar ne.Labai apgailestauja, kad taip atsitiko. Paskutinis susitikimas dėl metalo buvo (duomenys neskelbtini), prieš tris metus, vasarą. Buvo jis, G. ir S., L. nebuvo. Pokalbis buvo apie tai, kodėl nevežėt metalo. T. L. jam davė lapelį su adresu, kuriuo reikės vežti metalą. Jis (t. y. J. K.) užsakė „fūrą“, o pakeliui ir kraną. Už „fūras“ atsiskaitė jis (t. y. J. K.), o kas atsiskaitė su kranistu nežino. Niekas nežinojo, kieno tas metalas. G. sakė, kad jis jau seniai čia guli likviduotas. Per pirmą susitikimą pasakė, kad tai ne V. metalas. Paminėjo kažkokią firmą, kurios neprisimena. Dėl vagystės su niekuo nesitarė. Nežino, ar T. L. žinojo, kad tai ne V. metalas. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklaustas papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad K. C. jis nepažįsta. 2009 metų laikotarpiu, kai buvo įvykdyta vagystė, Lenkijoje nebuvo. Gal prieš 5-6 m. buvo Krokuvoje dėl sklypo. 2009m. Radomo mieste nebuvo. Kada L. K. buvo atvažiavęs iš Krokuvos pas V. dėl profilių, buvo vienas. Susitikę su juo buvo Lietuvoje. Buvo pas V., kalbėjo dėl profilių, dėl metalo. UAB „K.“ metalo niekam nesiūlė, dėl jo pardavimo nesitarė. Lenkijos piliečiams nepateikinėjo savo kontaktų tuo laikotarpiu, kai buvo vykdoma vagystė. Pradžioje nedavė parodymų, nes buvo pasakyta tylėti. L. jo giminaičiui buvo pasakęs, kad jis (t. y. J. K.) tylėtų, antraip jo kortelė atsiras Lenkijoje. Neprisimena, kiek kartų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Su advokatu nekalbėjo apie tai, kad duotų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir būtų atleistas nuo atsakomybės. Jis pats nusprendė viską pasakyti, nes tyrėja jam sakė, kad jeigu jis tylės, nieko nesakys, tai jis bus kaltas. Metalas jo nedomino. Jo paprašė, kad organizuotų mašinas, už tai jam pažadėjo 200,00 Lt. Jokios vagystės iš jo pusės nebuvo. Papasakojo viską taip, kaip buvo, pasakė tiesą. Dėl vagystės nieko nežinojo, padarė tai,ko jo paprašė.Ar metalas vogtas, ar ne, jis nežinojo. Dėl nieko neprisipažino, nieko nepavogė. Pakrovimo metu jis nedalyvavo. Neprisimena, ar tą dieną, kai buvo pakrautas metalas, bendravo su L.. Nežino, kas organizavo metalo pardavimą, kieno tas metalas, jam tik reikėjo padėti su transportu. Pavardės C. nežino, firmos „B.“ irgi nežino. Su V. nieko bendro neturėjo ir neturi. Su kaltinamaisiais nebuvo pokalbio apie tai, kad pavogti metalą. Kai organizavo transportą nesuvokė, kad tai kažkokia vagystė. Gailisi, kad iš pradžių tylėjo, kad visko nepapasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad prieš keturis metus jis sužinojo, kad pažįstamas M. V. gamykloje „N.“ išparduoda metalo profilius įvairių dydžių, nes jo bendrovei gresia bankrotas, todėl išparduoda ne tik metalą, bet ir jo perdirbimo įrangą. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaimynystėje gyveno T. L., todėl jie kaip kaimynai dažnai bendravo. T. L. užsiiminėjo metalo verslu, todėl jis jam papasakojo apie M. V. išparduodamą metalą. T. L. susidomėjo, vėliau jie kartu su juo net lankėsi M. V. bendrovėje, kur Mečislovas jiems rodė tuos profilius, įrangą. Taip pat jis apie parduodamus profilius papasakojo pažįstamam iš Krokuvos L. K..L. K. jo kvietimu kartu su kitu jam nepažįstamu vyru iš Lenkijos buvo atvažiavęs į Vilnių ir lankėsi M. V. firmoje. Jie kalbėjo apie galimą metalo tiekimą į Lenkiją, bet, kaip suprato, lenkams netiko M. V. prašoma kaina, ir jie jokių sandorių nesudarė. M. V. jiems rodė bendrovės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusį metalą, į metalą gulėjusį lauke jis nekreipė tada dėmesio, net nežino ar lauke tuo metu buvo koks nors metalas. Nežino ar T. L. lankėsi pas M. V. gamykloje be jo, ir ar buvo su M. V. sudaręs kokius nors sandorius dėl tų profilių, jis jam apie tai nieko nesakė. Minėtuose susitikimuose M. V. gamykloje, kuriuose dalyvavo jis, T. L., M. V., taip pat dalyvavo ir M. V. bendrovės komercijos direktorius ar atsakingas už produkcijos realizaciją (jo pareigų tiksliai nežino) vardu G. ar G. (pavardės nepamena, o gal jos ir nežinojo, nes jį vadino vardu). Tokių susitikimų buvo keli, metalą ir gamybos įrangą jiems rodė G. (šio asmens iki susitikimo pas M. V. jis nepažinojo). Vieno iš šių susitikimų metu ir dalyvavo aukščiau minėtas L. K. iš Krokuvos. Kaip suprato T. L. su G. susipažino taip pat pas M. V., iki tų susitikimų jo nepažinojo. Jis metalo versle nieko nenusimano ir tuo neužsiima, tiesiog pažįsta žmones, kurie tokį verslą turi, jiems ir pranešė apie išparduodamą metalą.Suvedė T. L. su M. V.,nors jie vienas kitą pažinojo ir iki tų susitikimų. Nežino tiksliai kokie tarp jų buvo santykiai, bet vieną kartą T. L. prašymu nuvažiavo pas M. V. paprašyti, kad jis išmokėtų pinigus savo buvusiai buhalterei. Tačiau M. V. pasakė, kad jis niekam neskolingas, kad T. L. aferistas. Jis apie tai nuvažiavęs papasakojo T. L., tuo ši istorija ir pasibaigė (tai buvo maždaug prieš 10 metų). Tik iš šio atsitikimo suprato, kad tarp T. L. ir M. V. buvo kažkokie nelabai geri reikalai. 2009 metų vasarą (tikslios datos nepamena), jam būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitiktinai sutiko T. L. ir jis paklausė,kodėl jo pažįstami neveža metalo, kurį žadėjo jam parduoti.Jis atsakė, kad nieko apie tai nežino, bet gali išsiaiškinti. Jis tada paskambino G. ir pasakė, kad T. L. klausinėjo apie metalą,kurį jis jam neva žadėjo.Jie su juo susitiko (duomenys neskelbtini). Į susitikimą atėjo taip pat ir jo pažįstamas V. B., kurį pažinojo jau daug metu, kažkada kartu sportavo. Susitikimo metu kalbėjo G., o V. B. tiesiog buvo šalia ir praktiškai nieko nekalbėjo. G. papasakojo apie tą metalą, kurį jie siūlė T. L., taiyra,kadmetalasyrarulonuose,guligamyklos „N.“teritorijoje jau pora metų, surūdijęs, niekam nereikalingas, nes juo niekas nesidomi. Jis pasidomėjo, ar šis metalas ne M. V.. G. atsakė, kad ne, kad jo savininkė bankrutavo ar panašiai. G. pasakė, kad seniai būtų išvežę tą metalą, bet nėra transporto. Jie pasidomėjo, ar jis gali organizuoti transportą. Jis pasakė, kad pabandys surasti transportą. Vėliau, atrodo tą pačią ar sekančią dieną, jis,G. ir V.B. nuvažiavo kiekvienas savo transportu pas T. L. į (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl visko susitarti. Susitikimo, kuriame dalyvavo jis, T. L., V. B. ir G., metu, prie T. L. namų, aptarė metalo gabenimo detales. T. L. sakė, kad kol yra pirkėjas Lenkijoje (sakė, kad Lenkijos pietuose) reikėtų paskubėti. Jis sakė, kad jų nenuskriaus, ir bus už pagalbą atlygintą. Tai jis pasakė visiems jiems. T. L. V. B. pažinojo ir ankščiau, jis juos pats supažindino, kai V. lankėsi pas jį kol gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje. Kadangi jis turėjo pažįstamų transporto bendrovėje, jo paprašė užsakyti transportą, tai yra krovininius automobilius ir kraną metalui pakrauti. G. minėjo, kad kranas turi būti galingas, nes metalas apie 20 t svorio. Jis nuvažiavęs į transporto bendrovę kreipėsi pas vieną pažįstamą, kuris jį nukreipė pas kitą (jam iki to nepažįstamą) darbuotoją, kuriam paskambino ir jis paklausė, kur reikės vežti krovinį, nes mokėti reikės už nuvažiuotus kilometrus. Pažadėjęs išsiaiškinti, nes šito nežinojo, niekas jam to nesakė, nuvažiavo pas T. L.. Jis jam ant popieriaus lapo užrašė reikiamus duomenis, tai yra adresą Lenkijoje, kur reikia pristatyti krovinį (jo šiuo metu nepamena). Šį popieriaus lapą jis nuvežė tam transporto bendrovės darbuotojui,kuris žadėjo parūpinti transportą.Jis pažiūrėjo pagal paskirties vietą kiek teks važiuoti kilometrų (gavosi apie 500 km) ir pasakė kainą už vilkikus – 4800,00 Lt. Jis nuvažiavo pas T. L. ir pasakė, kad už transportą prašo 5000,00 Lt (200,00 Lt planavo paimti sau). Jis sutiko, bet pinigus pažadėjo duoti tik po to, kai mašinos atvažiuos į paskirties vietą. Kadangi dar reikėjo krano pradėjo ieškoti reikiamos bendrovės. Važiuodamas iš tos transporto bendrovės, (duomenys neskelbtini) mikrorajone pamatė iškabą „V. k.“ ir ten užvažiavo, paklausė, ar yra kranas galintis pakrauti apie 20 t vienu metu. Jam atsakė, kad toks automobilinis kranas yra, bet jo šiuo metu nėra vietoje, davė jam vairuotojo telefono numerį. Jis tiksliai nepamena, su kuo derino laiką, kada kranas turi būti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atrodo tas pokalbis buvo su G., po darbo valandų. Telefonu su krano vairuotoju suderino kainą (kiek jis paprašė sumokėti, nepamena). Apie tai jis pranešė G., o šis pasakė, kad su krano vairuotoju atsiskaitys vietoje. Jis krano vairuotojui nieko nemokėjo, jo net nematė. Visi susitikimai dėl to metalo ir technikos užsakymas vyko 2009 metų birželio mėnesį, tiksliau šiuo metu nepamena, maždaug savaitės laikotarpiu (nuo pirmo susitikimo su minėtais asmenimis iki dienos, kai technika turėjo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini)). Jis pats metalo pakrovimo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo ir kaip vyko pakrovimas - nematė. Tik tą dieną kai jis turėjo būti kraunamas, jis privažiavo prie tos aikštelės, netoli gamyklos „N.“ teritorijos pažiūrėti, ar atvažiavo vilkikai. Tačiau mašinų dar nebuvo, kaip suprato kažkas vėlavo. Jų nelaukė ir išvažiavo. Šiek tiek vėliau skambino G. ir V. B., kurie, kaip suprato, turėjo būti vietoje, klausė ar viskas gerai. Jie sakė, kad mašinos ir kranas vietoje. Vėliau jam T. L. davė 5000,00 Lt, kuriuos jis nuvežė į transporto bendrovę ir sumokėjo į kasą. Jis už tarpininkavimą surandant transportą iš T. L. paėmė 200,00 Lt. Apie tai, kad tas metalas buvo išvežtas nelegaliai, sužinojo tik vėliau, kai jo pradėjo ieškoti policija, o visi minėti taip vadinami pažįstami tiesiog nustojo su juo bendrauti. Jis bandė skambinti vienam, kitam, norėdamas išsiaiškinti kokie ten reikalai su tuo metalu, bet taip nieko ir neišsiaiškino. Iš jam įteikto įtarimo sužinojo, kad to metalo vertė apie 160000,00 Lt, kad buvo padaryta vagystė. Kol buvo suimtas, parašė žmonai, kad kas nors nueitų pas T. L.. Nuėjo jos giminaitis K. V. (kaip sakė giminaičiai, jis šiuo metu yra suimtas Minske). T. L. jam pasakė, kad perduotų jam, kad jis tylėtų, nes kitaip jo vizitinė kortelė ir jo nuotrauka bus parodyti tam lenkui, kuris nupirko metalą, ir jis paliudys, kad dėl metalo pardavimo tarėsi jis. Jis žinojo, kad T. L., kaip buvęs teisėsaugos darbuotojas, turi ryšių policijoje, bijojo, kad visą kaltę suvers jam. 2009 metais naudojosi telefono numeriu, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) (viso numerio nepamena), taip pat jam atrodo, kad tuo laiku turėjo išankstinio apmokėjimo kortelę, kurios numerio nepamena.Su V. B. susiskambindavo jo pagrindiniu numeriu (jo nepamena), be to kiek pamena, V. B. kažkada jam buvo paskambinęs iš nepažįstamo numerio, sakė, kad juo naudojasi laikinai (t. 7, b. l. 63-64).

Kaip matyti iš liudytojo J. K. parodymų turinio, jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Visų pirma, liudytojas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, juos davė iš dalies kitokius, nei ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės ėmė neigti ir menkinti savo paties indėlį nusikalstamos veikos padaryme. Akcentuotina ir tai, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu neigė buvęs nusikalstamos veikos vietoje, tačiau kaip matyti iš atliktos įvykio vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių bei asmenų, prisidėjusių prie nusikaltimo naudojamų mobiliojo ryšio telefonu abonentinių numerių skambučių išklotinių, analizės, dėl 2009 m. birželio 12 d. numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad numerį naudojo J. K.) buvimo vietos. Nustatyta, kad laikotarpyje nuo 18.08 val. iki 20.44 val. numeris (duomenys neskelbtini)buvo bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. Išanalizavus numerio (duomenys neskelbtini) (J. K.) telefoninių ryšių išklotinę, nustatyta, kad ir pastarasis numeris buvo tų pačių, t. y. bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. Apibendrinant bazinių stočių išsidėstymo bei jų veikimo krypčių visumą konstatuotina, kad numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu tarp 17.39 val. ir 21.00 val., buvo naudojami teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad liudytojas proceso metu nebuvo nuoširdus, savo parodymuose siekė sumenkinti savo paties vaidmenį. Akcentuotina ir tai, kad iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog liudytojas buvo pakankamai geras M. V. pažįstamas, jam buvo žinomos aplinkybės, susiję su minėto asmens įmonės veikla. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, dėl ko liudytojas, jo teigimu T. L. paklausus, kodėl jo pažįstami neveža žadėto metalo, nurodo susisiekęs būtent su G. U., o ne su pačiu M. V., dėl ko nesusisiekė su minėtu asmeniu, nors nusikalstamos veikos vieta buvo faktiškai šalia M. V. įmonės patalpų, o liudytojui buvo žinoma, jog šis asmuo užsiima metalo verslu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, minėto liudytojo parodymų apie išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką ir organizuotos grupės buvimą daugiau nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Nors sutiktina, kad atliktos įvykio vietą ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių bei asmenų, galimai prisidėjusių prie nusikaltimo naudojamų mobiliojo ryšio telefonu abonentinių numerių skambučių išklotinių,analizės duomenys patvirtina, jog tarp liudytojo ir nuteistųjų vyko telefoninis bendravimas,kolegijos vertinimu, vien šių įrodymų nepakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti, nustatyti jų tyčios turinį bei organizuotoje grupėje atliktus veiksmus, ir daryti neabejotiną išvadą dėl liudytojo J. K. parodymų teisingumo. Akcentuotina, jog be J. K. parodymų, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad su T. L., G. U. ir V. B. buvo susitarta daryti nusikalstamą veiką, kad metalo paskirties vietą nurodė T. L., kad pinigus metalą išvežusio transporto apmokėjimui J. K. davė būtent jis. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, galinčių paneigti V. B. gynybinę versiją, kad nusikaltimo padarymo metu jis slaugė savo sergančią mamą, kuri gyvena netoli nusikaltimo padarymo vietos, nuteistojo G. U. gynybinę versiją, kad su J. K., V. B. ir T. L. jis bendravo visai kitomis, nesusijusiomis su nusikalstama veika, temomis, o nusikalstamos veikos vietoje jam priklausantys telefonų numeriai buvo fiksuoti, nes jis tuo metu buvo jam priklausančiose patalpose, esančiose UAB „N. v.“ patalpose, kur jis turėjo darbo kabinetą. Byloje, be J. K. parodymų, telefoninių pokalbių išklotinių, bylojančių tik apie telefoninių kontaktų palaikymą, ir kad pavogtą metalą įsigijo jo pažįstamo K. C. įmonė, nėra kitų įrodymų, kurie T. L. susietų su padaryta nusikalstama veika.

Akcentuotina, kad teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Šioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.2d.,BPK44 str.6 d.Taigi,iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės,kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain. 6 December 1988, § 77, Series A no. 146)). Nors baudžiamosios bylos medžiagoje ir surinkta pakankamai objektyviąją nusikalstamos veikos pusę patvirtinančių įrodymų, tačiau kolegijos vertinimu, vien tik liudytojo J. K. parodymai bei atliktos įvykio vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių bei asmenų, galimai prisidėjusių prie nusikaltimo naudojamųmobiliojo ryšio telefonu abonentinių numerių skambučių išklotinių, analizės duomenys, negali būti laikomi neginčijamai G. U., T. L. ir V. B. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, veikiant organizuotoje grupėje, pagrindžiančiais įrodymais. Dėl to, vadovaujantis in dubio pro reo principo reikalavimais, nuteistųjų atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Pažymėtina ir tai, kad esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., nesiremiant papildomai Lietuvos Respublikos BK 24 str. atitinkamomis dalimis.Pirmosios instancijos teismas,pripažindamas G. U. ir T. L. nusikaltimų organizatoriumi ir kvalifikuodamas jų padarytas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. bei 178 str. 3 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytos veikos kvalifikuojantis požymis yra organizuota grupė, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai šį veikos kvalifikuojantį požymį pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, suformuluotame nusikalstamos veikos aprašyme ydingai J. K. pavardė, kadangi procese jis laikytinas asmeniu, atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 39¹ str., todėl veikos aprašyme turėtų būti naudojama būtent tokia formuluotė, o ne asmens, nepatraukto baudžiamojon atsakomybėn, vardas ir pavardė. Vis dėlto, nepaisant nurodytų nuosprendžio trūkumų, jis naikintinas kitais pagrindais, t. y. neįrodžius, kad T. L., V. B., S. R. ir G. U. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos RespublikosBPK 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų G. U., T. L., V. B. (V. B.) ir S. R. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 178 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką(Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

G. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 178 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

V. B. (V. B.) pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.“

UAB „K.“ pareikštą civilinį ieškinį 187 939,74 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt devynių litų 74 ct) sumai palikti nenagrinėtą.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „E.“ darbuotojo pateiktą vaizdo įrašą – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.