- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-917-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15747-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- T. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. R. apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui T. K. dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti: buto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei būtų priskirta naudotis buto dalimi, plane pažymėta indeksu A, turinčia 11,33 kv. m ploto, bendram naudojimui kartu su atsakovu T. K. skiriama naudotis 26,31 kv. m buto ploto (20,53 kv. m gyvenamojo ploto ir 5,78 kv. m pagalbinio naudingojo ploto), o atsakovui priskirta naudotis buto dalimi, plane pažymėta indeksu B, turinčia 15,33 kv. m ploto; kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sodybų projektai“ parengtame buto naudojimosi tvarkos nustatymo plane statinio paprastojo remonto darbus: panaikinama durų anga tarp ieškovei ir atsakovui asmeniškai priskirtų buto naudojimosi dalių; naujai įrengiamos durys, siekiant netrukdomai patekti į ieškovei ir atsakovui asmeniškai priskirtinas buto naudojimosi dalis; naujai įrengiama pertvara, plane pažymėta indeksu C, bendro 0,33 kv. m dydžio, kuri šalims priskirtina lygiomis dalimis, ieškovė E. R. ir atsakovas T. K. atlieka bendromis jėgomis, išlaidas pasidalinant lygiomis dalimis. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Tarp buto savininkų kyla ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos. Siekiant išspręsti kilusius nesutarimus, turėtų būti nustatyta buto naudojimosi tvarka pagal pateiktą planą. Kad būtų užtikrintas realus naudojimosi tvarkos įgyvendinimas, turėtų būti atlikti buto pakeitimai, kurių išlaidas buto savininkai turėtų pasidalinti lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. K. su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo dalies prievolių bankui, už kurio suteiktą kreditą buvo įgytas ginčo butas. Ieškovė Lietuvoje negyvena nuo 2005 metų ir butu nesinaudoja bei nesirūpina. Pagal pakeitimų aiškinamąjį raštą buto perplanavimo darbai turėtų būti atliekami ūkiniu būdu. Toks reikalavimas negalės būti įgyvendintas, nes ieškovė neatvyks atlikti darbų, o atsakovas neturi profesinių įgūdžių statybos darbams atlikti. Iš pateikto projekto neaišku, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl elektros energijos tiekimo į naujai suprojektuotą patalpą, virtuvės apšvietimo. Pakeitimų aiškinamasis raštas neatitinka realios situacijos bute, todėl negali būti laikomas tinkamu. Pertvarų įrengimas ir natūralios šviesos nepatekimas į dalį buto ženkliai sumažins jo vertę. Prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka prieštarauja nusistovėjusiai faktinei naudojimosi butu tvarkai. Pagal ieškovės siūlomą projektą būtų suformuotos dvi nelygiavertės patalpos, kurių vertingiausią ieškovę prisiskiria sau. Ieškovė nėra įvertinusi išlaidų, kurias bylos šalys patirtų, jeigu būtų tenkinti ieškinio reikalavimai. Ieškovės pateiktas naudojimosi butu planas nėra kompromisinis variantas, o ieškinys pateiktas siekiant neaiškių tikslų. Be to, pagal planą naujai turimos suformuoti buto dalys neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų: atsakovui priskiriama tik 11,03 kv. m naudingo ploto, o tai nesuderinama su statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14.3 punkte įtvirtintu reikalavimu, kad naudingas buto plotas vienam žmogui būtų ne mažesnis kaip 14 kv. m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės E. R. atsakovui T. K. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei E. R. ir atsakovui T. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 53,30 kv. m ploto dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, nurodytą butą jie įgijo santuokoje. Dalį buto kainos ieškovė ir atsakovas apmokėjo iš banko paimto kredito lėšomis ir šiuo metu jie yra solidariai atsakingi už kredito grąžinimą. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Šiuo metu nurodytu butu, tačiau ne kaip savo gyvenamąja vieta, naudojasi tik atsakovas. Ieškovė gyvena užsienyje. Tarp ieškovės ir atsakovo yra kilę nesutarimai dėl solidarios prievolės vykdymo bankui, kuris suteikė būsto kreditą, taip pat buto išlaikymo.
5. Iš byloje pateiktos buto kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad šiuo metu bute yra tik vienas atskiras kambarys – 11,33 kv. m ploto, o kita buto erdvė (išskiriant vonios patalpą) yra bendra. Faktiškai ir teisiškai naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ginčo butu pagal esamą faktinę padėtį negali būti nustatyta, nes bute nėra atskirų erdvių (izoliuotų kambarių), kurios galėtų būti priskirtos naudotis konkretiems bendraturčiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareikštas prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės yra išvestinis ir priklausomas nuo reikalavimo įpareigoti buto savininkus atlikti buto perplanavimo darbus pagal ieškovės pateiktą projektą, kurį parengė UAB „Sodybų projektai“. Dėl to esminis byloje sprendžiamas klausimas: ar ieškovės siūlomas pertvarkos projektas ir jo realizavimo būdas yra racionalus bei proporcingas siekiamam tikslui.
6. Teismas nurodė, kad buto išplanavimo pakeitimų esmė: šiuo metu esančioje bendroje erdvėje turėtų būti suformuotas naujas kambarys, panaikinta įėjimo į esantį izoliuotą kambarį durų anga ir įrengta nauja anga kitoje kambario sienoje. Teismas padarė išvadą, jog pagal savo esmę ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka, jeigu būtų pakeistas buto išplanavimas, hipotetiškai yra tinkama. Įgyvendinus buto pakeitimo projektinius sprendinius, būtų suformuotas naujas izoliuotas kambarys, iš esmės analogiško ploto kaip ir šiuo metu esantis kambarys, UAB „Sodybų projektai“ plane pažymėtas indeksu A. Tai leistų ieškovei ir atsakovui priskirti naudotis konkrečias buto dalis asmeniškai, o kitas dalis – bendrai.
7. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad toks buto naudojimosi tvarkos variantas, kokį siūlo realizuoti ieškovė, neatitinka statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu (toliau – Reglamentas), 14.3 punkte nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą planą abiem savininkams naudoti būtų priskirtos vienodo dydžio buto dalys, t. y. išlaikytas proporcingumo reikalavimas. Į ieškovei ir atsakovui turintį tekti naudingąjį plotą atsakovas be pagrindo įskaičiuoja tik jam siūlomos priskirti naudotis patalpos plotą, o ne šį rodiklį vertina bendrame buto, o kartu ir bendram naudojimui pagal projektą paliktų patalpų, naudingo ploto kontekste (Reglamento 4.12 punktas).
8. Teismas vertindamas nurodytus buto išplanavimo pakeitimus, o kartu ir viso projekto realumą ir racionalumą, pažymėjo, kad svarbu tai, jog projektas parengtas UAB „Sodybų projektai“ įgaliotiems atstovams neapžiūrėjus buto, o remiantis tik buto planu. Siūlomi projektiniai pakeitimai iš dalies yra abstraktūs, o projekte ir jo aiškinamajame rašte, įvertinta tik dalis darbų, kurie turėtų būti atlikti, kad projektiniai pakeitimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, nepablogintų naudojimosi butu sąlygų (pvz., apšvietimo sprendinių keitimas atsižvelgiant į tai, kad į virtuvės zoną nebepatektų dienos šviesa). Tokie darbai neįvertinti ir UAB „Gargždų rangos darbai“ parengtoje lokalinėje sąmatoje.
Šalies argumentai
9. Ieškovė, prašydama įpareigoti buto savininkus lygiomis dalimis atlikti buto projektinius pakeitimus, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad parengtas projektas yra išsamus ir jame numatyti visi būtini buto plano pakeitimo įgyvendinimo sprendiniai, ir yra aiški pakeitimų įgyvendinimo kaina. Teismas sprendė, kad dėl šių projekto trūkumų nėra galimybės visapusiškai įvertinti ir nustatyti, ar ieškovės siekis pakeisti buto išplanavimą abiejų ginčo šalių sąskaita yra proporcingas jos teisių gynimo būdas. Teismas, atsižvelgęs į visus UAB „Sodybų projektai“ parengto projekto trūkumus, kuriuos akcentavo atsakovas, įrodinėjimo aspektu vertino kaip argumentus, paneigiančius galimybę tenkinti ieškinio reikalavimą dėl buto remonto darbų atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė faktiškai nesinaudoja butu, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimų patenkinimas, neišspręstų tarp šalių esančių nesutarimų, susijusių su jiems bendrai priklausančio turto valdymu ir naudojimu. Priešingai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų, bylos šalių atstovų paaiškinimų visumą, teismas sprendė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovės pasiūlytą variantą nei atkurtų tarp šalių teisinę taiką, nei padėtų suderinti bendraturčių interesus, bet sukurtų prielaidas kilti naujiems nesutarimams dėl buto pertvarkymo darbų atlikimo, jų eigos, finansavimo ir pan.
11. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju, ieškovė norėdama pilnai įgyvendinti jai priklausančias nuosavybės teises, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Ieškovė pirmiausia turėtų spręsti klausimą dėl savo buto dalies valdymo teisių pažeidimo pašalinimo, o tik tuomet įvertinti, ar iš tiesų yra tikslinga, atsižvelgiant į naudojimosi butu – bylos šalių įsigyto daugiau nei prieš dešimt metų, susiklosčiusią praktiką, spręsti dėl buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne kitokio teisių gynimo būdo taikymo (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 1.138 straipsnio 8 punktas). Juolab, kad naudojimosi tvarka butu, kuriuo tiesiogiai nei viena iš bylos šalių nesinaudoja, galėtų būti nustatyta tik iš esmės pertvarkius vidaus patalpas, atlikus kitus būtinus pakeitimus. Teismas padarė išvadą, kad šalių nesutarimo dėl naudojimosi butu priežastys yra susijusios ne su faktiniu naudojimosi butu, bet kitomis aplinkybėmis. Dėl jau aptartų aplinkybių prievolės pertvarkyti butą nustatymas bylos šalims nepadėtų atkurti tarp jų teisinės taikos, juolab, kad ieškovės pateiktas pertvarkymų projektas yra pernelyg abstraktus ir netikslus – tinkamai neapibrėžtos jo įgyvendinimo sąnaudos ir apimtys. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas sąlyginis naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas yra netinkamas ir ydingas. Remiantis tuo, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė (apeliantė) E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šio straipsnio taikymo praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
12.2. Apeliantė ieškiniu prašė apginti jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, teises. Ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, jų tarpasmeniniai santykiai yra itin sudėtingi, šalys kaip bendraturčiai tarpusavyje nesutaria. Ginčas tarp šalių kilo būtent dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – butu – tvarkos nustatymo. Kiti teisių gynimo būdai, šiuo atveju objektyviai negalimi ir netikslingi. Teismo nurodytas valdymo pažeidimas – siekis išreikalauti raktus yra neefektyvus, absoliučiai ieškovės teisių realiai neapginantis teisių gynimo būdas. Nesant nustatytos naudojimosi butu tvarkos, ieškovė realiai negali naudotis butu – jame gyventi, nes visu juo naudojasi atsakovas. Ieškovė taip pat negali juo disponuoti – parduoti ar išnuomoti jai tenkančią buto dalį, nes esant konfliktiškiems santykiams su atsakovu ir nesant nustatytos naudojimosi tvarkos nėra galima naudotis ieškovei tenkančia buto dalimi. Atsakovas, naudodamasis tuo, kad ieškovė gyvena ne Lietuvoje, naudojasi visu butu, jam tai palanku, todėl ginčija būtino remonto projekto ir naudojimosi butu nustatymo tvarką.
12.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nesutinka su teismo pozicija, jog UAB „Sodybų projektai“ projektas yra netinkamas, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad parengtas projektas yra išsamus ir jame numatyti visi būtini buto plano pakeitimo įgyvendinimo sprendiniai, yra aiški pakeitimų įgyvendinimo kaina. Ieškovės nuomone, ši teismo pozicija prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. UAB „Sodybų projektai“ parengtame buto naudojimosi plane papildomai numatyta kokius reikia atlikti paprastuosius statinio remonto darbus. UAB „Gargždų rangos darbai“ lokalinėje sąmatoje aiškiai nurodytas darbų atlikimo sąrašas ir tų darbų atlikimo kaina. Vadinasi, jokių neaiškumų ar neišsamumo dėl reikiamų statinio remonto darbų atlikimo, siekiant nustatyti buto naudojimosi tvarką nėra.
12.4. Apeliantė nurodo, kad pateikė į bylą visus įmanomus įrodymus, visus paskaičiavimus, projektus atliktus specialistų, kurie turėdami specialių statybos žinių, įvertindami esamą situaciją, buto išplanavimą, jo kokybinius ir kiekybinius parametrus parengė išsamius planus, statybos darbų projektus, lokalines sąmatas, su aiškiai numatytais darbų atlikimo sąrašais, eiliškumu ir kainomis. Tuo tarpu atsakovas, nurodęs, jog visiškai nieko nesupranta apie statybos ir ūkio darbus, nepateikęs į bylą absoliučiai jokių ekspertų, specialistų ar kitų specialių žinių turinčių asmenų parengtų išvadų, pažymų ar kitų dokumentų, nepateikęs iš esmės jokių objektyvių duomenų, visiškai hipotetiškai, subjektyviai samprotauja, teikia teismui atsikirtimus, kuriais teismas tiki, juos betarpiškai priima ir jais remdamasis atmeta ieškinį.
12.5. Apeliantės nuomone, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad ieškovės teikiami statinio remonto darbų (perplanavimo) atlikimo projektas, lokalinė sąmata ir buto tvarkos nustatymo planas galėtų pabloginti buto naudojimosi sąlygas, jog esą pakistų bute esantis apšvietimas ir kt., nėra pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą. Šiuo atveju priešingai negu nurodo teismas, ieškovės prašoma nustatyti buto naudojimosi tvarka, ne tik iš esmės atitinka bendrasavininkių realiąsias ir idealiąsias turimo turto dalis, bet ir objektyviai užtikrina bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą ir iš esmės išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl daikto naudojimosi tvarkos – šalys butu galės naudotis netrukdydamos viena kitai, turėdamos ne tik bendrojo naudojimo, bet ir atskiras izoliuotas tik kiekvienam iš jų individualiai prieinamas buto gyvenamąsias patalpas, skirtas naudotis tik kiekvienam iš jų asmeniškai. Tuo tarpu tarpasmeninis santykių atkūrimas į kurį orientuojasi teismas nėra ir nebus galimas, dėl atsakovo požiūrio, be to tarp asmeninis šalių santykių atkūrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką, kuri užtikrina, kad šalys be didesnių konfliktų galės naudotis savo nuosavybe (arba iš viso galės realiai įgyvendinti nuosavybės teises), o ne išspręsti tarpusavio asmeninius konfliktus.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nemokėdama kredito už butą ir teikdama ieškinį, ieškovė siekia ne nustatyti naudojimosi butui tvarką, pagal kurią abi ginčo šalys galėtų naudotis butu, bet siekia priversti atsakovą parduoti butą, nereikalaujant iš jos grąžinti nemokamos kredito dalies, bei dalies sumokėto kredito, už kurią ieškovė yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad esminis ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra turtinio pobūdžio, t. y., kaip pasiskirstyti tarpusavyje nuostolius ir teisingai paskirstyti skirtingai įvykdytų piniginių prievolių dydį, bei įvertinti už ieškovės vardu įregistruoto žemės sklypą sumokėtas įmokas. Apeliaciniame skunde net nenurodoma kad ieškovė, kaip ir atsakovas, nori parduoti butą, kuriuo nei viena iš ginčo šalių nesinaudoja, bei nesiekia jį išsaugoti savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo motyvas dėl ieškovės netinkamo pasirinkto savo teisių įgyvendinimo yra paliktinas galioti. Atsakovas mano, kad ieškovė šiame ginče privalo būti sąžininga, bei pripažinti, kad butas turi būti parduotas, o prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti kitas susijusias įmokas turi būti paskirstoma pusiau, atimant ieškovės vardu įgyto žemės sklypo, kurį valdo ieškovė, vertę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės siūloma naudojimosi butu tvarka yra reali ir gali patenkinti abiejų bendraturčių interesus. Atsakovas mano, kad tai visiškai netiesa. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovės ir atsakovo šeimas sudaro trys ar keturi asmenys. Tai reiškia, kad pagal prašomą nustatyti naudojimosi butu tvarką, keturių asmenų šeima turėtų naudotis 11 kv. m dydžio patalpa. Tai visiškai nėra suderinama nei su ieškovės interesais, nei su atsakovo. Aplinkybė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas reikalaujantis didelių išlaidų jos įgyvendinimui yra ydingas ir tokie reikalavimai turi būti atmesti tuo atveju, jeigu kitas bendraturtis prieštarauja tokioms didelėms išlaidoms ir nėra byloje įrodymų, kad tokios išlaidos nesukels sunkių finansinių pasekmių. Kasacinis teismas išaiškino, jog jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Pagal minimą teisminę praktiką, mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, sau priskirdama izoliuotą patalpą, o atsakovui priskirdama bendros patalpos dalį, kurios įrengimui reikalingos papildomos didelės lėšos. Tai reiškia, kad tai nėra kompromisinis naudojimosi butu variantas, todėl daro išvadą, kad ieškovė piktnaudžiauja teise.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 53,30 kv. m ploto dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, nurodytą butą jie įgijo santuokoje. Dalį buto kainos ieškovė ir atsakovas apmokėjo iš banko paimto kredito lėšomis ir šiuo metu jie yra solidariai atsakingi už kredito grąžinimą. Iš buto kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad šiuo metu bute yra tik vienas atskiras kambarys – 11,33 kv. m ploto, o kita buto erdvė (išskiriant vonios patalpą) yra bendra.
16. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti naudojimosi butu tvarką, atlikti buto perplanavimo darbus pagal UAB „Sodybų projektai“ parengtą projektą (žr. žemiau pateiktą projektą), taip pat projekte nurodytus remonto darbus šalims atlikti bendromis jėgomis, išlaidas pasidalinti lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovės pateiktas buto pertvarkymų projektas yra pernelyg abstraktus ir netikslus – tinkamai neapibrėžtos jo įgyvendinimo sąnaudos ir apimtys. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas projektas yra netinkamas ir ydingas, todėl nėra pagrindo nustatyti ieškovės siūlomą naudojimosi butu tvarką. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
17. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.
18. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Iš esmės galioja prezumpcija, kad bendraturtis turi teisę daiktą atsidalinti. Ši teisė gali būti nuginčijama tik pateikiant svarius argumentus.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad naudojimosi butu tvarka tarp bendraturčių pagal esamą faktinę padėtį negali būti nustatyta, nes bute nėra atskirų erdvių, t. y. izoliuotų kambarių, kurie galėtų būti paskirti naudotis konkretiems bendraturčiams. Ginčo buto naudojimosi tvarka gali būti nustatyta tik atlikus buto perplanavimo darbus. Ieškovė pateikė UAB „Sodybų projektai“ projektą, kuriame nurodyti buto perplanavimo darbai. Buto išplanavimo pakeitimų esmė: šiuo metu esančioje bendroje erdvėje turėtų būti suformuotas naujas kambarys, panaikinta įėjimo į esantį izoliuotą kambarį durų anga ir įrengta nauja anga kitoje kambario sienoje. Taigi, įgyvendinus nesudėtingus buto pakeitimo sprendinius, būtų suformuotas naujas antras izoliuotas kambarys, projekto plane pažymėtas indeksu B ir kliūčių atsidalinti butą nebeliktų. Suformuotas naujas kambarys būtų 11,33 kv. m ploto, vadinasi tokio paties ploto, kaip ir kitas kambarys, projekto plane pažymėtas indeksu A. Be to, šalia naujai suformuoto kambario yra 4 kv. m balkonas, kuris būtų priskirtas naudotis atsakovui. Vadinasi atsakovas naudotųsi 15,33 kv. m ploto buto dalimi, o ieškovė 11,33 kv. m. buto ploto dalimi. Kita 26,31 kv. m buto dalis būtų naudojama bendrai. Įvertinus tai, darytina išvada, jog ieškovės siūloma naudojimosi butu tvarka nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, abiem savininkams naudoti būtų priskirtos vienodo dydžio buto dalys, t. y. išlaikytas proporcingumo reikalavimas.
20. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma naudojimosi butu tvarka, argumentuodamas tuo, jog pertvarų įrengimas, natūralios šviesos nepatekimas į kitą buto dalį, ženkliai sumažins turto vertę, ieškovė nesąžiningai sau priskiria vertingiausią, izoliuotą patalpą. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta. Iš byloje esančio projekto matyti, kad naujai suformuotame kambaryje bus langas, vadinasi natūralios šviesos patekimas į kambarį nesumažės. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jam skiriamas kambarys, neužtikrintų jo gyvenimo asmeniškumo ir konfidencialumo, nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės siūloma naudojimosi butu tvarka, jos pateiktu buto pertvarkymo projektu, turėjo teisę pasiūlyti kitą naudojimosi butu tvarką, tačiau šia teise nepasinaudojo, nepaneigė ieškovės pasiūlytos naudojimosi butu tvarkos tinkamumo. Iš pateikto projekto matyti, kad siūlomo buto pertvarkymai yra nesudėtingi ir lengvai atliekami, bute iš esmės tereikia sumontuoti vieną pertvarą bei į kitą vietą perkelti duris, atlikti kitus smulkesnius darbus.
21. Atsakovas nurodė, kad ieškovės siūlomas naudojimosi butu variantas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovui priskirtina dalis yra itin nedidelė, t. y. jam tenka tik 11,03 kv. m naudingo ploto. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kartu su teisės aktu, nustatančiu reikalingą naudingą plotą vienam žmogui, reglamentavimu. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14.3 punkte nustatyta, kad naudingas buto plotas vienam žmogui yra 14 kv. m. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta. Atsakovas vertindamas koks buto naudingas plotas jam atitektų pagal ieškovės siūlomą projektą, turi vertinti ne tik jam priskirtiną naudotis patalpos plotą, bet ir bendram naudojimui pagal projektą paliktų patalpų naudingą plotą. Kadangi pagal ieškovės siūlomą projektą, atsakovas naudotųsi 15,33 kv. m ploto buto dalimi, o bendrai naudojama buto dalis sudarytų 26,31 kv. m, vadinasi ieškovės siūlomas naudojimosi butu variantas atitinka teisės aktų reikalavimus.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus, daro išvadą, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka yra racionali ir proporcinga siekiamam tikslui. Atsakovas teigdamas priešingai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl siūlomos naudojimosi butu tvarkos netinkamumo. Todėl ginčijamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinio dalis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo tenkinama ir nustatoma naudojimosi butu tvarka: ieškovei paskiriant naudotis buto dalimi, UAB „Sodybų projektai“ projekte pažymėta indeksu A, turinčia 11,33 kv. m ploto, bendram naudojimui kartu su atsakovu paskiriant naudotis 26,31 kv. m buto ploto (20,53 kv. m gyvenamojo ploto ir 5,78 kv. m pagalbinio naudingojo ploto), o atsakovui paskiriant naudotis buto dalimi, projekte pažymėta indeksu B, turinčia 15,33 kv. m ploto.
23. Apeliantė taip pat prašė nustatyti, kad UAB „Sodybų projektai“ projekte nustatytus statinio paprastojo remonto darbus šalys atlieka bendromis jėgomis, išlaidas pasidalinant lygiomis dalimis. UAB „Sodybų projektai“ nurodyti šie remonto darbai: panaikinama durų anga tarp ieškovei ir atsakovui asmeniškai priskirtų buto naudojimosi dalių; naujai įrengiamos durys, siekiant netrukdomai patekti į ieškovei ir atsakovui asmeniškai priskirtinas buto naudojimosi dalis; naujai įrengiama pertvara, plane pažymėta indeksu C, bendro 0,33 kv. m dydžio. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Gargždų rangos darbai“ lokalinę sąmatą, kurioje nurodytas darbų atlikimo sąrašas ir tų darbų atlikimo kaina.
24. Atsakovas nurodė, kad darbų atlikti ūkio būdu nėra galimybės, nes jis neturi tam reikalingų žinių, vadinasi buto pertvarkymo darbus atliks specialistai. Su šia atsakovo pozicija sutiktina. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, negalima tiksliai nustatyti galutinių pertvarkymo darbų kaštų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė, siekianti naudojimosi tvarkos nustatymo ir inicijavusi buto pertvarkymo darbus, juos turėtų atlikti savo rizika ir lėšomis.
25. Teisėjų kolegija dėl finansinių šalių tarpusavio pretenzijų nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
26. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, tenkintas tik vienas reikalavimas, ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos skiriasi nedidele suma, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos (įskaitomos).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti buto, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
Ieškovei E. R. paskirti naudotis buto dalimi, uždarosios akcinės bendrovės „Sodybų projektai“ projekte pažymėta indeksu A, turinčia 11,33 kv. m ploto, bendram naudojimui kartu su atsakovu T. K. paskirti naudotis 26,31 kv. m buto ploto (20,53 kv. m gyvenamojo ploto ir 5,78 kv. m pagalbinio naudingojo ploto), atsakovui T. K. paskirti naudotis buto dalimi, projekte pažymėta indeksu B, turinčia 15,33 kv. m ploto.
Nustatyti, kad buto pertvarkymo darbus savo lėšomis atlieka E. R..