Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui T. K. dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

2.1. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Tarp buto savininkų kyla ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos. Siekiant išspręsti kilusius nesutarimus, turėtų būti nustatyta buto naudojimosi tvarka pagal pateiktą planą. Kad būtų užtikrintas realus naudojimosi tvarkos įgyvendinimas, turėtų būti atlikti buto pakeitimai, kurių išlaidas buto savininkai turėtų pasidalinti lygiomis dalimis.

4. Teismo posėdyje bylos šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad ieškovei E. R. ir atsakovui T. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 53,30 m² ploto dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 aišku, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, nurodytą butą jie įgijo santuokoje. Dalį buto kainos ieškovė ir atsakovas apmokėjo iš banko paimto kredito lėšomis ir šiuo metu jie yra solidariai atsakingi už kredito grąžinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).

6. Iš bylos šalių atstovų paaiškinimų taip pat aišku, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Šiuo metu nurodytu butu, tačiau ne kaip savo gyvenamąja vieta, naudojasi tik atsakovas. Ieškovė gyvena užsienyje. Kaip galima spręsti iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir atsiliepime į ieškinį išdėstytų atsikirtimų, kurių ieškovė ir jos atstovas, iš esmės neginčijo, tarp ieškovės ir atsakovo yra kilę nesutarimai dėl solidarios prievolės vykdymo bankui, kuris suteikė būsto kreditą, taip pat buto išlaikymo.

7. Iš byloje pateiktos buto kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad šiuo metu bute yra tik vienas atskiras kambarys – 11,33 m² ploto, o kita buto erdvė (išskiriant vonios patalpą) yra bendra (žr. žemiau pateiktą buto planą) (b. l. 43–49). Faktiškai ir teisiškai naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ginčo butu pagal esamą faktinę padėtį negali būti nustatyta, nes bute nėra atskirų erdvių (izoliuotų kambarių), kurios galėtų būti priskirtos naudotis konkretiems bendraturčiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis).

8. Taigi ieškovės pareikštas prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės yra išvestinis ir priklausomas nuo reikalavimo įpareigoti buto savininkus atlikti buto perplanavimo darbus pagal ieškovės pateiktą projektą, kurį parengė UAB „Sodybų projektai“ (b. l. 84–88). Dėl to esminis byloje sprendžiamas klausimas: ar ieškovės siūlomas pertvarkos projektas ir jo realizavimo būdas yra racionalus bei proporcingas siekiamam tikslui. Ieškovės pageidaujami įgyvendinti buto plano projektiniai pakeitimai atsispindi žemiau esančioje ištraukoje iš UAB „Sodybų projektai“ projekto.

9. Buto išplanavimo pakeitimų esmė: šiuo metu esančioje bendroje erdvėje turėtų būti suformuotas naujas kambarys, panaikinta įėjimo į esantį izoliuotą kambarį durų anga ir įrengta nauja anga kitoje kambario sienoje.

10. Pagal savo esmę ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka, jeigu būtų pakeistas buto išplanavimas, hipotetiškai yra tinkama. Įgyvendinus buto pakeitimo projektinius sprendinius, būtų suformuotas naujas izoliuotas kambarys, iš esmės analogiško ploto kaip ir šiuo metu esantis kambarys, UAB „Sodybų projektai“ plane pažymėtas indeksu A. Tai leistų ieškovei ir atsakovui priskirti naudotis konkrečias buto dalis asmeniškai, o kitas dalis – bendrai. Atsakovo atsikirtimai, kad toks buto naudojimosi tvarkos variantas, kokį siūlo realizuoti ieškovė, neatitinka statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu (toliau – Reglamentas), 14.3 punkte nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti. Pagal ieškovės pateiktą planą abiem savininkams naudoti būtų priskirtos vienodo dydžio buto dalys, t. y. išlaikytas proporcingumo reikalavimas. Į ieškovei ir atsakovui turintį tekti naudingąjį plotą atsakovas be pagrindo įskaičiuoja tik jam siūlomos priskirti naudotis patalpos plotą, o ne šį rodiklį vertina bendrame buto, o kartu ir bendram naudojimui pagal projektą paliktų patalpų, naudingo ploto kontekste (Reglamento 4.12 punktas). Tačiau pačios siūlomos naudojimosi tvarkos varianto formalus hipotetinis tinkamumas šiuo konkrečiu atveju – atsižvelgiant į ginčo faktines aplinkybes, yra antraeilės reikšmės.

11. Vertinant šio sprendimo 9 nurodytų buto išplanavimo pakeitimų, o kartu ir viso projekto, realumą ir racionalumą, visų pirma, svarbu tai, kad ieškovės atstovas pripažino, jog projektas parengtas UAB „Sodybų projektai“ įgaliotiems atstovams neapžiūrėjus buto, o remiantis tik buto planu. Taigi siūlomi projektiniai pakeitimai iš dalies yra abstraktūs, o projekte ir jo aiškinamajame rašte, kaip pagrįstai nurodyta atsiliepimo į patikslintą ieškinį 15 punkte, įvertinta tik dalis darbų, kurie turėtų būti atlikti, kad projektiniai pakeitimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, nepablogintų naudojimosi butu sąlygų (pvz., apšvietimo sprendinių keitimas atsižvelgiant į tai, kad į virtuvės zoną nebepatektų dienos šviesa). Tokie darbai neįvertinti ir UAB „Gargždų rangos darbai“ parengtoje lokalinėje sąmatoje (b. l. 98). Taigi, prašydama įpareigoti buto savininkus lygiomis dalimis atlikti buto projektinius pakeitimus, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad parengtas projektas yra išsamus ir jame numatyti visi būtini buto plano pakeitimo įgyvendinimo sprendiniai, ir yra aiški pakeitimų įgyvendinimo kaina (CPK 178 straipsnis). Dėl šių projekto trūkumų nėra galimybės visapusiškai įvertinti ir nustatyti, ar ieškovės siekis pakeisti buto išplanavimą abiejų ginčo šalių sąskaita yra proporcingas jos teisių gynimo būdas. Ieškovei teko įrodinėjimo našta pagrįsti, kad siūlomas buto pertvarkymo projektas yra išsamus ir visapusis. Atsižvelgiant į tai, visi UAB „Sodybų projektai“ parengto projekto trūkumai, kuriuos akcentavo atsakovas, įrodinėjimo aspektu vertinami kaip argumentai, paneigiantys galimybę tenkinti ieškinio reikalavimą dėl buto remonto darbų atlikimo.

12. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė faktiškai nesinaudoja butu, leidžia teigti, jog reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką – darant prielaidą, kad bylos šalims būtų nustatyta pareiga atlikti buto erdvių pertvarkymo darbus pagal ieškovės pateiktus projektinius siūlymus, patenkinimas neišspręstų tarp šalių esančių nesutarimų, susijusių su jiems bendrai priklausančio turto valdymu ir naudojimu. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų, bylos šalių atstovų paaiškinimų visumos akivaizdu, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovės pasiūlytą variantą nei atkurtų tarp šalių teisinę taiką, nei padėtų suderinti bendraturčių interesus. Prie tokios išvados prieitina dėl kelių priežasčių.

13. Kaip jau pasisakyta šio sprendimo 6 punkte, ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Taigi įpareigojimo atlikti buto perplanavimo darbus pagal neišsamų projektą nustatymas, pritariant atsakovo atstovo pozicijai, neišspręstų su buto naudojimusi susijusius klausimus, bet sukurtų prielaidas kilti naujiems nesutarimams dėl buto pertvarkymo darbų atlikimo, jų eigos, finansavimo ir pan. Vėlgi grįžtant prie fakto, kad ieškovė gyvena užsienyje ir nesinaudoja butu, akivaizdu, jog naudojimosi tvarkos butu nustatymas yra perteklinis ir nebūtinas, kad ieškovė galėtų pilnai įgyvendinti jai priklausančias nuosavybės teises. Jeigu pagal ieškovės atstovo paaiškinimus ieškovė iš tiesų neturi buto raktų ir negali į jį patekti, ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Esant tokiai situacijai, ieškovė pirmiausia turėtų spręsti klausimą dėl savo buto dalies valdymo teisių pažeidimo pašalinimo, o tik tuomet įvertinti, ar iš tiesų yra tikslinga, atsižvelgiant į naudojimosi butu – bylos šalių įsigyto daugiau nei prieš dešimt metų, susiklosčiusią praktiką, spręsti dėl buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne kitokio teisių gynimo būdo taikymo (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 1.138 straipsnio 8 punktas). Juolab, kad naudojimosi tvarka butu, kuriuo tiesiogiai nei viena iš bylos šalių nesinaudoja, galėtų būti nustatyta tik iš esmės pertvarkius vidaus patalpas, atlikus kitus būtinus pakeitimus.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 17 punktas).

15. Iš bylos šalių pateiktų įrodymų viseto aišku, kad šalių nesutarimo dėl naudojimosi butu priežastys yra susijusios ne su faktiniu naudojimosi butu, bet kitomis aplinkybėmis. Dėl jau aptartų aplinkybių prievolės pertvarkyti butą nustatymas bylos šalims nepadėtų atkurti tarp jų teisinės taikos, juolab, kad ieškovės pateiktas pertvarkymų projektas yra pernelyg abstraktus ir netikslus – tinkamai neapibrėžtos jo įgyvendinimo sąnaudos ir apimtys. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktas sąlyginis naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas yra netinkamas ir ydingas. Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad byloje pateikto naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projekto netinkamumas ir ydingumas pats savaime yra pakankamas priežastis atmesti projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Antra vertus, šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

18. Atsakovo atstovas pateikė į bylą atsakovui suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją (parengti du atsiliepimai į ieškinius, susipažinta su pateiktais dokumentais, konsultavimas, astovavimas teisme) ir mokėjimo kvitus bei mokėjimo nurodymus. Iš šių dokumentų aišku, kad atsakovas advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 2 050 Eur (CPK 88 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

20. Byloje spręstas ginčas nebuvo sudėtingas nei fakto, nei teisės klausimų aspektais. Tikslindama pirminį ieškinį ieškovė nenurodė kokybiškai naujų argumentų, o tik, įvertinusi parengiamajame teismo posėdyje iškeltus klausimus, patikslino buto pertvarkos projektą ir su juo susijusį reikalavimą. Taigi atsakovo išlaidos atsiliepimų surašymui – 1 600 Eur, yra aiškiai per didelės ir, įvertinus potencialias jų parengimo sąnaudas, mažinamos iki 1 200 Eur. Iš atsakovo atstovo pateiktos detalizacijos matyti, kad 100 Eur atsakovas sumokėjo advokatui už susipažinimą su jo pateiktais papildomais dokumentais, taip pat 150 Eur už konsultavimą. Šių paslaugų turinys neatskleistas, o vienintelis įrodymas, kurį atsakovas teikė į bylą – susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga (b. l. 101). Atsižvelgiant į tai, paminėtos 250 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti traktuotinos kaip nebūtinos ir nepagrįstos. Apibendrinant nurodytą, iš ieškovės atsakovui priteisiamas 1 400 Eur dydžio (1 200 Eur už atsiliepimų surašymą ir 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės E. R. atsakovui T. K. 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.