Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. e2S-2979-580/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
e2S-2979-580/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00079-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2979-580/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00079-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.3.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo A. M. skundas dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. M. prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024-11-29 nutarimą Nr.13.12.-67, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2024-10-07 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, kad:

1.1. jam ir sutuoktinei E. M. nuo 2020-09-03 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Greta šio sklypo suformuotas (besiribojantis) 0,0387 ha naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2021-06-04 sprendimu Nr.49SK-1669-(14.49.109 E.) (toliau – Ginčo sklypas). Ginčo sklypas pertvarkytas (sujungimo būdu) ir parduotas J. D.;

1.2. pareiškėjas 2024-08-21 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą – Ginčo sklypą grąžinti valstybei, nes buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K. 2024-10-07 nutarimu Nr. 2VI-59 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones;

1.3. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024-11-29 nutarimu Nr.13.12.-67 buvo paliktas galioti apygardos prokuroro nutarimas. Ginčo sklypas neatitiko vienos iš būtinų sąlygų jį pripažinti įsiterpusiu sklypu, nes sklypas ribojasi su kitu sklypu. Prokurorai nepagrįstai vertino, jog pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius tame sklype negalima nauja statyba; nenurodytas teisinis pagrindas, patvirtinantis prokurorų išvadą, kad galimybė suformuoti valstybinės žemės plotą atskiru žemės sklypu sietina su naujos statybos galimybe jame. Generalinės prokuratūros prokurorės nutarime deklaratyviai ir formaliai pritarta žemesnio prokuroro išvadoms, todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad Ginčo sklypas atitiko įsiterpusio sklypo statusą, kas nulėmė pardavimą ne aukciono būdu;

1.4. iš Lietuvos geologijos tarnybos 2024-09-16 rašto Nr.(6)-1-7-4243 matyti, kad projektas nebūtų suderintas dėl taisyklių nesilaikymo, tačiau prokurorui buvo priimtinas Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiosios specialistės R. R. paaiškinimas, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) raštą, neturintį metaduomenų, jog projektas galėtų būti suderintas, jeigu nustatyta tvarka būtų pateiktas Lietuvos geologijos tarnybai. Prokuroras nepagrįstai toleravo pažeidimą – projekto nepateikimą derinti Lietuvos geologijos tarnybai, kaip neturintį reikšmės teisėtumui. Pažeidus imperatyvaus teisės akto reikalavimą dėl projekto suderinimo, tolesnė procedūra ir rezultatai yra savaime neteisėti. Kyla abejonių dėl tyrimo nešališkumo ir objektyvumo, nes nėra galimybės įsitikinti Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojų paaiškinimų turinio tikrumu ir objektyvumu. Prokurorai nepagrįstai Ginčo sklypą kvalifikavo kaip įsiterpusį sklypą ir nevisapusiškai įvertino jo formavimo, pertvarkymo, įskaitant nuosavybės teisės perleidimo, procedūrų pažeidimus viešojo intereso kontekste, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašė A. M. skundą atmesti. Nurodė, kad:

2.1. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, surinkęs visą sprendimo priėmimui aktualią medžiagą, nenustatė prielaidų viešojo intereso gynimui ir 2024-10-07 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Argumentai dėl Ginčo sklypo neatitikimo įsiterpusio žemės sklypo požymiams yra nepagrįsti, nes Ginčo sklypas atitiko visas įsiterpusio sklypo sąlygas, apibrėžtas teisės aktuose: iki jį pertvarkant sklypas buvo 0,0387 ha ploto, t. y. neviršijo Žemės įstatyme nustatyto maksimalaus įsiterpusio žemės sklypo ploto (0,04 ha); sklypo nebuvo įmanoma nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiro žemės sklypo; jis nesiribojo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu;

2.2. prokuroro nutarime vertinti ir skundo argumentai dėl projekto (ne)derinimo su Lietuvos geologijos tarnyba. Įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras padarė išvadą, kad Lietuvos geologijos tarnyba Formavimo ir pertvarkymo taisyklių nustatyta tvarka būtų derinusi projektą, jei jis būtų buvęs pateiktas. Tiek Ginčo sklypui, tiek žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (juos apjungus) liko galioti specialiosios sąlygos – požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, todėl skunde pareiškėjo nurodomas pažeidimas (projekto nepateikimas derinti Lietuvos geologijos tarnybai), pagrįstai įvertintas kaip formalus ir neturintis įtakos galutinio rezultato teisėtumui. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D452/Dl-513, 54 bei 62.2.2.1 punktų pažeidimai – Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje nepaskelbtas formuojamo pertvarkomo Ginčo sklypo plotas bei formavimo ir pertvarkymo projekto nepateikimas derinti, įvertinami kaip mažareikšmiai, nes nebuvo padaryta žala bei nesukelta grėsmė požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonai;

2.3. nėra duomenų, kad parduodant Ginčo sklypą vienam iš besiribojančių sklypų savininkų, valstybė būtų gavusi didesnę sumą, jeigu prašymus pirkti įsiterpusį sklypą būtų pateikę abiejų besiribojančių sklypų savininkai. Generalinės prokuratūros prokurorė patikrino bei įvertino apygardos prokuroro nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą ir nenustatė, kad ginčo situacijoje buvo pažeistas viešasis interesas;

2.4. nors pareiškėjas iš esmės nesutinka su prokurorų nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, tačiau teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų. Skundžiamas prokuroro nutarimas yra aiškus, pakankamai motyvuotas, jame nurodyti esminiai argumentai, sąlygoję prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad:

3.1. prokurorui pagal savo kompetenciją nenustačius viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipus į teismą dėl jo gynimo, teismas dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Priešingu atveju, skundo dėl prokuroro veiksmų, atsisakius ginti viešąjį interesą nagrinėjimo metu, teismas iš esmės pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę kreiptis į teismą;

3.2. prokurorės 2024-11-29 nutarimu Nr.13.12.-67, priimtu įvertinus apskųsto Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2024-10-07 nutarimo Nr. 2VI-59 išvadas, nenustatyta teisės aktų pažeidimų, laikytinų viešojo intereso pažeidimais. Prokuroro nutarime nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėtas klausimas dėl valstybinės žemės ploto, besiribojančio su privačios žemės sklypais, pripažinimo įsiterpusiu žemės sklypu ir jo pardavimo besiribojančio privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui be aukciono, teisėtumo ir pagrįstumo;

3.3. teismas neturi pagrindo abejoti prokurorų padaryta išvada, jog sklypas (0,0387 ha ploto) neviršijo Žemės įstatyme nustatyto maksimalaus įsiterpusio žemės sklypo ploto (0,04 ha); sklypo nebuvo įmanoma nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiro žemės sklypo; nesiribojo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu;

3.4. pareiškėjo nesutikimas su teisiniu pasekmių vertinimu dėl to, kad projektas nederintas su Lietuvos geologijos tarnyba, nesudaro pagrindo abejoti prokurorų padaryta išvada viešojo intereso gynimo kontekste. Sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi pareigą nustatyti, ar pažeistos teisės normos ir, ar nustatytas pažeidimo laipsnis yra pakankamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nesant galimybės įsiterpusio žemės ploto racionaliai naudoti bei suformuoti kaip atskiro, nėra pagrindo abejoti išvada, kad Ginčo sklypas priskirtinas įsiterpusių sklypų kategorijai. Prokurorų išvados padarytos įvertinus ir tuos dokumentus, kurių tikrumu (dėl jų surašymo, ar pasirašymo) nepagrįstai abejoja pareiškėjas. Teismui pateikti dokumentai paneigia tokius pareiškėjo teiginius;

3.5. aukštesniojo prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimtas atlikus nuodugnią surinktų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių analizę, teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, sprendimą pagrindžiant išsamiais argumentais dėl viešojo intereso gynimo priemonių netaikymo. Skundo teiginiai, jog pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas netinkamai ar prokuroras padarė procedūrinius pažeidimus laikytini principiniu nesutikimu su prokurorų padarytomis išvadomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti:

4.1. teismas neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus, nenurodė teisės aktų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir neatliko įrodymų vertinimo, kaip to reikalauja proceso įstatymas. Toks įstatymą pažeidžiantis nutarties turinys, motyvavimas riboja pareiškėjo teisę į apeliaciją, nes nėra aiškūs nei teisės aktai, nei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Situacija, kai teismas neatsako į skundo argumentus, negeba pagrįsti savo išvadų įrodymais bei teisės aktais, rodo, kad byla nebuvo išnagrinėta nešališko teismo;

4.2. iš Laisvos žemės fondo duomenų matyti, kad Ginčo sklypo pietinėje dalyje tebėra valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės. Tai reiškia, kad Ginčo sklypas neatitiko vienos iš sąlygų (žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu), būtinos žemės plotą pripažinti įsiterpusiu sklypu. Tiek prokuroro, tiek aukštesniosios prokurorės vertinimas neva Ginčo sklypas nesiribojo su kitu valstybinės žemės plotu, yra nepagrįstas;

4.3. prokurorai vertino, kad Ginčo sklypo nebuvo galima nustatyta tvarka suformuoti atskiru žemės sklypu, nes pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius jame negalima nauja statyba. Nutarime nenurodytas joks teisinis pagrindas, patvirtinantis išvadą, kad galimybė suformuoti valstybinės žemės plotą atskiru žemės sklypu sietina su naujos statybos jame galimybe. Teismas, pritardamas prokurorų vertinimui, nenurodė jį pagrindžiančių įrodymų, teisės aktų, teisinių argumentų;

4.4. prokuroras nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija aktualaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto nepateikė derinti Lietuvos geologijos tarnybai, kaip to reikalavo tuo metu galiojantys teisės aktai, tačiau ir ši aplinkybė nelėmė kitokių prokurorų išvadų, o pirmosios instancijos teismas dėl jos apskritai nepasisakė;

4.5. Lietuvos geologijos tarnyba raštu nurodė, jog projekto nebūtų suderinusi. Po Lietuvos geologijos tarnybos rašto gavimo prokuroras organizavo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiosios specialistės R. R. žodinius paaiškinimus. Specialistė, jau įvertinusi ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus metaduomenų neturintį raštą, kurį rado po paaiškinimų davimo, mano, jog projektas galėtų būti suderintas, jeigu nustatyta tvarka būtų pateiktas Lietuvos geologijos tarnybai. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Situacija, kai Lietuvos geologijos tarnyba raštu pateikė atsakymą, kad nebūtų suderinusi projekto, o prokuroras organizavo žodinių Lietuvos geologijos tarnybos vienos iš darbuotojų paaiškinimų davimą, kurių turinio tikrumu nėra galimybės įsitikinti, kelia abejones dėl tyrimo nešališkumo. Minėta įvykių chronologija suponuoja išvadą apie intenciją sukurti prielaidas pateisinti padarytus imperatyvų pažeidimus ir (ar) bent sumenkinti jų reikšmę ir šių prielaidų pagrindu atsisakyti ginti viešąjį interesą;

4.6. teismas privalėjo įvertinti, kad prokuroras nustatė imperatyvių Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatų pažeidimą. Pažeidus imperatyvaus teisės akto reikalavimą projektą suderinti su Lietuvos geologijos tarnyba, tolesnė formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra ir jos rezultatas yra neteisėti savaime. Prokuroras konstatavo Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 54 punkto, nustatančio skelbtinos informacijos apie pradedamą rengti Projektą turinį, pažeidimą, tačiau šis pažeidimas prokurorų sumenkintas, o teismo – nevertintas;

4.7. nėra pagrindo vertinti, kad Lietuvos geologijos tarnyba yra pakeitusi oficialų atsakymą, kad projekto nebūtų derinusi, nes nėra duomenų, jog Lietuvos geologijos tarnybos darbuotoja R. R. būtų įgaliota veikti Lietuvos geologijos tarnybos vardu. R. R. prielaidomis grįsta nuomonė negalėjo pakeisti Lietuvos geologijos tarnybos oficialaus rašytinio atsakymo. Prokurorai, vertindami R. R., kuri neturėjo liudytojo statuso, prielaidas, kaip paneigiančias oficialų Lietuvos geologijos tarnybos dokumentą, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį;

4.8. R. R. nuomonė grindžiama nežinomos datos ir nežinomų sudarytojų NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu, t. y. be metaduomenų. Prokuroras nesiėmė veiksmų, patikrinti minimo rašto turinio autentiškumą ir statusą. Apie šias aplinkybes nei aukštesnioji prokurorė, nei teismas nepasisakė. Neįvertinus duomenų, kuriais prokurorai grindžia viešojo intereso gynimo poreikio nebuvimą, jais grįstos išvados yra nepagrįstos. Viešojo intereso gynimo poreikis privalo būti įvertintas, remiantis patikimais duomenimis. Teismas šių aplinkybių neįvertino;

4.9. nutarime nurodyta, kad nėra duomenų, kad valstybė, parduodama valstybinę žemę vienam iš besiribojančių sklypų savininkų, būtų gavusi didesnę kainą, jeigu prašymus pirkti valstybinę žemę būtų pateikę abiejų besiribojančių sklypų savininkai. Iš to suprastina, kad prokuroras didelę reikšmę suteikė turtinės žalos aspektui, tačiau viešasis interesas nėra susijęs vien tik su turtine nauda. Viešosios teisės normų laikymasis yra viešasis interesas, o jų pažeidimas – negali būti mažareikšmis visuomenės intereso prasme;

4.10. nors prokuroras nustatė viešosios teisės pažeidimus, tačiau nesiėmė priemonių, pvz., neinicijavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinio patikrinimo, susijusio su nustatytais pažeidimais, ar pan. Toks viešosios teisės pažeidimų toleravimas nedera su prokuroro pareigomis.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

5.1. pareiškėjas nenurodo galimai prokurorų padarytų procedūrinių / proceso pažei­dimų, tačiau kvestionuoja prokurorų išvadas, padarytas, surinkus ir įvertinus įrodymus. Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, kad prokurorai nevertino ar netinkamai vertino jo akcentuojamų įstatymų, kitų teisės aktų pažeidi­mus dėl valstybinės žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu ir jo pardavimo be aukciono pagrįstumo ir teisėtumo, sklypų formavimo taisyklių pažeidimo ir kt. Atskirajame skunde nenurodoma, kokių esminių procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėja, kad prokurorai pažeidė Prokuratūros įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytas teisės normas, nors būte­nt šių aplinkybių įrodinėjimas sudaro šio ginčo dalyką;

5.2. teismas pagrįstai nurodė, kad prokurorui pagal savo ko­mpetenciją nenustačius viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipus į teismą dėl jo gynimo, teismas dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Priešingu atveju, skundo dėl prokuroro veiksmų, atsisa­kant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo metu, teismas tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, taigi, iš esmės pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris nepradėtas nagrinėti teisme, ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę kreiptis į teismą;

5.3. prokuroras turi teisę spręsti, kokių ir kiek įrodymų pakanka sprendimo priėmimui. Prokurorų atliktas tinkamas pareiškimo nagrinėjimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjo visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertini­mas būtinas vykdant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pareiškėjas iš esmės nesutiko su prokurorų nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus. Aplinkybė, jog prokurorai ir teismas nevertino pareiškėjo nurody­tų aplinkybių ir argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų tinkamas pareiškėjui, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjo skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

9. Valstybinės žemės sklypas, 0,0387 ha ploto, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ribojosi su dviem suformuotais žemės sklypais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Ginčo sklypo formavimo–pertvarkymo projekto rengimo pradžios metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė J. D., o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė A. S.. Pareiškėjas su sutuoktine 2020-09-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini).

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-03-27 paskelbė apie galimybę pradedamame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte teikti prašymą įsigyti / išsinuomoti iš valstybės įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su žemės sklypu Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniuje Meškeriotojų g. (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-03-30 raštu Nr. A51-44530/20(2.14.2.12E-ŽEM) kreipėsi į NŽT, prašydama paskelbti toliau nurodytą informaciją NŽT interneto svetainėje: ,,Asmeninis pranešimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“. 2020-04-03 NŽT interneto svetainėje, skiltyje „Skelbimai“ buvo paskelbta, kad: „Dėl pradedamo rengti ŽSFP projekto ir galimybės teikti prašymą įsigyti / išsinuomoti iš valstybės įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, kuris ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“. Skelbime nurodytas projekto numeris ŽPDRIS: ZSFP-72615.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020-07-31 įsakymu Nr. A30-2049/20 nustatyta, kad pradedamas rengti apie 2 633 m² ploto žemės sklypo Vilniuje (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir apie 390 m² laisvos valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; pavesta parengti nurodyto projekto rengimo reikalavimus bei kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl minėto projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-03-12 įsakymu Nr. A30-882/21 patvirtintas žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-01-18 sprendimu Nr. 49SK-98-(14.49.109 E.) Ginčo sklypas pertvarkytas sujungimo būdu ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Valstybinės žemės sklypas pertvarkytas sujungimo būdu ir parduotas J. D..

13. Apeliantas su prašymu ginti viešąjį interesą 2024-08-21 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2024-10-07 nutarimu Nr.2VI-59 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šis prokuroro nutarimas 2024-10-31 apskųstas aukštesniajam prokurorui. Generalinės prokuratūros prokurorės 2024-11-29 nutarime Nr.13.12.-67 padaryta išvada, kad nenustatyta teisės aktų pažeidimų, laikytinų viešojo intereso pažeidimais dėl kurių galėtų būti taikomos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodytos viešojo intereso gynimo priemonės.

Dėl viešojo intereso gynimo

14. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

15. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad prokuratūros pareigūnų veiksmai pirmiausia kontroliuojami aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros 15 straipsnio 6 dalis). Pagal Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, aukštesnysis prokuroras arba teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

16. Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodyta išvada, jog nenustatyta teisės aktų pažeidimų, laikytinų viešojo intereso pažeidimais dėl kurių galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodytos viešojo intereso gynimo priemonės. Šiuo atveju pareiškėjas, nesutinkantis su Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorės nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.

Dėl Ginčo sklypo atitikimo įsiterpusio žemės sklypo statusui

17. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

18. Apeliantas nurodo, kad pateikti Laisvos žemės fondo duomenys, iš kurių matyti, kad Ginčo sklypo pietinėje dalyje tebėra valstybinės žemės sklypas, nesuformuotos atskiru žemės sklypu. Tai reiškia, kad Ginčo sklypas neatitiko vienos iš sąlygų (žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu), būtinos žemės plotą pripažinti įsiterpusiu sklypu. Tiek prokuroro, tiek aukštesniosios prokurorės vertinimas minėtu aspektu, t. y. neva Ginčo sklypas nesiribojo su kitu valstybinės žemės plotu, yra nepagrįstas. Teismas vertinimo dėl šios aplinkybės neatliko.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti prokurorų padaryta išvada, jog sklypas (0,0387 ha ploto) neviršijo Žemės įstatyme nustatyto maksimalaus įsiterpusio žemės sklypo ploto (0,04 ha); sklypo nebuvo įmanoma nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiro žemės sklypo; nesiribojo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

20. Prokurorai įvertinę projekto dokumentų Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio ir kitos projekto dokumentų informaciją nustatė, kad Ginčo sklypas buvo trikampės formos. Šiaurinėje – šiaurės rytų pusėje jis ribojosi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); rytinėje – pietryčių pusėje Ginčo sklypas ribojosi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pietinėje – pietryčių pusėje Ginčo sklypas ribojosi su Meškeriotojų gatve. Prokuroras 2024-10-07 nutarime Nr. 2VI-59 konstatavo, kad Ginčo sklypas nesiribojo su kitu, atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Prokurorė 2024-11-29 nutarime Nr.13.12.-67 pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su prokuroro išvadomis, kad Ginčo sklypo priskyrimas įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kategorijai buvo teisėtas ir pagrįstas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokurorai tyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Ginčo sklypo atitikimo įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kategorijai, įvertino teisės aktus, turimus įrodymus, juos išanalizavo, nutarime aiškiai išdėstė ir pagrindė savo išvadas. Prokurorai išvadą, kad Ginčo sklypas nesiribojo su kitu, atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, priėmė įvertinę projekto dokumentus ir turimus įrodymus. Aiškinamajame matininko S. R. rašte nurodyta, kad įsiterpęs žemės sklypas 1A (Ginčo sklypas) šiaurės rytinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje dalyje su Meškeriotojų gatve ir vakarinėje dalyje su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors apeliantas nurodo, kad pietinėje dalyje Ginčo sklypo pietinėje dalyje tebėra valstybinės žemės, tačiau matininkas nustatė, o ir iš Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio matyti, kad apelianto nurodomas valstybinės žemės sklypas yra kelio / gatvės tąsa. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti prokurorų padaryta išvada, jog Ginčo sklypas nesiribojo su kitu valstybinės žemės plotu ir atitiko įsiterpusio sklypo statusą.

22. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nutarime nenurodytas teisinis pagrindas, patvirtinantis išvadą, kad galimybė suformuoti valstybinės žemės plotą atskiru žemės sklypu sietina būtent su naujos statybos jame galimybe. Teismas, pritardamas prokurorų vertinimui, nenurodė jį pagrindžiančių įrodymų, teisės aktų, teisinių argumentų.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesant galimybės įsiterpusio žemės ploto racionaliai naudoti bei suformuoti kaip atskiro, nėra pagrindo abejoti išvados pagrįstumu, kad Ginčo sklypas priskirtinas įsiterpusių kategorijai.

24. Prokuroras 2024-10-07 nutarime Nr. 2VI-59 konstatavo, kad 0,0387 ha ploto Ginčo sklypo nebuvo įmanoma nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiro žemės sklypo. Prokuroras tokią savo išvadą grindė tuo, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, Ginčo sklypas parenka į RUK-3-3 funkcinę zoną. Tai yra mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona, mažiausias sklypo plotas naujai statybai – 1 000 m², t. y. 0,1 ha.

25. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai. Teismo ir prokurorų išvada, jog negalima Ginčo sklypo suformuoti kaip atskiro žemės sklypo, buvo pagrįsta galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – Vilniaus miesto bendruoju planu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pagrindžiant minėtą išvadą nebuvo nurodytas teisės aktas, teisinis pagrindas, teisiniai argumentai.

Dėl projekto (ne)derinimo su Lietuvos geologijos tarnyba

26. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513 62 punkte nustatyta, kad organizatorius, projektą, išskyrus atvejus, kai visa projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat projektas derinamas su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kai (62.2.2. punktas) projekto teritorijoje ar jos dalyje yra naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius ir anhidritą) telkinys ar jo dalis, požeminio vandens vandenvietė ar jos apsaugos zona (62.2.2.1. punktas).

27. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad Ginčo sklypui buvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: elektros tinklų apsaugos zonos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Byloje nėra ginčo, kad projektas Lietuvos geologijos tarybai derinti teiktas nebuvo. Dėl to prokuratūra kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl papildomos informacijos.

28. Apeliantas teigia, kad prokuroras nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija projekto nepateikė derinti Lietuvos geologijos tarnybai, kaip to reikalavo tuo metu galiojantys teisės aktai, tačiau ši aplinkybė nelėmė kitokių prokurorų išvadų, o pirmosios instancijos teismas dėl jos nepasisakė.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bylose dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, pažymi, kad teismas negali nagrinėti pareiškėjo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su prokuratūros padarytomis išvadomis, teismui nesuteikta teisė vertinti prokuroro išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus. Prokuroras turi diskrecijos teisę priimti sprendimus jam pavestais klausimas. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad projektas Lietuvos geologijos tarybai derinti teiktas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, teisinio reguliavimo ribose dėl to pasisakė ir nurodė, kad pareiškėjo nesutikimas su teisiniu pasekmių vertinimu dėl to, kad projektas nederintas su Lietuvos geologijos tarnyba, nesudaro pagrindo abejoti prokurorų padaryta išvada viešojo intereso gynimo kontekste.

30. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos geologijos tarnyba rašte pažymėjo, jog projekto nebūtų suderinusi, nepaisant to, prokuroras po Lietuvos geologijos tarnybos rašto gavimo, organizavo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiosios specialistės R. R. žodinių paaiškinimų davimą. Specialistė, jau įvertinusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą, neturintį metaduomenų, kurį rado tik po paaiškinimų davimo, mano, jog projektas galėtų būti suderintas, jeigu nustatyta tvarka būtų pateiktas Lietuvos geologijos tarnybai. Apeliantas nesutinka su vertinimu, kad aptartas pažeidimas (projekto nepateikimas derinti Lietuvos geologijos tarnybai) neturi reikšmės teisėtumui. Aukštesnioji prokurorė tokiam vertinimui pritarė, o teismas dėl to nepasisakė.

31. Prokuroras 2024-10-07 nutarime Nr. 2VI-59 nurodė, kad tiek Ginčo sklypui, tiek žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (juos apjungus) liko galioti specialiosios sąlygos – požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, todėl šis pažeidimas (projekto nepateikimas derinti Lietuvos geologijos tarnybai) vertintinas kaip formalus ir neturėjęs įtakos galutinio rezultato teisėtumui.

32. Prokurorė 2024-11-29 nutarime Nr.13.12.-67 konstatavo, kad įvertinęs teisinį reglamentavimą bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes, prokuroras pagristai nustatytą pažeidimą įvertino kaip formalų ir neturėjusį įtakos galutinio rezultato teisėtumui. Pažymėjo, kad Lietuvos geologijos tarnyba, derinimui pateiktus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus vertina pagal tai, ar derinimui pateiktu projektu formuojamam sklypui turi būti taikomos specialiosios, šios tarnybos kompetencijai priskirtos naudojimo sąlygos. Taigi, viešasis interesas šioje situacijoje yra užtikrinti, kad sklypui teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šiuo atveju – požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona. Kaip matyti iš projektų suformuoto žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) NTR išrašo, sklypui nustatyta ir galioja speciali žemės naudojimo sąlyga – požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona. Prokurorė sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo inicijuoti tiek projekto rengimo, tiek valstybinės žemės pardavimo procedūros pripažinimą neteisėta ir jų pagrindu priimtų administracinių aktų bei sandorių panaikinimą.

33. Prokurorai nustatė, kad šiuo atveju viešasis interesas, jog Ginčo sklypui būtų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona, nebuvo pažeistas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apelianto argumentus, sprendžia, kad apeliantas, kvestionuodamas prokurorų išvadas, nenurodė kokius proceso pažei­dimus prokurorai padarė, todėl nėra pagrindo nepritarti išvadai, kad nustatytas pažeidimas buvo formalus ir neturėjęs įtakos galutinio rezultato teisėtumui.

34. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas privalėjo įvertinti, kad prokuroras nustatė imperatyvių Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatų pažeidimą. Pažeidus imperatyvaus teisės akto reikalavimą projektą suderinti su Lietuvos geologijos tarnyba, tolesnė formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrą, ir jos rezultatas yra neteisėti patys savaime.

35. Apelianto pateikiamas subjektyvus situacijos vertinimas, nepaneigia skundžiamame nutarime padarytų išvadų, dėl ginčo teisinius santykius (viešojo intereso gynimo) reguliuojančių teisės normų nepažeidimo ir objektyviai pagrįsto pagrindo ginti viešąjį interesą nebuvimo. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę nei prokuroras ir / ar teismas, savaime nelemia išvados, kad ginčo atveju buvo akivaizdus pagrindas ginti viešąjį interesą, vien dėl nustatyto projektų rengimo taisyklių nuostatų pažeidimo.

36. Apeliantas nurodo, kad situacija, kai Lietuvos geologijos tarnyba raštu pateikė atsakymą, kad nebūtų suderinusi projekto, o prokuroras organizavo žodinių Lietuvos geologijos tarnybos vienos iš darbuotojų paaiškinimų davimą, kurių turinio tikrumu nėra galimybės įsitikinti, kelia abejones dėl tyrimo nešališkumo. Minėta įvykių chronologija suponuoja išvadą apie intenciją sukurti prielaidas pateisinti padarytus imperatyvų pažeidimus ir (ar) bent sumenkinti jų reikšmę ir šių prielaidų pagrindu atsisakyti ginti viešąjį interesą.

37. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti.

38. Prokuroras 2024-10-07 nutarime Nr.2VI-59 nurodė, kad nustatęs, kad projektas Lietuvos geologijos tarnybai derinti teiktas nebuvo, kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas informuoti ar Lietuvos geologijos tarnyba būtų turėjusi pagrindą nederinti projekto, jei šis būtų nustatyta tvarka pateiktas derinimui.

39. Lietuvos geologijos tarnyba 2024-09-16 raštu Nr. (6)-1-7-4243 informavo prokuratūrą, kad vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, žemės sklypo, pateikto per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą Nr. ZSFP-72615, nebūtų suderinusi dėl minėtų taisyklių nesilaikymo. Projekto erdviniai duomenys pateikti teisingai, tačiau aiškinamajame rašte nėra minima, kad sklypas patenka į Vilniaus (Trinapolio – Verkių) 3-iąją (a sektorius) juostą ir Specialiosios žemės naudojimo sąlygos sklypui Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra taikomos. Lietuvos geologijos tarnybai reikėtų pateikti patikslintą aiškinamąjį raštą dėl minėtų trūkumų.

40. Prokuroras atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypų formavimas ir projektavimas yra sudėtingas procesas, kurį be Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir jį detalizuojančių Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692, reglamentuoja virtinė kitų įstatymus lydinčiųjų teisės aktų, už projektų derinimą atsakingų institucijų rekomendacijų, sprendė, kad būtina įvertinti susiklosčiusią teisėtą praktiką šioje srityje, todėl kilo būtinybė gauti projektų derinimo srities specialisto paaiškinimus. Dėl to buvo kreiptasi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašant paskirti projektų derinimo srities specialistą, kuris padėtų prokurorui nustatyti nagrinėjamoje situacijoje galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus. Buvo gauti papildomi Lietuvos geologijos tarnybos specialisto paaiškinimai.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nurodytų įvykių chronologiją ir prokuroro pareigą išsiaiškinti galimus viešojo intereso pažeidimus, jo teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus, kurie padėtų išsiaiškinti / nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus, apeliantui nepateikus įrodymų, kuriais grindžia savo abejones dėl atlikto tyrimo nešališkumo ir žodinių Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojų paaiškinimų davimo, sprendžia, kad šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

42. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad nėra pagrindo vertinti, kad Lietuvos geologijos tarnyba yra pakeitusi oficialų atsakymą, kad projekto nebūtų derinusi net jo pateikimo derinti atveju, nes nėra duomenų, jog Lietuvos geologijos tarnybos darbuotoja R. R., duodama prokurorui paaiškinimus, būtų įgaliota veikti Lietuvos geologijos tarnybos vardu. R. R. prielaidomis grįsta nuomonė negalėjo pakeisti Lietuvos geologijos tarnybos oficialaus rašytinio atsakymo, negalėjo būti eliminuotas valstybės institucijos rašytinis atsakymas ir tuo grindžiamos prokurorų išvados. Prokurorai, vertindami R. R., kuri neturėjo liudytojo statuso, prielaidas, kaip paneigiančias oficialų Lietuvos geologijos tarnybos dokumentą. Šio pažeidimo teismas neįvertino.

43. Kaip jau nurodyta, Lietuvos geologijos tarnyba 2024-09-16 raštu pateikė prokurorui prašomą informaciją. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2024-09-17 pranešimu kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prašydamas paskirti projektų derinimo srities specialistą, kuris suderintu laiku galėtų atvykti į Vilniaus apygardos prokuratūrą arba prisijungti per Microsoft Teams ar Zoom platformą ir padėtų prokurorui nustatyti aptariamoje situacijoje galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius 2024-09-19 pranešimu informavo, kad skiria Lietuvos geologijos skyriaus vyr. specialistę R. R.. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2024-09-30 nuotoliniu būdu (telefonu ir elektroniniu paštu) priėmė paaiškinimą iš R. R., kuri nustatyta, kad dirba Lietuvos geologijos tarnybos (duomenys neskelbtini), jos išsilavinimas aukštasis, specialybė: inžinierė – Lietuvos geologė, pateikė valstybės tarnautojo pažymėjimą.

44. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytus duomenis neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nėra duomenų, jog R. R. buvo įgaliota veikti Lietuvos geologijos tarnybos vardu. Nurodyta įvykių seka, oficialus tarpžinybinis bendradarbiavimas suponuoja išvadą, kad R. R. oficialiai buvo Lietuvos geologijos tarnybos paskirta padėti prokurorui nustatyti galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.

45. Lietuvos geologijos tarnyba skyrė specialistę padėti išsiaiškinti prokurorui aktualias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad specialistė turėjo teisę išsamiau paaiškinti sklypų derinimo su Lietuvos geologijos tarnyba niuansus. Nustatyta, kad specialistei teikiant paaiškinimus, išaiškėjo nauja aplinkybė (apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo), kurios Lietuvos geologijos tarnyba nebuvo įvertinus teikdama prokurorui atsakymą 2024-09-16 raštu. Specialistė įvertinusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą, nurodė, kad jei jis tikrai yra ŽPDRIS sistemoje, kaip projekto dalis, tuomet Lietuvos geologijos tarnyba būtų derinusi projektą, jei jis būtų buvęs nustatyta tvarka pateiktas derinti Lietuvos geologijos tarnybai, kadangi, kaip minėta 2024-09-16 Lietuvos geologijos tarnybos rašte Nr. (6)-1-7-4243, projekto erdviniai duomenys pateikti teisingai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apelianto argumentas, kad Lietuvos geologijos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialistės paaiškinimai negalėjo pakeisti Lietuvos geologijos tarnybos rašytinio atsakymo, atmestini kaip nepagrįsti.

46. Apeliantas teigia, kad R. R. nuomonė grindžiama nežinomos datos ir nežinomų sudarytojų NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu, t. y. be metaduomenų. Prokuroras nesiėmė veiksmų, patikrinti minimo rašto turinio autentiškumą ir statusą. Apie šias aplinkybes nei aukštesnioji prokurorė, nei teismas nepasisakė. Viešojo intereso gynimo poreikis privalo būti įvertintas, remiantis patikimais duomenimis. Teismas šių aplinkybių neįvertino.

47. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (ŽPDRIS) apima visų žemėtvarkos planavimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą. ŽPDRIS gali naudotis paslaugų gavėjai (fiziniai arba juridiniai asmenys, inicijuojantys ar organizuojantys projektus ir (ar) jų įgalioti asmenys; taip pat asmenys, teikiantys pastabas viešinamiems projektams; paslaugų teikėjai (Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybių administracijų, planavimo sąlygas (reikalavimus) išduodančių ir projektus derinančių institucijų darbuotojai); projekto rengėjai (žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje).

48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prokurorų išvados padarytos įvertinus ir tuos dokumentus, kurių tikrumu (dėl jų surašymo, ar pasirašymo) nepagrįstai abejoja pareiškėjas. Juolab, kad teismui pateikti dokumentai paneigia tokius pareiškėjo teiginius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Dokumentai, kurių autentiškumu abejoja apeliantas yra pateikti teismui, juos Lietuvos geologijos tarnybos specialistė rado ŽPDRIS sistemoje, paslaugos byloje Nr. ZSFP-72615 atsisiuntus visą dokumentų archyvą. Pagrindo abejoti į ŽPDRIS sistemą įkeltų dokumentų duomenimis, jų autentiškumu nėra pagrindo, tokio pagrindo neįrodė ir apeliantas.

Dėl besiribojančių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų informavimo

49. Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 54 punkte nustatyta, kad informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo.

50. Apeliantas nurodo, kad prokuroras konstatavo Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 54 punkto, nustatančio skelbtinos informacijos apie pradedamą rengti projektą turinį, pažeidimą, tačiau šis pažeidimas prokurorų sumenkintas, o teismo – nevertintas.

51. 2020-04-03 NŽT interneto svetainėje, skiltyje „Skelbimai“ buvo paskelbta, kad: „Dėl pradedamo rengti ŽSFP projekto ir galimybės teikti prašymą įsigyti / išsinuomoti iš valstybės įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, kuris ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“. Skelbime nurodytas projekto numeris ŽPDRIS: ZSFP-72615.

52. Prokuroras 2024-10-07 nutarime Nr. 2VI-59 nurodė, kad nors minėtame skelbime nėra nurodytas planuojamos teritorijos plotas, kaip tai numato Formavimo ir pertvarkymo taisyklių 54 punktas, šis trūkumas nelaikytinas esminiu pažeidimu, užkirtusiu kelią (duomenys neskelbtini) savininkui identifikuoti ir suprasti, apie kokį konkrečiai valstybinės žemės plotą (sklypą) ir siekiamą jo sujungimą, paskelbta informacija, bei kokiu būdu su aktualiu projektu galima susipažinti. Skelbime buvo nurodyta, kad įsiterpęs plotas ribojasi būtent su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausančiu pareiškėjui), todėl suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo savininkas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, negalėjo nesuvokti, kad planuojama teritorija ribojasi būtent su jo valdomu žemės sklypu.

53. Prokurorė 2024-11-29 nutarime Nr. 13.12.-67 konstatavo, kad prokuroras, vertindamas šią aplinkybę galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu, pagristai sprendė, kad tai nelaikytina esminiu pažeidimu, o skelbime yra pateikta pakankamai informacijos, leidžiančios suinteresuotam asmeniui suprasti, dėl kokių sklypų pertvarkymo ir sujungimo rengiamas projektas.

54. Pareiškėjas nesutinka su prokurorų nutarimuose padarytomis išvadomis, tačiau šios aplinkybės nesuponuoja jų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia prokurorų išvadų, kad ginčo teisiniame santykyje nenustatyta viešojo intereso pažeidimo, o iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo vertinimu, būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai prokurorų aptarti, įvertinti ir pripažinti nepagrįstais.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

55. Apeliantas nurodo, kad prokuroras didelę reikšmę suteikė turtinės žalos aspektui, tačiau viešasis interesas nėra susijęs vien tik su turtine nauda. Viešosios teisės normų laikymasis yra viešasis interesas, o jų pažeidimas – negali būti mažareikšmis visuomenės intereso prasme. Pažymi, jog nors prokuroras nustatė viešosios teisės pažeidimus, tačiau nesiėmė priemonių, pvz., neinicijavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinio patikrinimo, susijusio su nustatytais pažeidimais, ar pan. Toks viešosios teisės pažeidimų toleravimas nedera su prokuroro pareigomis.

56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie pagrįstų teiginį, kad prokuroras nustatęs viešosios teisės pažeidimus, nesiėmė priemonių, pvz., neinicijavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinio patikrinimo. Be to, apeliantas nepagrindė ir kaip šis prokuroro (ne)veikimas yra susijęs su prokuroro atsisakymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

57. Pažymėtina, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras, iš esmės. Vertinant apelianto argumentus, teismui suteikto teisinio reglamentavimo ribose, pažymėtina, kad teismas neturi teisės pažeisti prokuroro diskrecijos teisės, priimant sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti.

58. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – apeliantės atskirasis skundas nutenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė