- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-1663-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Jonresta“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. P., uždaroji akcinė bendrovė „P. C.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mažoji bendrija „Jonresta“ (toliau – MB , pareiškėja) skunde dėl antstolės R. P. (toliau – antstolė) veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01591 ir 0183/24/01592, prašė panaikinti antstolės 2025 m. vasario 12 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-25-183-5555 ir paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti dėl MB „Jonresta“ nuosavybes teise priklausančio, hipoteka įkeisto turto (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-183-42566 dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėja informuota, kad vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01591 ir Nr. 0183/24/01592 areštuotas skolininkei MB „Jonresta“ nuosavybės teise priklausantis, hipoteka įkeistas turtas. Areštuojant turto vertė nebuvo nustatyta, o 2024 m. lapkričio 13 d. gautas UAB „Verslavita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. EKN-24-131 (E), kuriuo areštuotas, hipoteka įkeistas turtas įvertintas. Atsižvelgdama į ekspertizės akte nurodytą turto vertę, 2024 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-183-42566 antstolė įvertino areštuoto turto vertę. 2024 m. lapkričio 18 d. pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, todėl 2024 m. lapkričio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo. 2025 m. vasario 3 d. gautas UAB „Krivita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. 24-E-005, kuriuo areštuotas, hipoteka įkeistas turtas įvertintas 2024 m. gruodžio 16 d. Antstolė, atsižvelgdama į ekspertizės akte Nr. 24-E-005 nurodytą turto vertę, 2025 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-25-183-4626 dėl areštuoto turto įkainojimo iš naujo įvertino pareiškėjos areštuoto turto vertę. Pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. 24-E-005 nurodyta turto verte, todėl 2025 m. vasario 6 d. pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo ir prašė antstolės paskirti pakartotinę ekspertizę nurodyto turto rinkos vertei nustatyti, tačiau antstolė 2025 m. vasario 12 d. patvarkymu dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-25-183-5555 nesutiko paskirti pakartotinę ekspertizę. Ekspertizės akte Nr. 24-E-005 buvo naudojami lyginamieji objektai, tačiau jų parinkimas netinkamai atspindi pareiškėjos areštuoto turto vertę. Turto reali sukūrimo vertė rinkoje sudaro apie 30-40 proc. daugiau nei standartinės skaičiavimų bazės. UAB korporacija „Matininkai” atlikus areštuoto turto vertinimą, buvo nustatyta 481 000 Eur bendra šio turto rinkos vertė, t. y. net 122 000,00 Eur didesnė vertė, nei nustatyta UAB „Krivita“ ekspertizės akte Nr. 24-E-005. Norint tinkamai įvertinti hipotekai įkeistus objektus, vertintojas privalėjo naudoti bent 2 turto vertinimo metodus/ jų derinį, parinkti tinkamus palyginamuosius iš kitų verčių zonų. UAB „Krivita“ parengtame Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 24-E-005 pastebėtinas ryškus skirtumas tarp objekto vertės nustatyto datos (2024 m. gruodžio 16 d.) ir ekspertizės akto įteikimo užsakovui datos (2025 m. sausio 31 d.), net 46 dienos. Teigia, kad vertintoja visiškai neatsižvelgė, kad per šį laikotarpį kito EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma. Turto vertinimas buvo atliktas 2024 m. gruodžio 16 d., kai EURIBOR buvo aukštesnis (2,675 proc.), o per tą laiką palūkanų normos sumažėjo (2,589proc.), tai galėjo padidinti turto patrauklumą ir vertę. Ginčo nekilnojamojo turto sklypo kaina yra neobjektyviai paskaičiuota, nes toje pačioje vietovėje parduodami sklypai (pagal 2025 m. kovo 3 d. www.aruodas.lt skelbimus) tarp 14 550,00 Eur už arą ir 16 327,00 Eur už arą.
3. Antstolės 2025 m. kovo 12 d. patvarkymu pareiškėjos skundas buvo netenkintas ir perduotas Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad skolininkės ataskaitos, atliktos UAB korporacijos „Matininkai“, nepaneigia pakartotinės turto vertės ekspertizės išvadų, didelis turto vertės skirtumas kelia pagrįstų abejonių. Vykdymo procese abu turto vertinimai atlikti naudojant lyginamąjį metodą ir abiejuose ekspertizės aktuose nurodyta, kodėl ekspertai taiko lyginamąjį metodą ir nurodyta, kodėl netaikomi kiti metodai, t. y. pajamų metodas netaikomas, kadangi „ekspertizės objektas nekuria pinigų srautų arba šiuo metodu apskaičiuota vertė neatspindės turto realios rinkos vertės“; „aktualiu laikotarpiu nėra pakankamai ar visai nėra įregistruotų analogiško ar panašaus turto, t. y. nebaigtų įrengti butų bei sklypų, nuomos sandorių bei pakankamos tokio turto nuomos pasiūlos analizuojamoje teritorijoje, todėl nėra galimybės įvertinti potencialų turto pajamingumą“. Pažymėjo, kad nei antstolis, nei teismas ir tuo labiau vykdymo proceso šalis, neturi jokios teisės nurodyti ekspertui, kokiais šaltiniais jam remtis atliekant ekspertizę, nes būdamas savo srities profesionalas jis pats sprendžia, kokius vertinimo metodus bei lyginamuosius objektus jam pasirinkti. Pažymėjo, kad skolininkė labai akcentuoja vertinto turto vietą, į kurią buvo atsižvelgta, kadangi ekspertizės aktuose yra išsamiai aprašyta ekspertizės objekto vietos charakteristika. Antstolės nuomone, teiginys apie geopolitinės situacijos poveikį turto vertės neapibrėžtumui yra logiškas ir atitinka rinkos realijas, kadangi geopolitinės situacijos grėsmės gali turėti reikšmingą poveikį turto vertei, nes jos lemia ekonomikos stabilumą, investuotojų pasitikėjimą, rinkų svyravimus ir kt. Antstolės manymu, EURIBOR pokytis nuo 2,675 proc. iki 2,589 proc. yra palyginti nedidelis (tik 0,086 procentinio punkto skirtumas), todėl toks mažas EURIBOR pokytis beveik neturi įtakos turto vertei. Skelbimuose nurodoma pardavimo kaina nereiškia, kad būtent už tokią kainą objektas ir bus parduotas, kainos nurodymas skelbime yra tik pardavėjo lūkestis, kuris nebūtinai bus realizuotas. Skolininkė yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, todėl vietoj teikiamų prieštaravimų ji galėjo pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuris sutiktų sumokėti skolininkės pageidaujamą kainą, tačiau to nedarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja areštuoto turto didesnę vertę, nei nustatyta ekspertizės aktuose, vykdymo proceso metu grindžia 2024 m. kovo 13 d. UAB korporacija „Matininkai” atliktu areštuoto turto vertinimu, kurio metu buvo nustatyta 481 000 Eur bendra turto rinkos vertė, kuri yra 122 000 Eur didesnė vertė, nei nustatyta UAB „Krivita“ ekspertizės akte Nr. 24-E-005. Tačiau prieš metus laiko atliktas turto vertinimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu paneigti turto vertės ekspertizės išvadų. Be to, didelis turto vertės skirtumas kelia pagrįstų abejonių, nes vykdymo procese atlikus dvi kvalifikuotas ekspertizes, turtas įvertintas beveik vienodai, o pareiškėjos pateiktas turto vertinimas buvo atliktas pareiškėjos užsakymu įkeitimo kredito įstaigoms tikslu. Iš UAB „Krivita“ ekspertizės akto Nr. 24-E-005 matyti, kad turto įvertinimas turto vertinimo lyginamuoju metodu atliktas pagal šį procesą reglamentuojančias taisykles, t. y. atrinkus ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius analogiško arba panašaus turto sandorius (Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 58.1. p.). Turto skelbimų padavimuose nurodoma kaina, yra ta kaina, kurią turto savininkas norėtų gauti už turtą, o ne ta kaina, už kurią turtas bus parduotas realiai (jei bus parduotas). Teismas pažymėjo, kad vien tik nekilnojamojo turto pasiūlos vertinimas nėra objektyvus ir tikslus, nustatant jau susiformavusią turto vertę, atitinkančią parduodamo nekilnojamojo turto kainą, todėl konkretaus turto rinkos vertę galutinai nustato tik įvykęs to turto pirkimo-pardavimo sandoris. R. T. ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, turto rinkos vertei nustatyti taikant lyginamąjį metodą, be kitų kriterijų, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas ir tik jeigu nėra informacijos apie sandorių kainas, vadovaujantis Metodikos 61 punktu, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Taigi, į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus gali būti atsižvelgiama tik kaip į vieną iš galimų kriterijų, sprendžiant dėl turto rinkos vertės, tačiau tai jokiu būdu negali būti vienintelis ir patikimas šaltinis, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę ar, juo labiau paneigiantis nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-67-516/2023 31 punktą ir kt.). Nekilnojamojo turto objekto sukūrimo vertė nėra nekilnojamojo turto pardavimo rinkos kaina. Teismas taip pat sutiko su antstolės argumentais dėl to, kad ekspertizės akte nurodomos geopolitinės situacijos grėsmės gali turėti įtakos nekilnojamojo turto kainoms (CPK 185 straipsnis), todėl vien tai, kad jos yra nurodytos ekspertizės akte, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog papildoma ekspertizė buvo atlikta profesionalus ir sertifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Krivita“, kuris atlikdamas turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydamas ekspertizės aktą, vadovavosi teisės aktais ir pagal turto vertinimo metodikas nustatė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Pareiškėja nenurodė jokių teisės aktų, kurie buvo pažeisti atliekant turto vertinimo ekspertizę, ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolės 2025 m. vasario 12 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-25-183-5555 ir paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti dėl MB „Jonresta“ nuosavybes teise priklausančio, hipoteka įkeisto turto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neįvertino, kad neteisingai nustačius turto rinkos vertę ir šį turtą pardavus iš varžytynių už ženkliai mažesnę kainą, bus pažeisti ne tik skolininko interesai grąžinti kuo didesnę skolos sumą išieškotojui, bet ir išieškotojo interesai atgauti kuo didesnę skolos dalį. Tokiu atveju pareiškėja turėtų ginčyti pardavimą iš varžytynių, tačiau, pareiškėjos nuomone, daug ekonomiškiau būtų prieš paskelbiant turto pardavimą iš varžytynių, nustatyti realią turto rinkos vertę, kas šiuo atveju nėra padaryta ir yra grėsmė, kad bus pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės.
1.2. Teismas nutartyje turėjo pripažinti, kad šiuo atveju nustatyta turto kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Atitinkamai teismas turėjo vertinti, kad kyla grėsmė, kad parduodant turtą iš varžytynių bus gauta už turtą suma neproporcinga turto rinkos vertei ir taip bus neproporcingai apribotos pareiškėjos teisės grąžinti kuo didesnę skolą kreditoriui.
1.3. Atsižvelgiant į dabartines statybos kainas ir prestižinę vietą (duomenys neskelbtini), turto reali sukūrimo vertė rinkoje sudaro apie 30–40 proc. daugiau, nei standartinės skaičiavimų bazės. Mažiau nei prieš vienerius metus (2024 m. kovo 13 d.) UAB korporacija “Matininkai” atlikus ginčo turto vertinimą buvo nustatyta 481 000 Eur bendra šio turto rinkos vertė, t. y. net 122 000 Eur suma didesnė vertė nei nustatyta UAB „Krivita“ ekspertizės akte Nr. 24-E-005.
1.4. Teismas turėjo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad pirmasis antstolės parinktas ginčo turto vertintojas nepagrįstai įvertino turtą tik 1 metodu, pasirinko palyginimui netinkamus objektus, neatsižvelgė į kitas verčių zonas, kuriose galimai buvo panašių atitikmenų hipoteka įkeistiems ginčo objektams. Teismas nutartyje turėjo prieiti išvados, kad vertinimas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, turto vertė nustatyta netinkamais metodais, todėl neatitinka realios rinkos vertės . Ginčo nekilnojamojo turto sklypo kaina yra neobjektyviai paskaičiuota, nes toje pačioje vietovėje parduodami sklypai tarp 14 550 Eur už arą ir 16 327 Eur už arą.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjos pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, atliktos UAB korporacijos „Matininkai“, nepaneigia pakartotinės turto vertės ekspertizės išvadų, nes didelis turto vertės skirtumas kelia pagrįstų abejonių, juolab kad vykdymo procese buvo atliktos dvi kvalifikuotos ekspertizės, kurių metu turtas įvertintas beveik vienodai, o pareiškėjos pateiktos ataskaitos atliktos jos užsakymu įkeitimo kredito įstaigoms tikslu.
2.2. Vykdymo procese abu turto vertinimai atlikti naudojant lyginamąjį metodą ir abiejuose ekspertizės aktuose nurodyta, kodėl ekspertai taiko lyginamąjį metodą ir nurodyta, kodėl netaikomi kiti metodai. Turto įvertinimas turto vertinimo lyginamuoju metodu atliktas pagal šį procesą reglamentuojančias taisykles, t. y. atrinkus ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius analogiško arba panašaus turto. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pateiktas vertinimas taip pat atliktas remiantis tik vienu lyginamuoju metodu ir pasirinkus 3 lyginamuosius objektus.
2.3. Pažymėtina, kad reikalavimas atsižvelgti į vertinamo turto bei lyginamųjų objektų skirtumus priskirtinas turto vertinimą atliekančiam ekspertui. Abi ekspertizės buvo atliktos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, kaip ir pažymėjo teismas, pareiškėja nenurodė jokių teisės aktų, kurie buvo pažeisti atliekant turto vertinimo ekspertizę, ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.
2.4. Turto rinkos vertė turi būti nustatoma pagal to laikotarpio ekonomines sąlygas, rinkos informaciją, palūkanų normas ir/ar kitus aktualius veiksnius, kurie galiojo vertinimo dieną, o ne vėlesniu metu. Todėl bet kokie EURIBOR pokyčiai, įvykę po vertinimo dienos (kurių akivaizdu, iki šio ginčo galutinio išsprendimo gali būti daug) – kad ir kokie reikšmingi jie atrodytų – negali būti laikomi pagrindu ginčyti jau nustatytą turto vertę.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „P. C.“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skolininko pateiktos vertinimo ataskaitos, parengtos UAB korporacijos „Matininkai“, savaime nepaneigia ankstesnių ekspertizių išvadų. Svarbu ir tai, kad tam, kad užtikrinti teisingą turto įvertinimą antstolė patvarkymais skyrė net du turto vertės nustatymus. Kadangi vertės skiriasi visiškai nežymiai akivaizdu, kad turto vertės nustatytos tinkamai. Tuo tarpu skolininkas savo reikalavimus grindžia tik vienu turto vertinimu ir ši vertė skolininko nebuvo patikrinta atliekant papildomą turto vertinimą.
3.2. Pagal galiojančius teisės aktus (Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159), leidžiama taikyti vieną metodą, jeigu toks pasirinkimas pagrįstai motyvuojamas vertinimo ataskaitoje. Ekspertizės aktuose aiškiai nurodyta, kodėl taikytas lyginamasis metodas bei kodėl netaikyti kiti metodai. Skolininko pateikta vertinimo ataskaita taip pat atlikta taikant vien lyginamąjį metodą ir parenkant tik tris lyginamuosius objektus.
3.3. Skolininkas nepateikia duomenų apie galimus teisės aktų pažeidimus, ekspertizės atlikimo procedūrinius trūkumus ar eksperto nešališkumo pagrįstą abejonę. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundo teiginiai negali būti grindžiami vien subjektyvia skolininko nuomone apie turto vertę. Skolininkas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje numatyta teise - iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
3.4. Turto vertinimas visada atliekamas konkrečiai vertinimo dienai, atsižvelgiant į tuo metu egzistuojančias rinkos sąlygas. Pokyčiai, įvykę po vertinimo, savaime nesuponuoja pareigos skirti naują ekspertizę. VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenys naudojami kaip vienas iš parametrų skaičiuojant įsigyto žemės ploto pataisos koeficientą. Net taikant skirtingas sklypo kainas (14500 Eur/aras ir 16327 Eur/aras), kaip nurodyta ekspertės atliktuose perskaičiavimuose, 1 kv. m rinkos kaina būtų mažesnė nei nustatyta ginčijamame ekspertizės akte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų antstolei netenkinant prašymo skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „P. C.“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė jo ir pareiškėjos sudarytų paskolos sutarčių kopijas, tačiau neprašė prijungti šiuos dokumentus prie bylos, nenurodė priežasčių, kurias ketina įrodinėti šiomis paskolos sutartimis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su suinteresuoto asmens su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas paskolos sutarčių kopijas, nenustatęs šių dokumentų prijungimo prie bylos sąlygų, numatytų CPK 314 straipsnyje.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė R. P. vykdo išieškojimą iš skolininkės MB „Jonresta“ pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2024 m. rugpjūčio 13 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5322 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01591) ir dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5324 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01592) išieškotojos UAB „P. C.“ naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
13. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2024 m. lapkričio 13 d. antstolė gavo UAB „Verslavita“ turto ekspertizės aktą Nr. EKN-24-131 (E), kuriuo turtas bendrai įvertintas 361 000,00 Eur sumai. Skolininkas 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolė 2024 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo. Antstolė 2025 m. vasario 3 d. gavo UAB „Krivita“ turto ekspertizės aktą Nr. 24-E-005, kuriuo bendrai turtas įvertintas 359 000 sumai. Skolininkas 2025 m. vasario 6 d. pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuos 2025 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-25-183-5555 antstolė atsisakė tenkinti.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde iš esmės kartoja skundo dėl antstolės veiksmų teiginius, kad ekspertizės aktuose nustatyta rinkos vertė neatitinka realios rinkos situacijos, kad neįvertinti prestižinės vietovės ypatumai, kad ekspertizių metu nustatyta per žema turto vertė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pirmiau nurodytų skundo dėl antstolės veiksmų motyvų bei pareiškėjos pateiktų įrodymų (UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitos) įrodomosios reikšmės. Šiuo atveju pareiškėja iš esmės prašo apeliacinės instancijos teismo pakartotinai įvertinti šiuos argumentus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi pareigą įvertinti atskirojo skundo motyvus, bet ne pakartotinai išnagrinėti bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų.
16. Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, kad UAB korporacija „Matininkai” (2024 m. kovo 13 d.) atlikusi ginčo turto vertinimą buvo nustačiusi 481 000 Eur bendrą šio turto rinkos vertę, t. y. net 122 000 Eur didesnę, nei nustatyta UAB „Krivita“ ekspertizės akte Nr. 24-E-005, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad prieš metus laiko UAB korporacija „Matininkai” atliktas turto vertinimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu paneigti vėliau atliktas turto vertės ekspertizės išvadas. Be to, didelis turto vertės skirtumas kelia pagrįstų abejonių, nes vykdymo procese atlikus dvi kvalifikuotas ekspertizes turtas įvertintas beveik vienodai, o pareiškėjos pateiktas turto vertinimas buvo atliktas pareiškėjos užsakymu įkeitimo kredito įstaigoms tikslu.
17. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad teismas neįvertino to, jog ekspertizės aktais nustatyta neproporcingai maža turto vertė neproporcingai apribos pareiškėjos ir jos kreditorės (išieškotojos) teises bei teisėtus interesus.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė, vykdydama skolų išieškojimą iš skolininkės išieškotojos naudai, ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių tikrai skolininkės turto rinkos vertei nustatyti, t. y. paskyrė ekspertizę, po kurios paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, atsižvelgdama į skolininkės prieštaravimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolė siekė objektyviai ir pagal teisės aktus nustatyti turto kainą, užtikrinant išieškotojo ir skolininkės interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju skirti byloje trečią ekspertizę nesant byloje įtikinamų objektyvių duomenų apie esminius ankstesnių ekspertizių trūkumus, nepagrįstai būtų užvilkintas skolos išieškojimas, didėtų vykdymo išlaidos ir tai neatitiktų ekonomiškumo principo, tuo pažeidžiant kreditorės teisę kuo greičiau atgauti skolą.
19. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas turėjo vertinti, jog kyla grėsmė, kad parduodant turtą iš varžytynių bus gauta už turtą suma neproporcinga turto rinkos vertei ir taip bus neproporcingai apribotos pareiškėjos teisės grąžinti kuo didesnę skolą kreditoriui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti, ar tinkamai buvo atlikta turto vertinimo procedūra, bet ne nustatyti realią turto vertę. Pažymėtina, kad vykdymo procese turto rinkos kainą nustato ekspertas, esant CPK 681 straipsnio 4 dalyje, 682 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, bei vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir jį aiškinančiais teisės aktais.
20. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį, iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad pareiškėja iki šiol nėra pasiūliusi savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už UAB korporacija „Matininkai” ekspertizės akte nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal UAB „Krivita“ ekspertizės aktą nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pati skolininkė neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo, patvirtina, kad skolininkė nėra suinteresuota operatyviais vykdymo veiksmais.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad kai turtas parduodamas iš varžytynių, tai esant didelei paklausai kaina gali pakilti net daugiau, nei turto vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Todėl, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.