Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-555-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
1A-555-365/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50031-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
E. A., L. A.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-555-365/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50031-2017-2
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Rimutei Dzimanavičienei, nuteistojo E. A. gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1d. 182 str. 1d., 198¹ str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., ir nuteistas:

- pagal BK 22 str. 1d. 182 str. 1d.- laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 198¹ str. 1d.- laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1d.- laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;

- pagal BK 215 str. 1d.- laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 4 d. d., 5 d. 1 p. ir 6 d., paskirtas bausmes subendrinus pagal BK 22 str. 1d. 182 str. 1d., 198¹ str. 1d. ir 215 str. 1d. apimant, o po to iš dalies sudedant su paskirta bausme pagal BK 214 str. 1d., galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., E. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinus 1/3 dalimi, jam skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. pagrindu, paskirtoji bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 15 d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (du mėnesiai ir dvidešimt penkios dienos laisvės atėmimo), bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, E. A. skirta galutinė bausmė - vieneri metai keturi mėnesiai ir dvidešimt penkios dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 05d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1d. 182 str. 1d., 198¹ str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d. pripažintas kaltu ir nuteistas L. A., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. E. A. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino įgyti svetimą turtą apgaule savo ir kitų asmenų naudai, t.y. pasikėsino padaryti paprastą sukčiavimą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, tuo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai atliko (inicijavo) finansinę operaciją su svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

1.1. 2017 m. rugsėjo 25d., laikotarpiu nuo 10⁴⁸ iki 13⁵⁰ val., E. A. veikdamas bendrininkų grupėje su L. A. ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą neteisėtai panaudoti svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti, E. A. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kur pastarieji atliko bausmę, neteisėtai turėtu mobilaus ryšio telefonu, į kurį buvo įdėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino pil. N. B. ir, melagingai prisistačius tyrėju-pil. D. U. ir banko darbuotoju, taip apgaulės būdu iš pil. N. B. išviliojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės neviešus prisijungimo duomenis, t.y. slaptažodį, generatoriaus kortelės kodus, ir tokiu būdu neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, elektroninės bankininkystės identifikavimo kodą ir saugos kodų kortelės duomenis, kuriuos neteisėtai laikė, kol panaudojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, 2017 m. rugsėjo 25d., 12²⁴ val. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, iš neteisėtai turėto mobilaus ryšio telefono, į kurį buvo įdėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino L. A. į mobilaus ryšio telefoną, kurio SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastarajam padiktavo iš pil. N. B. neteisėtai įgytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kad pil. N. B. vardu būtų atliktos neteisėtos finansinės operacijos. Tokiu būdu E. A. veikdamas bendrininkų grupėje su L. A. ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, bendrais nusikalstamais veiksmais neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, E. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 25d., laikotarpiu nuo 10⁴⁸ iki 13⁵⁰ val., veikdamas bendrininkų grupėje su L. A. ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, jis (E. A.) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kur pastarieji atliko bausmę, paskambino mobilaus ryšio telefonu, į kurį buvo įdėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pil. N. B. ir, melagingai prisistačius tyrėju-pil. D. U. ir banko darbuotoju bei nurodžius, jog bandoma nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nuimti pinigus, dėl ko reikia pakeisti prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir imtis visų saugumo priemonių, taip suklaidindami pil. N. B., apgaulės būdu išviliojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės neviešus prisijungimo duomenis, t.y. slaptažodį, generatoriaus kortelės kodus, ir tokiu būdu neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, elektroninės bankininkystės identifikavimo kodą, saugos kodų kortelės duomenis, po ko E. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 25d., tarpe 10⁴⁸-13⁵⁰ val. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, iš neteisėtai turėto mobilaus ryšio telefono, į kurį buvo įdėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino L. A. į mobilaus ryšio telefoną, kurio SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarajam padiktavo iš pil. N. B. neteisėtai įgytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tęsdamas nusikalstamą veiką E. A. su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, skambindami telefonu, davė nurodymus L. A., o šis, vykdydamas nurodymus, 2017 m. rugsėjo 25d., apie 12⁴¹ val. būdamas savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), naudodamasis nešiojamuoju kompiuteriu su įdiegta interneto naršyklės programa, naudodamas UAB „Tele2“ SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), iš internetinės prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojęs neteisėtai įgytus E. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens jam padiktuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotus AB „SEB bankas“ elektroninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją, be bendrovės buhalterės-pil. N. B. ir bendrovės direktoriaus-pil. V. R. žinios prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos elektroninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, ir neteisėtai atliko finansinę operaciją, iš minėtos sąskaitos pervesdamas pinigus 1.400 eurų sumoje į L. A. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko darbuotojai, pastebėję apgaulę, sustabdė finansinę operaciją, ir tokiu būdu E. A. veikdamas bendrininkų grupėje su L. A. ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, bendrais nusikalstamais veiksmais neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodami elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ko pasekoje buvo pasikėsinta apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t.y. pinigus 1.400,- Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje.

Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ str. 1d., 215 str. 1 d., 22 str. 1d. 182 str. 1 d.

2. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kaltinamųjų (nuteistųjų) E. A., L. A. parodymus, abiejų kaltinamųjų (nuteistųjų) prisipažinimą padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1d. 182 str. 1d., 198¹ str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 str. 1 d. pagrindu, BPK 291 str. nustatyta tvarka įvertinęs paskelbtus liudytojų N. B. ir V. R. apklausos protokolus, kitus byloje esančiais įrodymus (dokumentus) darė išvadą, jog abiejų kaltinamųjų kaltė, visas veikas padarius bendrininkų grupėje, yra pilnai įrodyta. Spręsdamas kaltinamojo E. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 str.) sprendė, jog kaltinamajam E. A., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už visas padarytas veikas skirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, paskirtinas bausmes subendrinus taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus (BK 63 str. 2 ir 4d.d., 5d. 1p. ir 6d.), nes kitų bausmės rūšių šio kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis E. A. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2019 m. birželio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį ir gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 22 str. l d. ir 182 str. l d. bei skyrė jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau mano, jog jis visiškai nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 198¹ str. l d., 214 str., 215 str. Pabrėždamas, jog skundžiamu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir jo brolis L. A., mano, jog ir jo (L. A.) atžvilgiu yra padaryti tie patys pažeidimai, todėl priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir kito nuteistojo, t.y. L. A., atžvilgiu tokia pačia apimtimi. Apeliantas, plačiai cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, dėl žmogaus teisės į teisingą, kompetentingą teismą aspektu, skundą grindžia tuo, kad:

2.1. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje deklaratyviai teigiama, neva “kaltinamasis E. A. <...> neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, tuo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai atliko (inicijavo) finansinę operaciją su svetimos elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti....”. Taip pat deklaratyviai teigiama, neva „kaltinamieji <...> neteisėtai turėtu mobilaus ryšio telefonu...“ atliko veiksmus. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., baudžiamąjį įstatymą aiškino plečiamai. Mano, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 198¹ str. l d., nes šiuo atveju nebuvo šio nusikaltimo įvykio. Be to, anot apelianto, nebuvo nusikaltimo objekto jį (E. A.) pripažinti kaltu ir pagal BK 214 str., 215 str. Nuteistojo manymu, vietoje įrodymų bei teiginių pagrindimo racionaliais argumentais, skundžiamame nuosprendyje naudojamas kartojimo argumentas (argumentum ad nauseam), kas yra retorikos klaida, dėl ko konstitucinė doktrina neleidžia tokio nuosprendžio laikyti teisėtu.

2.2. Apeliantas pažymi, jog jis nuteistas pagal BK 198¹ str. 1 d. nesant nusikaltimo sudėties. Akcentuoja, jog prisijungimas prie informacinės sistemos panaudojant tikrus prisijungimo duomenis negali būti interpretuojamas plečiamai. Teisingų prisijungimo duomenų, informacinės sistemos savininko išduotų paslaugos naudotojui įvedimas į informacinę sistemą, nėra „informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimu“. Tam, kad konstatuoti prisijungimo neteisėtumą, privalėjo būti įrodinėjamos techninės aplinkybės, t.y. kokios techninės apsaugos priemonės informacinėje sistemoje įrengtos buvo, kaip ir kokiu būdu šios apsaugos priemonės pažeistos, kokios išliko pažeidimo pasekmės, kokie išliko pažeidimo pėdsakai, taip pat privalėjo būti nagrinėjamas kaltės klausimas, t.y. ar veiką įvykdęs asmuo suvokė savo veikimą prieš paslaugos naudotojo norus, ar nesuvokė. Nuteistojo E. A. vertinimu, šiuo atveju jokio „informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo” nebuvo, taigi nebuvo privalomosios sąlygos, be kurios nusikaltimo sudėties nėra, o jis nuteistas tik vadovaujantis prielaidomis ir spėliojimais.

2.3. Anot apelianto, BK 214, 215 straipsniai numato atsakomybę tik už veiksmus su materialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų duomenimis. Tokiomis priemonėmis yra laikomos kredito kortelės, debeto kortelės, nuolaidų kortelės su mokėjimo funkcija, elektroniniai bilietai ir panašūs, t.y. materialų pavidalą turintys mokėjimo instrumentai, kuriuos galima panaudoti elektroniniu būdu. Tuo tarpu nematerialūs mokėjimo instrumentai, tokie kaip virtualios (nematerialios) mokėjimo kortelės, nematerialios kriptovaliutų piniginės ir elektroniniai pinigai, nematerialios paslaugos, įskaitant paslaugas: „bankas internetu“, „bankas telefonu“, ar banko sąskaitos paslauga apskritai – nėra BK 214, 215 straipsniuose numatytų veikų objektais. Anot nuteistojo E. A., byloje nėra duomenų apie jokių materialių objektų įgijimą, panaudojimą, ar egzistavimą apskritai. Byloje kalbama apie banko sąskaitą, kuri yra banko teikiama paslauga, kuri yra nemateriali, bei neįvardintą banko sąskaitos valdymo priemonę (matomai paslaugą „bankas internetu“), kas taip pat yra paslauga, kuri taip pat yra nemateriali. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja nei vienas objektas (materiali mokėjimo priemonė), disponavimui kuriuo, ar disponavimui kurio duomenimis galima būtų pritaikyti BK 214 straipsnį, ar veiksmams su kuo galima būtų pritaikyti BK 215 straipsnį.

2.4. Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai deklaravo aplinkybę, esą jis (E. A.) naudojosi „neteisėtai turėtu mobilaus ryšio telefonu“. Apelianto teigimu, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), tiek Konstitucija įtvirtina kalinamo asmens teisių neatimamumo principą, teisę turėti nuosavybę, taigi ir teisę turėti įkalinimo įstaigoje mobilaus ryšio telefoną. Ši konstitucinė teisė, anot apelianto, galėtų būti iš jo atimta tik įstatymu, tuo tarpu tokio įstatymo nėra, o poįstatyminių aktų (įsakymų, taisyklių) nuostatos šios teisės akto įtakoti negali. Taigi teismas, deklaravęs veikos neteisėtumą nesant jokio tokį neteisėtumą nustatančio įstatymo, pademonstravo savo nekompetentingumą, kas taip pat yra pakankamu pagrindu skundžiamą nuosprendį panaikinti.

3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. A. gynėjas advokatas Gediminas Milevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad nuteistasis E. A. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d., padarymo bei kvalifikacijos neginčija. Tačiau nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu bei jo (E. A.) veiksmų kvalifikacija dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. Mano, jog jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius nes, anot apelianto, įstatymas dėl šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo buvo aiškinamas plečiamai, o jis pripažintas kaltu nesant visų būtinų šiuose straipsniuose nurodytų nusikaltimo sudėties požymių.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. A. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos BK 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., jo kaltė įrodyta pirmos instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-630/2011, Nr. 2K-657/2012, Nr. 2K-521/2013). Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, kai keli asmenys veikia kartu, siekdami galutinio rezultato, patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini vykdytojais (bendravykdytojais). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-191/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-313/2011).

9. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė įrodymus ir padarė išvadą, kad abu nuteistieji veikė bendrai su nenustatytais asmenimis. Šių aplinkybių neginčijo ir apeliantas. Todėl akivaizdu, kad visi jie bendrais veiksmais siekė vieningo tikslo – užvaldyti svetimą turtą. Dėl šio tikslo jie neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemones, neteisėtai atliko finansinę operaciją su svetimo mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti

10. Apeliantas pripažįsta, kad buvo neteisėtai naudojami svetimi teisingi duomenys, tačiau mano, kad teisingų duomenų neteisėtas naudojimas neatitinka jam inkriminuotų veikų sudėties. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai padarė išvadą, jog buvo pažeistos informacinės sistemos apsaugos priemonės, kad BK 214 ir 215 straipsniai numato atsakomybę tik už veiksmus su materialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tačiau ši pozicija niekuo negrindžiama.

11. 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 1 straipsnio a) punkte Kompiuterinė sistema apibrėžta kaip įtaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių įtaisų grupė, iš kurių vienas ar daugiau pagal programą automatiškai apdoroja duomenis. Nustačius, kad kaltininkas neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos ir inicijavo ar atliko neteisėtas finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir taip apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą ar įgijo šį svetimą turtą, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 198 ¹ str. Kaltininko veiksmų neteisėtumas aptariamu atveju pasireiškia tuo, kad jis, norėdamas prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai naudoja kitiems asmenims priklausančius jų identifikavimo toje sistemoje duomenis. Dėl to banko tarnybinėje stotyje įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos duomenis įvedusį asmenį autentifikuoja kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir leidžia inicijuoti ir atlikti norimas finansines operacijas. Tokiais kaltininko veiksmais pažeidžiamos elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemonės, kurios yra skirtos užtikrinti, kad prie šių sistemų paskyrų galėtų prisijungti tik banko klientai, sudarę su banku elektroninės bankininkystės sutartis. Komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemos visiškai atitinka informacinės sistemos požymius, todėl prisijungimas prie tokios sistemos su kito asmens – šios sistemos naudotojo - vardu ir jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis atitinka BK 198 ¹ str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tokius veiksmus atlikusio ar juos inicijavusio asmens veika kvalifikuotina ne tik kaip galimas neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų Įgijimas, sukčiavimas, neteisėtos finansinės operacijos su minėta elektronine mokėjimo priemone ar jos naudotojo duomenimis inicijavimas ar atlikimas, bet ir pagal minėtąjį baudžiamąjį įstatymą (BK 198¹ str.), numatantį baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko veiksmai neteisėtai prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, galėtų būti kvalifikuojami ir pagal BK 198¹ str. kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant apsaugos duomenis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-375/2012). Kitoje baudžiamojoje byloje nurodyta, kad neteisėtas prisijungimas BK 198 ¹ str. kriminalizuotas kaip savarankiška nusikalstama veika, neturinti tiesioginio ryšio su kitomis jau sistemoje padaromomis veikomis. BK 198 ¹ str. numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. LAT atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamų bylų kontekste aktualu tai, kad vartotoją elektroninio pašto sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, o teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka tik neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-138/2015).

13. Skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad kaltinamieji, atlikdami neteisėtus veiksmus, siekė apgaulės būdu pasisavinti svetimus pinigus, tuo tikslu jis neteisėtai įgijo nukentėjusiosios identifikavimo kodus, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius bankui (kas atitinka BK 214 str. 1 d, požymius), po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai įgytų duomenų pagalba prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir kredito įmonių, atliko neteisėtas finansines operacijas, siekdami pervesti pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitų, bet veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes banko darbuotojai pastebėjo apgaulę ir sustabdė finansinę operaciją; tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad norint prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai buvo naudojami apgaule gauti nukentėjusiajai priklausantys jų identifikavimo toje sistemoje duomenys, dėl ko banko tarnybinėje stotyje įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos duomenis įvedusį asmenį autentifikuoja kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir leidžia inicijuoti ir atlikti norimas finansines operacijas. Tokiais kaltininko veiksmais pažeidžiamos elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemonės, kurios yra skirtos užtikrinti, kad prie šių sistemų paskyrų galėtų prisijungti tik banko klientai, sudarę su banku elektroninės bankininkystės sutartis. Apeliantas, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, inicijuodamas ir atlikdamas minėtas finansines operacijas įgyvendino ne tik visus BK 215 str. 1 d., 214 str.1d. nusikaltimų tačiau kartu ir BK 198 ¹ str. 1 d., objektyviuosius požymius. Visais atvejais kaltininkas tai suprato ir to tyčia siekė.

14. Kaip minėta, apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, niekuo negrindžiami, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, galiojantiems norminiams aktams bei teismų praktikai. Todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė