Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Ukrainos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskirtas įpareigojimas – dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų. Bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - partnerei, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 29 d. apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo partnere D. M. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame skruoste, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo senokai, prieš metus, todėl visų aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad žodžiais susipyko su nukentėjusiąja, prieš ją pakilo pyktis ir taip gavosi. Viskas įvyko praeitais metais, balandį ar gegužę, gali būti gegužės 29 d. Susitikinėdavo su nukentėjusiąja, ji savaitę pas jį gyvendavo, savaitę atskirai. Būtent tą dieną su ja susitiko prie namų. Jis paskambino ir ji atvažiavo. Atėjo pas jį į namus ir įvyko konfliktinė situacija. Pradėjo pyktis ir jis jai trenkė 2 kartus į veidą delnu. Buvo padaryti sužalojimai - ant skruosto buvo mėlynė, daugiau sužalojimų nebuvo. Viskas vyko jo bute, esančiame Savanorių prospekte namas (duomenys neskelbtini). Jis ten nuomavosi kambarį, porą mėnesių ten gyveno. Tuo metu buvo dar baltarusiai, kurie gyveno tame bute. Vaikas irgi buvo, bet kada jie pykosi, vaikas buvo kitame kambaryje su baltarusiu. Toliau buvo iškviesta policija. Iškvietė baltarusis. Policija atvažiavo ir kartu atvažiavo greitoji. Kada kvietė policiją, buvo bute, bet vėliau išėjo. Kitą dieną grįžo ir jam paskambino buto savininkė bei pasakė, kad išsikraustytų. Jis surinko daiktus ir išvažiavo, tada paskambino tyrėja ir pasakė atvykti. Nežinojo, kad buvo jam paskelbta paieška. Po savaites tik susisiekė su policija. Susitarė susitikti, bet nepamena, dėl ko neatvyko į policiją. Prisiskambinti negalėjo, nes keitė SIM korteles. Gyveno tuo metu viešbutyje ir rugpjūtį atvyko policija. Nuvežė jį ir tada davė parodymus. Nežinojo, kad jam paskelbta paieška, o močiutė nieko nepasakė. Blogai vertina savo poelgį. Labai gaila, kad taip gavosi. Sėdėjo 90 parų, tai turėjo laiko pagalvoti apie tai, kad nenori daugiau sėdėti. Daugiau nepažeidinės įstatymo. Prašo stipriai ir griežtai nebausti ir, kad būtų švelnesnė bausmė. Su nukentėjusiąja bendrauja, yra vaikas, jis padeda. Gyvena su močiute ir jai irgi padeda. Pagal šį straipsnį numatytos kitos bausmės rūšys ar darbai. Bet kokia gali būti bausmė, bet tik ne laisvės atėmimas. Nori dirbti ir normaliai gyventi. Nesilaikė laisvės apribojimo bausmės sąlygų, nes nežinojo, kur randasi probacija. Kada atėjo ten, jam jau probacijos atstovas pasakė, kad per vėlu, jie perdavė dokumentus į teismą. Teisme buvo, paaiškino viską. Prokuroras prašė, kad nekeistų, bet jam pakeitė į 90 parų. Jo profesija suvirintojas, automechanikas. Šiuo metu tik užsiregistravo užimtumo tarnyboje po atliktos bausmės. Jam pasakė atvykti kovo mėn. Ir dabar pats ieško darbo. Trečiadienį turi įvykti darbo pokalbis. Galbūt priims dirbti į gamyklą. Turi vaiką, berniuką vardu D.. Bendrauja su juo, iki sulaikymo padėdavo jam. Rugsėjo mėnesį išsiuntė jo išlaikymui 800 Eur. Padarė išvadas, kol 3 mėn. buvo kalėjime, viską apgalvojo ir gailisi. Veika padaryta prieš metus. Dabar jie su nukentėjusiąja metus bendrauja ir nėra jokių konfliktų. Prašo griežtai nebausti. Prašo skirti viešuosius darbus arba namų areštą. Duoda žodį, kad nepažeidinės įstatymų. Dabar ieško darbo, įsidarbins ir viskas bus gerai. Išvadas padarė ir nesutinka, kad prokuroras sako, jog nepadarė išvadų. Prašau stipriai nebausti.

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, kaltinamojo M. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. M., 2023 m. gegužės 29 d. apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo partnere D. M. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame skruoste, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. M. M. dešinės rankos kumščiu trenkdamas savo partnerei į veidą, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto galėjo sukelti nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo buvusi partnerė, su kuria kaltinamasis turi bendrą vaiką, be to, dar palaiko artimus santykius, todėl ji laikytina šeimos nariu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. M., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

M. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. M. yra nevedęs, bedarbis, teistas už analogiško pobūdžio veikas, įvykdytas to paties asmens atžvilgiu, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti M. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 90 parų arešto. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad M. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 60 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).

Nors valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras prašė skirti kaltinamajam realią arešto bausmę, tačiau teismas, įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. M. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais M. M. skirtini įpareigojimai dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

M. M. yra Ukrainos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatas (duomenys neskelbtini) (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. vasario 23 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02147, kurioje nurodyta, kad iš M. M. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 309,16 Eur.

Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra Ukrainos pilietis, nemoka lietuvių kalbos, ir vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, tai yra gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie M. M. gaunamas nuolatines pajamas, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. M. nepriteistinos.

M. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti M. M. intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš M. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie bylos galino viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430).

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

4. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.