Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015 m. gruodžio 7 d., apie 7.37 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas iš teritorijos į kelią, sukdamas į dešinę, nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė. Apie eismo įvykį nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu nežymiai sužalota pėsčioji. Tuo V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 30, 219.4 punktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarimu V. V. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 33 straipsnį, paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi V. V. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Atskiruoju skundu V. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti. V. V. vertinimu, ši teismo nutartis yra formali, todėl naikintina dėl šių priežasčių:

Prašyme nurodė, kad teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Dabartiniame technologijų ir informacijos amžiuje teismas turi visas galimybes patikrinti jo baustumą administracine tvarka. Teismas galėjo įpareigoti pašalinti trūkumus, nurodydamas, kad prie prašymo nėra pridėta pažyma iš Administracinių nusižengimų registro. Jeigu būtų žinojęs, ją būtų pateikęs.

Prašyme nurodė aplinkybes, kurių pagrindu prašo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos laiką, t. y. šeima ir darbas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Dėl to kyla mintis išvykti iš Lietuvos, nes vienam išlaikyti šeimą labai sunku.

Padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra susiję su alkoholio vartojimu. Mano, kad skunde nurodytos aplinkybės yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą patenkinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su V. V. atskiruoju skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo jo netenkinti, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį. Nurodo:

V. V. žinojo, kad už veiką, dėl kurios padarymo pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl susisiekimo ir šeimos išlaikymo, nesudaro pagrindo naikinti nutartį ir sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo terminą.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, tikintis išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria yra netenkintas V. V. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Kadangi V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. (b. l. 3), tai byla nagrinėjama, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad įstatymas, sunkiantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kadangi ANK nenumatytas specialiosios teisės grąžinimas anksčiau laiko, kaip tai buvo nustatyta ATPK 329 straipsnyje, šiuo požiūriu ANK yra griežtesnis negu ATPK ir yra laikytinas kitaip asmens teisinę padėtį sunkinančiu įstatymu. Toks įstatymas, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 3 dalimi, neturi grįžtamosios galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-511/2017).

ATPK 329 straipsnyje, be kita ko, yra nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir V. V. skundo motyvus, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino V. V. prašymo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos pagrindu galima teigti, kad net formaliai nėra įvykdytos ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos. Nors V. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo praėjus daugiau kaip pusei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, bet nepateikė jokių kitų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad administracinės nuobaudos tikslai pasiekti. Teismas, nagrinėdamas prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, vertina pateiktus duomenis, bet apie pareiškėjo asmenybę duomenų nerenka. Be to, trūkumų šalinimo institutas nenumatytas administracinių teisės pažeidimų teisenoje.

V. V. padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, ją partrenkė ir iš įvykio vietos pasišalino, nepadėjo nukentėjusiajai. Nors V. V. atskirajame skunde prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą dėl šeimos ir darbo, pažymi, kad administraciniai teisės pažeidimai nėra susiję su alkoholio vartojimu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę. Savo prašyme apylinkės teismui dėl ATPK 329 straipsnio taikymo V. V. nurodė, jog atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, bet byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šį teiginį. Byloje esančioje darbdavio pateiktoje charakteristikoje nurodyti duomenys neatspindi pažeidėjo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: pareigingas, iniciatyvus, kolektyve – nekonfliktiška asmenybė (b. l. 46), pasižymi atsakingumu, kruopštumu, profesine kompetencija (b. l. 75). Tačiau V. V. teisės pažeidimą, dėl kurio jam atimta specialioji teisė vairuoti, padarė jau dirbdamas šioje bendrovėje ir turėdamas darbdavio nurodytas savybes. Negalima teigti, kad iki pažeidimo momento šios teisės pažeidėjo savybės neegzistavo. Visai tai nesudaro prielaidų išvadai formuoti, kad V. V. elgesys pasikeitė, kad dėl jo yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apygardos teismo laikytinas nepagrįstu atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad apylinkės teismo nutartis turėtų būti naikinama, nes nėra atsižvelgta į šeimos ir darbo aplinkybes, kurių pagrindu buvo prašoma sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos laiką. Savo prašyme apylinkės teismui teisės pažeidėjas taip pat nurodė, kad gyvena Klaipėdos rajone, atstumas iki darbo yra 45 km į vieną pusę ir kas rytą jo žmona turi nuvežti jį į darbą, nes viešasis transportas taip anksti dar nevažiuoja, išlaiko 5 asmenų šeimą, nes žmona negali dirbti dėl to, kad reikia kas rytą vežti jį į darbą (b. l. 72–73). Taigi prašymas yra susijęs su kasdieninio gyvenimo sunkumais ir siekimu šiuos sunkumus, kurie atsirado būtent dėl paties teisės pažeidėjo kaltės, sumažinti ar juos palengvinti ir nesudaro prielaidų daryti išvadą, kad trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Argumentai turėtų parodyti, kaip šeima ir darbas prisideda prie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio kaitos proceso, prie jo supratimo apie savo rizikingo elgesio esmę, noro to nebekartoti, laikytis saugaus eismo taisyklių ateityje, prie atsakingos už savo veiksmus asmenybės formavimo, kas sudarytų prielaidas teismui vertinti, kad asmuo padarė atitinkamas išvadas dėl savo rizikingo elgesio. Bet asmens prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tai sukuria tam tikrų sunkumų ir nepatogumų jam ir jo šeimai kasdieniame gyvenime, kai tuos sunkumus ir nepatogumus pats teisės pažeidėjas ir sukūrė savo teisei priešinga veika, nesudaro prielaidų teismui vertinti, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui. Apygardos teismas daro išvadą, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo V. V. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taikant ATPK 329 straipsnį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis, neperžengiant atskirojo skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą ir V. V. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.