- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2558-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04805-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dizarto reklama“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta laikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2376-587/2012 ieškovės I. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dizarto reklama“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dizarto reklama“ priešieškinį ieškovei I. D. dėl darbo sutarties priedo pripažinimo negaliojančiu ir permokėto darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. Dargienė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Dizarto reklama“ 2009-03-16 įsakymą Nr. 09/01 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; pripažinti neteisėtu atsakovės“ 2009-03-16 įsakymą Nr. P-04/2009 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovė atleista iš UAB „Dizarto reklama“ reklamos pardavimų vadovės pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p.; įpareigoti atsakovę pakeisti ieškovės dokumentuose atleidimo duomenis, įrašant, kad ji nuo 2009-03-16 yra atleista iš UAB „Dizarto reklama“ reklamos pardavimų vadovės pareigų pagal LR DK 127 str. 2 d.; priteisti iš atsakovės 29 689,04 Lt dydžio neišmokėto darbo užmokesčio, 9615,85 Lt delspinigių, 25 084,88 Lt dydžio išeitinę išmoką, 3518,24 Lt dydžio kompensacijos už kasmetines atostogas nepriemoką, 643,94 Lt nedarbingumo lapelio apmokėjimo nepriemoką, 456,31 Lt nepriemoką į pensijų fondą, 604,45 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Dizarto reklama“ priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2007-08-31 darbo sutarties Nr. 16, sudarytos tarp UAB „Dizarto reklama“ ir I. D., priedą Nr. 1, nuo jo sudarymo momento (2007-08-31); priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 10702,32 Lt sumą;
Ieškovės atstovas adv. G.Gustaitis 2012 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės kilnojamajam, nekilnojamajam turtui ieškinio sumai, kadangi atsakovės įmonė yra maža, pelnas, apyvarta maži, reikalaujama suma didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė, jos atstovas nenurodė aplinkybių, ir teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovės įmonės finansinė situacija yra sunki ir pablogėjusi, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Ieškovės atstovas teigia, jog įmonė yra maža ir tai gali apsunkinti sprendimo įvykdymą, tačiau ieškovė, duodama paaiškinimus minėjo, jog įmonės apyvartos yra didelės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neturi turto, kad jos finansinė būklė yra sunki, turtinės teisės suvaržytos, ar ji yra nemoki. Atsakovė yra juridinis asmuo – šiuo metu veikianti, finansiškai stabili įmonė ir nesant duomenų apie sunkią įmonės finansinę padėtį, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovės atžvilgiu būtų neadekvati priemonė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, t. y. daugiau kaip 52 000 Lt. Iš atsakovės finansinių dokumentų matyti, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki. Jos trumpalaikiai įsipareigojimai 2011 m. – 139885 Lt viršijo įmonės turimą trumpalaikį turtą – 89148 Lt. 2010 m. trumpalaikiai įsipareigojimai – 294556 Lt, net kelis kartus viršijo trumpalaikį turtą – 94105 Lt. Įmonės ilgalaikiai įsipareigojimai 2011 m. 4840194 Lt, taip pat viršija įmonės turimą turtą – 3112226 Lt. Kaip matyti iš atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonė tiek 2010 m., tiek 2011 m. dirbo nuostolingai. Įmonės nuostoliai siekia neleistiną ribą lyginant su nuosavu kapitalu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinė situacija yra sunki ir yra neaišku, iš kokių lėšų atsakovė vykdys galimą teismo sprendimą. Todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovės turtą. Kadangi prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas (CPK 147 str. 1 d.), todėl apeliantė prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinus skundžiamą nutartį, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ekonominė priemonė, siekiant sukurti neigiamas pasekmes proceso šaliai, šiuo atveju - atsakovei. Tuo tarpu jeigu būtų pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovė nebegalėtų vykdyti normalios ūkinės veiklos, kiltų neigiamos ekonominės reakcijos iš bankų ir kreditorių pusės, o įmonės veikla sutrikdyta, galėtų kilti net realus bankroto proceso pavojus. Tai sukeltų neigiamas pasekmes ir pačiai ieškovei. Todėl tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių keliamų procesinių tikslų. Be to, iš pačios ieškovės pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonė vykdo aktyvią ekonominę veiklą, todėl vien pateikti siauri pelno – nuostolių rodikliai nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokia tikimybė gali atsirasti ne tik priimant ieškinį, tačiau ir bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ypatingai atsižvelgti į šį kriterijų būtina tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas, juridinio asmens įstatinis kapitalas yra žymiai mažesni už ieškinio sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles.
Prie ieškovės atskirojo skundo pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, jog 2011 metų balanso duomenimis, atsakovės įmonės turto vertė sudarė 3 201 374 Lt, iš kurių 3 112 226 Lt sudaro ilgalaikio turto vertė, 89148 Lt - trumpalaikio turto vertė. Tai, kad atsakovė turi pakankamai turto, leidžia daryti išvadą, jog galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas atsakovės atžvilgiu neturėtų būti iš esmės apsunkintas ar neįmanomas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė šį turtą mėgintų perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkintų savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo atveju.
Nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas pakankamai ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jai, kaip atsakovei, pareikštų reikalavimų sumą. Teismas negali daryti išvadų apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą remdamasis hipotetine prielaida, jog atsakovės turto dėl kokių nors priežasčių ateityje gali nepakakti jos prievolėms įvykdyti. Šioje bylos stadijoje duomenys apie atsakovės turtą leidžia teigti, jog nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymui, netgi ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog nėra pakankamo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.