Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. ir, taikant ATPK 30¹ str., nubaustas 20 parų areštu; pagal ATPK 129 str. ir nubaustas 20 parų areštu; pritaikius ATPK 33 str. 2 d., Pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda – 20 parų areštas. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 17 d. 16.50 val., Panevėžyje, Parko g., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaiviu (nustatytas lengvas (1,19 ‰) girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai jam 2012 m. birželio 28 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

Skirdamas nuobaudą ir taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas apylinkės teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, Pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bylos aplinkybes (Pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad jis nedirba ir nesimoko), o taip pat tai, kad Pažeidėjas nėra automobilio savininkas ir automobilio savininkė naudotis automobiliu Pažeidėjui leidimo nedavė, nes 2012-11-19 panaudos sutartimi ji automobiliu naudotis leido kitam asmeniui, kuriam nežinant Pažeidėjas ir pasinaudojo automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucija skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimų įrodytumo ir jų kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti Pažeidėjui ATPK 130² str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Dėl Pažeidėjo veikos kvalifikavimo

ATPK 129 str. nustato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių <...>, užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų. ATPK 130² str. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK <...> 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, užtraukia <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu <...>.

Taigi, ATPK 129 str. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, o ATPK 130² str. – asmeniui, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą ir kuris vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, nepriklausomai nuo to, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemonę, ar ne. Akivaizdu, kad ATPK 130² str. įtvirtinto pažeidimo sudėtis yra žymiai platesnė ir šis pažeidimas savyje apima ne tik ATPK 129 str., bet ir kai kuriose kitose teisės normose (pvz., ATPK 126 str. 1 d., 4 d., 128 str. 1 d. ir kt.) įtvirtintų pažeidimų sudėčių požymius. Todėl nustačius, kad asmuo padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, jo veikos papildomai kvalifikuoti pagal kitas teisės normas, kuriose įtvirtinta atsakomybė už pažeidimus, turinčius tik dalį ATPK 130² str. įtvirtinto pažeidimo požymių (pvz., ATPK 126 str. 1 d., 4 d., 128 str. 1 d., 129 str. ir kt.), nebereikia.

Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas padarė tik ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, todėl tiek administracinio teisės pažeidimo protokole Institucijos darbuotojai, tiek ir skundžiamame nutarime apylinkės teismas neteisingai Pažeidėjo veiką kvalifikavo ne tik pagal ATPK 130² str., bet dar ir pagal ATPK 129 str.

Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 302¹¹ str. nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš to seka, kad teismo teisę bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį riboja apeliacinio skundo ribos, tačiau teisė gerinti ją nėra apribota. Tokiu būdu, apygardos teismui pripažinus, jog Pažeidėjas padarė ne abu administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotus pažeidimus, o tik vieną iš jų, ir tokiu būdu palengvinus jo teisinę padėtį, Institucijos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nebus peržengtos.

Atsižvelgus į tai, kad Pažeidėjas padarė tik ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, skundžiamas nutarimas keičiamas panaikinant jo dalį dėl Pažeidėjo nubaudimo pagal ATPK 129 str. ir galutinės nuobaudos skyrimo ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Šioje byloje skirdamas nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, įvertino Pažeidėjo asmenybę, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir visas šias aplinkybes, o taip pat tai, kad Pažeidėjas nėra automobilio savininkas ir automobiliu jis pasinaudojo be jo savininkės ar teisėto valdytojo žinios, laikė pagrindu taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. ir neskirti jam ATPK 130² str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Minėtos aplinkybės, apylinkės teismo manymu, ypatingai švelnina Pažeidėjo teisinę padėtį.

Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti. Pirmiausiai būtina pažymėti, kad Pažeidėjas padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į žmonių sveikatą ar nuosavybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu, neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 130² str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusio transporto priemonės savininko nuosavybės teisių ribojimą.

Kitaip savininko teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu panaudotas turtas būtų užvaldytas neteisėtai, pavyzdžiui, būtų buvęs pagrobtas. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininko teises. Tačiau, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo Institucija, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o teisėtas transporto priemonės valdytojas ar transporto priemonės savininkė būtų ėmęsi kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pranešę teisėsaugos institucijoms ar pan.). Įvertinus tai laikytina, kad šiuo atveju Pažeidėjas transporto priemone pažeidimo metu disponavo apie tai žinant teisėtam transporto priemonės valdytojui ir jam savo neveikimu pritariant tokiam Pažeidėjo elgesiui, t. y. teisėtai, todėl tiek teisėtam transporto priemonės valdytojui, tiek ir faktiniam jos savininkui tenka daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo rizika. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, teisėtas transporto priemonės valdytojas ar transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą, susijusią su turto netekimu.

Taigi, šiuo atveju iš esmės visos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės negali būti iškeltos aukščiau už visuomenės intereso užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą svarbą, todėl jos nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 130² str. sankcijos ribose. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai įvertino tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes bei netinkamai taikė įstatymą (ATPK 30¹ str. nuostatas), todėl nutarimas dalyje dėl Pažeidėjo nubaudimo pagal ATPK 130² str. keičiamas ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 302¹² str. 1 d. 2 p., 6 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą pakeisti.

Nutarimo dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. taikymą ir galutinės nuobaudos skyrimą.

Nubausti A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. administraciniu areštu 20 parų su transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas neskundžiamas.