Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-03 · Administracinė byla Nr. I-6365-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
I-6365-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00319-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6365-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-00319-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2014-06-12 iki 2014-07-18 buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo kalinamas nesilaikant nustatyto vienam asmeniui gyvenamojo ploto normos. Kameroje tualetas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, buvo pakeltas pakeltas apie 1 m nuo grindų, todėl kiti asmenys galėjo matyti, kaip atliekami gamtiniai reikalai. Tai vertinama kaip garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Be to, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, sklido baisi smarvė.

Buvo vedamas į dušą, kuriuo naudojasi ir užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Nurodo, kad nebuvo informuotas apie teisę išskalbti drabužius ir juos išdžiovinti įstaigos skalbykloje. Rūbus teko skalbti šaltu vandeniu, juos džiovinant atsirado drėgmė.

Kameroje nebuvo pavojaus mygtuko. Ant lubų ir sienų buvo pelėsio dėmių, nubyrėjusių dažų ir tinko plotų, nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos. Lango nebuvo galima atidaryti, nes buvo sulūžęs, kameroje trūko natūralios šviesos dėl to, kad langas buvo murzinas. Buvo apgyvendintas netvarkingoje kameroje, o valymo inventoriaus nebuvo.

Ginčo laikotarpiu kameroje nebuvo atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai.

Po Lukiškių TI-K buvo vedžiojamas kartu su kitais kalinamaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, nors pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose atskirajame sektoriuje, kaip asmuo, tarnavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Dėl to buvo kilęs ne vienas konfliktas, kurio metu buvo apstumdytas, jam grasinta fiziškai susidoroti.

Lukiškių TI-K nesilaiko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnyje nustatytų terminų, per kuriuos turi nuteistąjį nusiųsti į kalinimo įstaigą.

Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė stresą ir susierzinimą, garbės ir orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 14–20) paaiškino, kad visą skundžiamąjį laikotarpį, t.y. nuo 2014-06-12 iki 2014-07-17 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.Nurodė, jog maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kur inter alia nurodyta, kad asmenys sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“(toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys.

Lukiškių TI-K 2014-07-10 buvo gauta Kalėjimų departamento 2014-07-10 nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. (78)-1S-2582, kurioje buvo nurodyta, kad Pareiškėjas perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje. Pagal gautą paskyrą pareiškėjas 2014-07-18 planiniu etapu išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Sniego g. 2). Lukiškių TI-K administracija galiojančių teisės aktų nepažeidė, veikė tinkamai ir pagrįstai, t.y. gavusi paskyrą dėl nuteistojo siuntimo į pataisos įstaigą etapo atitinkamą dieną išvežė į Vilniaus pataisos namus.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 35–38) nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių.Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-18.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 208, kurios plotas 7,03 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-06-13 perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas 26,96 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-06-14 iki 2014-07-07 kameroje Nr. 388, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-07-03 iki 2014-07-17 kameroje Nr. 388, kurioje buvo 2 asmenys. Taigi pareiškėjas nuo 2014-06-12 iki 2014-07-17 Lukiškių TI-K buvo laikomas 36 dienas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui visą laikotarpį nuo 2014-06-12 iki 2014-07-17 minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas. Vadinasi, 36 dienas Lukiškių TI-K kamerose praleido nepažeidžiant jo teisės į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą, vadinasi pareiškėjo argumentas dėl neužtikrintos jo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K kamerose atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje tualetas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, pakeltas apie 1 m nuo grindų, todėl kiti asmenys galėjo matyti, kaip atliekami gamtiniai reikalai. Tai vertinama kaip garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Be to, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, sklido baisi smarvė.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K po Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo dienos būtų atlikti rekonstrukcijos darbai. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.

Pareiškėjas teigia, kad buvo vedamas į dušą, kuriuo naudojasi ir užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys.

Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes atsakovas atsiliepime teigia, jog skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kur nustatyta, kad asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, o pareiškėjas jokiais dokumentais šių teiginių nepagrindė. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio l dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punktas įpareigoja tardymo izoliatorių pareigūnus laikytis suimtųjų ir nuteistųjų sergančių aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas, izoliavimo nuo kitų (sveikų) asmenų reikalavimus. Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, duomenų apie tai, kad pareiškėją vedant į dušą buvo nesilaikoma asmenų, sergančių aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas, izoliavimo reikalavimo nuo kitų (sveikų) asmenų nėra, kaip ir nėra duomenų apie tai, ar pats pareiškėjas galimai neserga užkrečiamomis ligomis, t. y. pareiškėjas nenurodo, kad jis pats būdamas sveikas buvo vedamas į dušą kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis. Atsižvelgus į šias aplinkybes pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo informuotas apie teisę išsiskalbti drabužius, juos džiovinti įstaigos skalbykloje, jam teko rūbus skalbti šaltu vandeniu, neatitinka tikrovės.

Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad: suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Šią informaciją tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta (1 dalis); tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje būtų iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę (2 dalis); tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus išaiškina suimtiesiems jų laikymo šiose įstaigose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus (3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K administracija būtų pažeidusi Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas suimtųjų informavimo taisyklės, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo jo informavimo apie jo turimas teises išskalbti drabužius ir juos išdžiovinti įstaigos skalbykloje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad kameroje nebuvo pavojaus mygtuko, neatitinka tikrovės. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-01-20 įsakymu Nr. 1R-22 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinus netekusiu galios, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių V skyrių, reikalavimas kamerose įrengti pavojaus signalo mygtukus Lukiškių TI-K netaikomas.

Pareiškėjas teiginiai, kad ant lubų ir sienų buvo pelėsio dėmių, nubyrėjusių dažų ir tinko plotų, nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, lango nebuvo galima atidaryti, nes buvo sulūžęs, kameroje trūko natūralios šviesos dėl to, kad langas buvo murzinas, nėra teisingi. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 30-33). Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Paaiškino, jog įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Atsakovės atstovas pateikė teismui Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-136 patvirtintą Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą (b. l. 27-29), iš kurio matyti, kad suimtieji (nuteistieji) privalo kas dieną tvarkyti gyvenamąsias patalpas.

Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-10-20 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1908 (b. l. 23-25), iš kurio matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kameroje Nr. 208, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2014-06-12, nustatė, kad santykinė oro drėgmė buvo 57,2 proc., oro temperatūra buvo 18,1⁰ C, tai atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, dirbtinė naktinė apšvietą buvo 14,9 lx, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimus, dirbtinė apšvieta buvo 143 lx, tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Kameroje taip pat nustatyti nedideli sienų ir lubų nelygumai, tačiau jų paviršius tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai, ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimą. Ant sienų ir lubų ties įrengtu sanitariniu mazgu patikrinimo metu nustatytos pilkos dėmės, pelėsio požymių vizualiai nesimatė, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto reikalavimus. Kameroje buvo užtikrinta galimybė išvėdinti patalpą natūraliai per langą, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Taigi, kaip matyti iš minėto patikrinimo akto, Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę kameroje Nr. 208 nustatė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimą, kadangi dirbtinė apšvieta buvo 143 lx, nors turi būti 200 lx. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 208 buvo laikomas tik vieną dieną, vėliau buvo perkeltas į kitą kamerą, todėl konstatuoti, kad dėl minėto trumpalaikio pažeidimo pareiškėjas patyrė žalą nėra pagrindo.

Pareiškėjas teigia, kad po Lukiškių TI-K buvo vedžiojamas kartu su kitais kalinamaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, nors pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose atskirajame sektoriuje, kaip asmuo, tarnavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes byloje duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su kitais nuteistaisiais ar suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, jų nepateikė ir pareiškėjas, šių veiksmų įstaigos administracijai neskundė. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, uždaromi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pažymėtina, kad šis reikalavimas taikomas tik uždarant suimtuosius ir nuteistuosius į kameras, tačiau nėra taikomas vedant minėtus asmenis į kameras ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai Lukiškių TI-K nenustato pareigos suimtuosius ar nuteistuosius buvusius ar esančius valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais vedant izoliuoti nuo kitų nuteistųjų ar suimtųjų, kurie nėra buvę valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pareiškėjo argumentai dėl izoliavimo reikalavimų Lukiškių TI-K pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nesilaiko Bausmių vykdymo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų terminų, per kuriuos turi nuteistąjį nusiųsti į kalinimo įstaigą.

Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2014-07-10 Lukiškių TI-K buvo gauta Kalėjimų departamento 2014-07-10 nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. (78)-1S-2582, kurioje buvo nurodyta, kad Pareiškėjas perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje. Pagal gautą paskyrą pareiškėjas 2014-07-18 planiniu etapu išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Sniego g. 2). Taigi Lukiškių TI-K administracija galiojančių teisės aktų nepažeidė, veikė tinkamai ir pagrįstai, t. y. gavusi paskyrą dėl nuteistojo siuntimo į pataisos įstaigą etapo atitinkamą dieną išvežė Pareiškėją į Vilniaus pataisos namus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-183-485/2013 pareiškėjui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paliktas nepakeistas ir nurodyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą. Šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2014-05-19 nutartimi Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 1 dalį po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą (2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo 2014-05-19, pareiškėjas į pataisos įstaigą turėjo būti išsiųstas 2014-05-29, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas buvo suimtas tik 2014-06-12 (b. l. 21), todėl Lukiškių TI-K administracija neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos pareigos išsiųsti pareiškėją į pataisos įstaigą 2014-05-29.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, galiojančių teisės aktų nepažeidė, pareiškėjo skunde nurodyta žala nebuvo padaryta. Taigi nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, civilinė atsakomybė pagal CK6.271 straipsnį negalima, Pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas