- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 1-225-60/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-01367-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Emilija Akelienė
- Kaltinamasis
- I. J.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, advokatei Daivai Jurevičienei, specialistei Irenai Valatkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. J., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „I. R. E. C. Kaunas“ vyriausiąja buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) buhaltere, disponuodama bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Akcinėje bendrovėje „SEB Vilniaus bankas“, slaptažodžių generatoriumi, laikotarpiu nuo 2005-06-27 iki 2007-09-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB Vilniaus bankas“, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Akcinėje bendrovėje „Bankas Swedbank“, pervesdama 201 997,33 Lt , o pritrūkus atsiskaitymo lėšų, sugrąžinus 57 000 Lt, pasisavino jai patikėtą didelės vertės turtą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 144 997,33 Lt.
Kaltinamoji I. J. kalta, padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino. Ji parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ji pradėjo dirbti 2005 m. Tuo pat metu ji dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar keliose bendrovėse. Nors ji neturi specialaus buhalterinio išsilavinimo, tai nebuvo kliūtis jai dirbti tokį darbą, nes jos aptarnaujamų bendrovių buhalterija nėra sudėtinga, be to, iš pradžių ji dirbo buhalterės pavaduotoja, paskui buvo paskirta ir vyriausiąja buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją ji tvarkė savo namuose, savo kompiuteriu, turėjo nuosavą buhalterinės apskaitos kompiuterinę programą, namuose laikė ir buhalterinius dokumentus. Įmonėje nebuvo kasos, piniginės operacijos grynaisiais pinigais nebuvo atliekamos. Atsiskaitymus su darbuotojais ji derindavo su direktoriumi, PVM sąskaitų faktūrų ji neišrašinėjo, tai darė arba direktorius arba jo pavaduotojas. Įmonėje tuo metu dirbo 14-15 žmonių, įmonės metinė apyvarta siekė 6-7 milijonus litų. Ji pilnai disponavo įmonės sąskaita, jos niekas nekontroliavo, jos darbo metu įmonės netikrino nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei kitos institucijos. Valstybinei mokesčių inspekcijai ji pateikdavo reikiamas ataskaitas, tačiau nei patikrinimai, nei inventorizacijos nebuvo daromos. Praėjus maždaug pusei metų nuo darbo pradžios, pamačiusi, kad jos niekas nekontroliuoja, ji ėmė iš įmonės sąskaitos į savo sąskaitą pervedinėti pinigus, tokiu būdu maždaug per 30 kartų į savo sąskaitą pervedė 201 997,33 Lt. 2006 m. spalio mėnesį reikėjo atlikti atsiskaitymus su tiekėjais, tačiau įmonės sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl ji iš pasisavintų lėšų grąžino į įmonės sąskaitą 57 000 litų. Kai įmonėje ėmė aiškėti, kad ji pasisavina įmonės lėšas, ji buvo iš darbo atleista. Visas pasisavintas lėšas (144997,33 Lt) ji yra išleidusi savo reikmėms, įmonei negrąžino nieko, jokio vertingo turto neįgijo ir šiuo metu neturi.
Kaltinamoji I. J. pripažino 144 997,33 Lt civilinį ieškinį, teigė mananti, kad gali paimti paskolą ir ieškinį atlyginti.
Liudytojas G. Ž. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kaltinamoji į įmonę buvo priimta buhaltere 0,5 etato. Įmonės buhalterinė apskaita nėra sudėtinga, buhalterė dirba savo namuose, ten laikomi ir įmonės dokumentai. 2007 metais, buhaltere dirbant kaltinamajai, tiekėjai ėmė skųstis, kad įmonė neapmoka sąskaitų. Tada buvo imtasi priemonių patikrinti sąskaitos judėjimą ir paaiškėjo, kad įmonės lėšas grobsto I. J.. Jis išsikvietė I. J. pokalbiui, ši prisipažino pasisavinusi įmonės lėšas ir prižadėjo pinigus grąžinti iki nustatyto laiko. Tačiau kaltinamoji pinigų negrąžino, todėl įmonė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Liudytojas G. Ž. taip pat parodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, palaiko įmonės pareikštą civilinį ieškinį.
I. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-20 darbo sutartyje Nr. 34 (t.11, b. l. 186- 188) užfiksuota, kad I. J., a/k (duomenys neskelbtini) priimama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere antraeilėms pareigoms nuo 2005-05-23 dviejų valandų 5 darbo dienų savaitei, mokant jai 500 litų darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį. Nuo 2007-01-02 nustatytas 650 litų mėnesinis atlyginimas. Darbo sutartis nutraukta 2007-11-26 Darbo kodekso 235 straipsnio 4, 6, 7 punktų pagrindu.
2005-05-23 I. J. pasirašytinai supažindinta su buhalterio pareigine instrukcija (t. 11, b. l. 189, 190), kurioje reglamentuotos jos funkcijos ir pareigos, tame tarpe (1.4.1.;1.4.1.1.) reglamentuota, kad jai pavesta piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių bei pagrindinių priemonių apskaita ir kontrolė, pinigų mokėjimų per banką apskaita.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-30 akte (t. 4, b. l. 85) užfiksuota, kad bendrovės vyr. buhalterė R. M. perdavė vyr. buhalterei I. J. bendrovės buhalterinius dokumentus ir VB generatorių.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pavedimu (t.1, b. l. 64) atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 134880487, ūkinės finansinės veiklos dokumentinis tyrimas laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.
Po atlikto tyrimo surašyta specialisto išvada (t. 1, b. l. 65-140), kurioje konstatuojama, kad buhalterė I. J. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2005-05-23 iki 2007-11-26. Išvadoje taip pat konstatuojama, kad įmonėje, pažeidžiant norminiais aktais reglamentuotą tvarką, 2005 m., 2006 m., 2007 m. nebuvo atliktos piniginių lėšų inventorizacijos, taip pat neatliktos turto ir įsipareigojimų inventorizacijos. Piniginių lėšų inventorizacijos nebuvo atliekamos ne tik nustatytais periodais, bet ir tada, kai keitėsi asmenys, tvarkantys buhalterinę apskaitą ir naudojantys įmonės sąskaitos slaptažodžių generatorių, o taip pat tada, kai buvo pastebėta, jog I. J. pasisavina įmonės lėšas.
AB „SEB Vilniaus bankas“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (t. 9, b. l. 166-200, t. 10, b. l. 1-200, t. 11, b. l. 1-142) , AB bankas „Hansabankas“ pateikė I. J. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (t. 12, b. l. 6-65). Iš šių išrašų matyti, kad laikotarpyje nuo 2005-06-10 iki 2007-11-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į I. J. sąskaitą per 144 kartus pervesta 213 339,86 Lt, iš jų su darbo santykiais susijęs užmokestis-11 342,53 Lt, nepagrįstai pervestos lėšos- 201 997,33 Lt. Nepagrįstai pervedant lėšas, mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta ši mokėjimo paskirtis: 45870 Lt darbo užmokestis, nors toks darbo užmokestis darbo sutartyje nebuvo numatytas; 35 907,74 Lt mokėjimai į avansinę apyskaitą, avansas ūkio išlaidoms, nors įmonės dokumentuose nėra duomenų apie I. J. kaip atskaitingą asmenį ir jos avansų ataskaitų; 117 505 Lt avansas, tačiau įmonėje dėl avansinių mokėjimų I. J. duomenų nėra; 2714,59 Lt įmonės skolos prekių pagal sąskaitas- faktūras apmokėjimui, tačiau tokių sąskaitų faktūrų, pasirašytų I. J., nerasta. Į kaltinamosios sąskaitą įmonės lėšos nepagrįstai buvo pervedamos laikotarpyje nuo 2005-06-27 iki 2007-09-19. 2007-09-26 I. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 57 000 litų, jai nepagrįstai pervesta 144 997,33 Lt suma negrąžinta. Šie duomenys taip pat užfiksuoti specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 96-99).
Aptarti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstami įrodymais ir vertinami (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).
Aptartų duomenų visetas patvirtina tai, kad kaltinamoji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2005-05-20, gaudama savo žinion įmonės atsiskaitomosios sąskaitos slaptažodžių generatorių, įgijo galimybę teisėtai valdyti įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias lėšas, taigi, jai buvo patikėtas įmonės turtas. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 senato nutarimas Nr. 19).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y., ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008). Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006). Pagal bylos duomenis, kaltinamoji, neteisėtai pervedusi į savo sąskaitą 201 997,33 Lt, dalį šių lėšų- 57 000 Lt grąžino turto savininkui, taip atsisakydama paversti šias lėšas savo turtu ir jomis disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurį suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-198/2008) . Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Baudžiamojo kodekso 190 straipsnis). Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji I. J. jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą- 144 977,33 Lt, kas sudaro virš 1000 MGL dydžio sumą- tyčia pasisavino ir sunaudojo kaip savo turtą, jos kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. Tuo metu, kai kaltinamoji padarė inkriminuojamą veiką, galiojo dvi Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies redakcijos (iki 2007-07-01 ir nuo 2007-07-01), tačiau šių normų dispozicijos ir sankcijos dėl patikėto ar žinioje esančio didelės vertės svetimo turto pasisavinimo yra identiškos.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nedaro išvados, kad yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis), kadangi kaltinamosios kaltė įrodyta objektyviais duomenimis. Tačiau teismas turi teisę pripažinti ir pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nuosekliai išdėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nesistengė klaidinti tyrimo bei teismo (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę kaltinamajai I. J., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje. I. J. padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 6 dalis). Kaltinamosios asmenybė iš esmės yra teigiama- ji jauna, anksčiau neteista ir nebausta, turi mažametį sūnų Arnoldą, gimusį 2003-05-23 (t. 13, b. l. 6), iki suėmimo dirbo ir gerai charakterizuojama darbdavių (t. 13, b. l. 7, 8). Už I. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymą įstatymo sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė- laisvės atėmimas, minimali bausmės dydžio riba nenustatyta. Įvertinęs kaltinamosios asmenybę ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Byloje pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 144 997,33 Lt sumai yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir priteistinas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui netaikytas, nes tokio turto nerasta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. J., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti Pataisos namuose. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2009 m. lapkričio 3 dienos.
Priteisti iš I. J., a/k (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 144 977,33 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 33 cnt.).
Kardomosios priemonės- suėmimo- iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajai nekeisti.
Kompaktinį diską su I. J. banko sąskaitos išrašu palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.