Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam I. J. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą) ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J. (I. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas (duomenys neskelbtini) areštinėje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2024 m. kovo 26 d., apie 21.40 val., parduotuvėje „I.“, adresu: (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. H. A. A. į veido sritį, tokiu įžūliu elgesiu M. H. A. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda apatinėje lūpoje ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis I. J. parodė, kad suprato prokuroro pareikštą kaltinimą, savo kaltę pilnai pripažįsta, nori atlyginti žalą nukentėjusiajam už savo padarytus veiksmus ir pažada, jog daugiau to nepasikartos. Mano, kad visos aplinkybės yra aiškios, pripažįsta savo kaltę ir nori kuo greičiau išeiti į laisvę ir atlyginti padarytą žalą. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Įvykį prisimena gerai. Tada buvo prie parduotuvės. Pastebėjo jam nepažįstamą žmogų, kuris kalbėjo telefonu per vaizdo pokalbį. Tas žmogus atsuko telefoną ir pasakė: „Tai vietiniai banditai“. Paprašė nepažįstamo žmogus, kad nustotų filmuoti. Jis atsakė anglų kalba įžeidžiančius žodžius apie jo (I. J.) motiną, kuri yra mirusi. Jis susinervino dėl to ir trenkė. Norėjo apginti motinos garbę. Supranta, kad padarė didelę klaidą. Tokiu būdu spręsti konfliktų negalima. Smūgis buvo vienas, dešine ranka į veido sritį. Pataikė jam (M. H. A. A.) į lupą. Iš karto po to pasišalino iš parduotuvės. Dabar tiksliai neprisimena ar vienas pasišalino ar su pažįstamais. Žino, kad pažįstami nieko nedarė ir nesikišo. Tuo metu buvo visiškai blaivas. Jokio dialogo tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, tik apsikeitė keliais žodžiais. Buvo su A. ir dar vienu nepažįstamu žmogumi, kurio vardo nežino. Apie pareikštą ieškinį girdėjo, nori jį atlyginti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad yra kaltinamojo pažįstamas, juos sieja draugiški santykiai. Tiriamas įvykis buvo kovo mėnesį. Tuo metu kartu su I. J. nuomojo būtą ir ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Ten prie jų prikibo užsienietis. Kaip suprato I. jam sudavė į veidą. Stovėjo lauke ir pamatė, kad tarp jų vyksta konfliktas. Viskas įvyko prie parduotuvės ir jos viduje. Konfliktą inicijavo užsienietis, kuris užkabino juos. Jis pradėjo kažką filmuoti telefonu. Pradžioje buvo žodinis konfliktas. Tas užsienietis kažką pasakė I. Buvo tik dviese, kitų asmenų nepastebėjo. Smūgio sudavimo momento nematė. I. vėliau jam pasakė, kad sudavė smūgį nes, įžeidė motiną. Negali pasakyti ką tiksliai jam pasakė, nes jo anglų kalbos žinios yra minimalios. Tą užsienietį matė pirmą kartą. Prieš ir po įvykio buvo su I. Viskas įvyko tada, kai prasilenkė su tuo užsieniečiu. Jis parduotuvėje atrodė neadekvačiai, filmavo telefonu. Nekreipė į tai dėmesio. Tik norėjo įsigyti cigarečių ir dingti. I. pasakė, kad užsienietis įžeidė jo motiną, dėl ko nesusilaikė ir sudavė jam į veidą. Atsakė jam, kad pasielgė blogai. Nežino ar lauke galėjo būti daug žmonių.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. H. A. A. parodė, kad įvykio metu ėjo į „I.“ parduotuvę, kalbėjo su savo šeimos nariais, pažiūrėjo į šoną ir jam staiga kažkas trenkė per veidą. Parduotuvėje prie jo priėjo darbuotojas, nuvedė į tualetą, kur galėjo nusiprausti. Taip pat minėtas darbuotojas paėmė jo telefoną ir paskambino policijai. Tuo metu negalėjo kalbėti, nes jo burna buvo pilna kraujo. Pareigūnai pristatė jį į ligoninę, kur jam suteikė pagalbą. Apie mėnesį po šio užpuolimo jautė skausmą ir negalėjo lankytis universitete. Jaučiasi nesaugus vaikščiodamas vienas, nes buvo traumuotas po minėto įvykio. Smūgis jam buvo suduotas tada, kai stovėjo prie išorinių durų ir norėjo įeiti į parduotuvę. Smūgį jam sudavė vieną kartą į pakaušį. Tuo metu, kai jam buvo suduotas smūgis, kalbėjo ir praskėlė lupą. Jokių žodžių aplinkiniams nesakė, kalbėjo bengalų kalba. Tie asmenys kažką jam pasakė lietuvių kalba, bet jis nesuprato. Gali patvirtinti, kad jokio žodinio konflikto tarp jo ir kaltinamojo nebuvo.

2024 m. balandžio 3 d. vyresniojo tyrėjo pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2024 m. kovo 26 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „I.“ įėjimo, sportiškai apsirengę du nepažįstami vyrai užsipuolė (duomenys neskelbtini) pilietį M. H. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir vienas iš jų trenkė pareiškėjui bei pasišalino (t. 1, b. l. 1-3).

2024 m. kovo 26 d. policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2024 m. kovo 26 d., 21.50 val., parduotuvėje „I.“ vaikinui, einant į „I.“ parduotuvę, į veidą su kumščių trenkė nepažįstamas vyras. Jam iš lūpos bėga kraujas. Kartu su smūgį sudavusiu asmeniu buvo kitas vyras. Apsaugos darbuotoja nurodė, kad minėti vyrai ankščiau buvo apsivogę (t. 1, b. l. 5-7).

2024 m. balandžio 3 d. Protokole-pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas M. H. A. A. parodė, kad 2024 m. kovo 26 d., apie 21.40 val, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „I.“ įėjimo sportiškai apsirengę 2 nepažįstami vyrai užsipuolė (duomenys neskelbtini) pilietį M. H. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir vienas iš jų trenkė pareiškėjui bei pasišalino (t. 1, b. l. 19).

2024 m. balandžio 3 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Priėjus prie pastato, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio yra automobilių stovėjimo aikštelė, matoma iškaba su įvairias pavadinimais. Taip pat iškaba su užrašu „I.“. Pakilus laiptais, matomos stiklines duris. Virš jų užrašas „7.30 – 22“. Užėjus į vidų, dešinėje pusėje, matomi spintelėje susidėti daiktais, kairėje – tualetą. Už jų dar vienos stiklinės durys. Einant tiesiai, kairėje pusėje, matomos parduotuvės „I.“ kasos, dešinėje – kitos parduotuvės. Parduotuvė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 20-24).

2024 m. balandžio 3 d. apklaustas liudytoju M. H. A. A. parodė, kad jis 2024 m. kovo 26 d., apie 21.30 val., išėjo į parduotuvę „I.“, esančią: (duomenys neskelbtini). 21.40 val. tarp parduotuvės įėjimų, viduje, tik praėjus pirmą įėjimą, jam pro šalį einantis galimai neblaivus vyras, vieną kartą, nieko nesakęs trenkė su kumščiu į galvos sritį, pakaušį. Jis pajuto fizinį skausmą ir dėl smūgio įsikando į lūpą. Jis buvo apie 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, buvo apsirengęs juodai baltą sportinį džemperį su baltu kapišonu, juodos sportines kelnes, juodais batais. Su juo buvo kitas vyras, vidutinio kūno sudėjimo, apie 25 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, žemesnis už pirmą, apsirengęs juodai rudos spalvos sportinį džemperį su rudu kapišonu, juodas sportines kelnes, juodais batais. Dėl ko jam nepažįstamas vyras trenkė nežino, nieko nesakė. Asmenys po įvykio pasišalino nuo parduotuvės, o jis iškvietė policiją, o jie iškvietė GMP, kuri jį pristatė į Žalgirio klinikas. Išrašą atsiųs el. paštu. Parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios užfiksavo įvykį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo (t. 1, b. l. 26-27).

2024 m. spalio 14 d. apklausta liudytoja S. M. parodė, kad dirba įmonėje UAB „G.“ apsaugos darbuotoja, parduotuvėje „I.“ adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 26 d. dirbo nuo 7.30 val. iki 22.15 val. Tą dieną apsaugos poste stebėjo vaizdo kamerų įrašus, kurie filmuoja parduotuvės salę. Per apsaugos posto langą pamatė kruviną vyrą, kurio požymių jau neprisimena. Priėjo prie minėto vyro ir pamatė, kad jis yra užsienietis ir kalba tik anglų kalba. Susikalbėti su juo negalėjo. Pamačiusi parduotuvės klientą, paklausė, ar jis moka anglų kalbą. Klientas nurodė, kad moka ir jis pradėjo kalbėti su minėtu vyru. Klientui vyras nurodė, kad jį kažkas sumušė. Tada klientas pasiėmė užsieniečio telefoną, su kuriuo paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kadangi asmuo nežinojo tikslaus adreso, ji paėmė telefoną ir nurodė, kad įvykis buvo adresu: (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „I.“. Po kurio laiko atvyko pareigūnai ir jie išėjo. Jai būnant apsaugos poste, ji negirdėjo jokių parduotuvėje buvusių grumtynių ar kažkokių pagalbos šauksmų. Vėliau ji peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, per kurias pamatė, kad apie 21.32 val. tarp esančių dviejų durų įėjimo į parduotuvę, ėjo minėtas užsienietis, o toje vietoje jau buvo du vyrai (kurių požymių dabar neprisimena) ir vienas iš jų jam su kumščiu trenkė į galvos sritį. Kiek vėliau sužinojo, kad vienas iš asmenų buvo A. P., o kito duomenų nežino. Užsieniečiui trenkė kartu su A. buvęs kitas vyras. Po ko abu vyrai iš karto išbėgo iš parduotuvės, o užsienietis užėjo į parduotuvės vidų ir tada jau S. M. jį pamatė per apsaugos poste įrengtą langą. Ji, būdama apsaugos poste, pačio įvykio gyvai nematė ir negirdėjo (t. 1, b. l. 34-36).

2024 m. lapkričio 8 d. apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad liudytojo teisės jam aiškios ir suprantamos, parodymus duos jam suprantama lietuvių kalba. Daug įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus ir praėjo nemažai laiko. 2024 m. kovo 26 d., vakare, su I. ėjo į parduotuvę „I.“, esančią (duomenys neskelbtini), kur I. įsigijo cigarečių. Jiems išeinant iš parduotuvės, prasilenkiant su užsieniečiu, tas užsienietis kažką pasakė I. savo kalba, neatsimena ką pasakė, bet iš I. reakcijos suprato, kad jį įžeidė, lyg kažką pasakė apie motiną. Dar bandė I. atitraukti, kad nesiveltų į konfliktą, tačiau jis buvo labai supykęs dėl užsieniečio žodžių ir nesusitvardė. I. susinervino ir vieną kartą kumščiu sudavė tam užsieniečiui į veidą. Dar bandė užsieniečiui paaiškinti, kad taip kalbėti nedera, tačiau jis susiėmęs už skruosto įėjo toliau į parduotuvę. Po šio I. smūgio jie išėjo iš parduotuvės, niekur nebėgo. Jiems išėjus iš parduotuvės, I. jam papasakojo, kad tas užsienietis kažką negražiai pasakė apie jo motiną, jis nesusitvardė ir užsieniečiui sudavė. Tas užsienietis kažką sakė ir į A. P. pusę, tačiau jis nieko nesuprato, todėl nesureikšmino ir jokių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu nepanaudojo. Užsienietį matė pirmą kartą, nėra su juo pažįstamas. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 39-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1034/2024(01) nurodyta, kad M. H. A. A. padaryta žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL ŽK 2024 m. kovo 26 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusiojo rankomis. Individualūs žalojančių daiktų požymiai nėra aprašyti pateiktuose medicinos dokumentuose (t. 1, b. l. 56-58).

2024 m. balandžio 30 d. – 2024 m. gegužės 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašas pateiktų UAB „I.“ apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Koridorius_192.168.1.100_NVR1_20240326212946_20240326213600_816055007“. Vaizdo įrašo trukmė 6 min. 14 s. Vaizdo įrašo data 2024 m. kovo 26 d. ir laikas nuo 21:30:08. Vaizdo stebėjimo kamera apima parduotuvės įėjimą/išėjimą, matomos dvi automatinės slankiojančios durys bei parduotuvės dali koridoriaus. Matome, kaip 21:30:40 į parduotuvę įeina vyras Nr. 1, apie 35 metų, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, dėvi mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnės ir tamsios spalvos batus. Paskui asmenį Nr. 1 eina asmuo Nr. 2, apie 26 metų, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos, trumpai kirptų plaukų, vilki rudai juodos spalvos striukę su šviesios spalvos užtrauktuku, vyrai nueina už kameros ribų. Iš vaizdo įrašo matoma, kaip asmuo Nr. 3 stovi tarp automatinių slankiojamų parduotuvės durų, kilnoja savo ranką, kurioje laiko galimai gėrimo butelį. Asmuo Nr. 3 apie 26 metų, vidutinio kūno sudėjimo, dėvi baltai juodos spalvos striukę su gaubtuvu, kuri užsidėjęs ant galvos, vilki tamsios spalvos kelnės bei tamsios spalvos sportbačius. Matoma kaip asmuo Nr. 3 stovi prie įėjimo į parduotuvę, lauke. Asmuo Nr. 3 stovi su asmeniu Nr. 4, matomos tik asmenų kojos. Prie asmens Nr. 3 ir asmens Nr. 4 prieina 21:31:48 prieina asmuo Nr. 1. Asmenys stovi prie įėjimo. Link parduotuvės išėjimo eina asmuo Nr. 2, prieina prie asmenų, stovinčių lauke, prie parduotuvės įėjimo. 21:32:31 asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 3 užeina į parduotuvę, paskui juos eina asmuo Nr. 4, visi kartu nueina už kameros ribų. 21:32:59 asmuo Nr. 3 eina iš koridoriumi, matome, kaip atsistoja tarp automatinių slankiojamų parduotuvės durų, neleidžia užsidaryti, dešinėje rankoje laiko galimai gėrimo butelį. Matoma kaip asmuo Nr. 3 tai užeina į parduotuvės koridorių tai išeina iš parduotuvės, kilnoja savo rankas. Matome, kaip prie asmens Nr. 3 prieina asmuo Nr. 2. 21:34:11 asmuo Nr. 2 atsistoja prie antrų automatinių slankiojamų parduotuvės durų, neleidžia užsidaryti. O asmuo Nr. 3 randasi prie įėjimo pirmų automatinių varstomų durų, vaikšto tai į lauką išeina tai grįžtą prie durų. Matoma, kaip 21:34:25 į parduotuvę eina asmuo Nr. 5, tamsaus gymio asmuo, juodų plauku, dėvi pilkai juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes bei tamsios spalvos batus. Asmuo Nr. 5 įeina į parduotuvę koridorių, iš nugaros eina asmuo Nr. 3, kuris dešine ranka, vieną kartą smogia asmeniui Nr. 5 į veido sritį, asmuo Nr. 5 atsisuka į asmenį Nr. 3, kuris stovi prie įėjimo į parduotuvę, asmuo Nr. 5 prideda ranką prie veido srities ir laikosi ranka pridėjęs. Asmuo Nr. 5 užeina už kameros ribų, o asmuo Nr. 3 21:34:44 pasišalina. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 66-71).

2024 m. rugsėjo 25 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92268001078, skambučio pradžia_2024-03-26 21_44_07)“ apžiūra. BPC skambučio įrašo data 2024 m. kovo 26 d.; laikas 21:44:07 val. Garso įrašo trukmė 2 min. 49 s. Skambučio įrašas gautas iš BPC, kuris atidaromas per kompiuteryje naudojamą programą Windows Media Player. Paleidus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC) pokalbis su pranešėju (toliau – Pranešėjas) ir moterimi (toliau – moteris). BPC: 112. Pranešėjas: Sveiki, čia vienas žmogus ką tik gavo stiprų smūgį į už nieką, į lūpas, praskėlė lūpas. BPC: kur randatės, sakykite adresą? Pranešėjas: , ,,Iki“. BPC: o jūs kas, darbuotojas ,,I.“ ar jūs? Pranešėjas: ne, aš tiesiog, man davė pakalbėt, nes jisai užsienietis, lietuviškai nekalba. BPC: o tas kas mušė, yra vietoje? Pranešėjas: pabėgo. BPC: pabėgo, ane, greitoji reikalinga jam? Pranešėjas: ne, sunkiai jisai, ir angliškai sunkiai kalba, ir sunku suprast. BPC: bet kaip manot, reikalinga greitoji jam? Pranešėjas: ne, aš savo bokso klube stipresnius smūgius gaunu. BPC: kad bokso klube, tai hhmh, tai gal jūs ir gaunat, nu bet paklauskit dar, ar reikalinga. Policiją tai iškviesim. Pranešėjas: ne, greitoji nereikalinga. BPC: nereikia, o tai davė pažįstamas, galit paklaust pas jį ar nepažįstamas? Pranešėjas: apsauga, apsauga sako, kad ne. BPC: nepažįstamas ne? Pranešėjas: jo. BPC: čia prieš kiek laiko trenkė jam? Pranešėjas: kaip? BPC: prieš kiek laiko pabėgo šitas? Pranešėjas: (kalbasi su kitu asmeniu: prieš kiek laiko? Pakalbėkit.) Moteris: Labas vakaras. BPC: labas vakaras, prieš kiek laiko čia pabėgo tas, kuris trenkė? Moteris: prieš 10 minučių. BPC: prieš 10, tai jau nematys policijos, supratau, o čia vaikinas ar vyras? Moteris: čia du tokie jauni apie trisdešimt metų, mes turim jų nuotraukas kompiuteriu, nes prieš tai jie pavogė pas mus alkoholio, prisigėrė. BPC: tai tie, kurie dabar čia pas jus ar tie kurie pabėgo? Moteris: ne, tie kurie pabėgo. BPC: o dabar tam, kuriam trenkė tai čia (nesuprantami žodžiai). Moteris: (nesuprantami žodžiai) tai tiesiog ėjo į parduotuvę čia yra. BPC: lankytojas? Moteris: lankytojas taip. BPC: supratau, gerai, tai jam kaip manote reikalinga greitoji ar nereikia? Taip aš nesupratau, iš to vaikino. Moteris: praskelta lūpa tik tais ir kraujuoja ir viskas. Tai aš nežinau, jau kaip čia nelabai, gal nėra jau taip blogai jam viskas gal galva nesisuka nieko tai. BPC: o čia jisai koks pilietis, nežinosit? Moteris: ne nežinau nieko. BPC: o jūs darbuotoja ar apsauga? Jūs kas būsit? Moteris: aš apsaugos darbuotoja. BPC: apsaugos darbuotoja. Gerai, jūsų vardas pavardė, kas praneša tada? Moteris: čia aš ne iš savo telefono, iš to užsieniečio telefono, tai gal aš vietoj pasakysiu vardą pavardę. BPC: nu supratau. Gerai, tai pranešam, pranešam. Moteris: (nesuprantami žodžiai) darbuotoja ,,I. parduotuvėje. BPC: gerai, (duomenys neskelbtini), taip? Moteris: taip. BPC: gerai ačiū, o nuotraukas mušeikų turit jeigu kas, ane? Moteris: taip, turėsim (nesuprantamas žodis). BPC: jie dviese buvo, taip? Moteris: taip ir jie abu pasirodo, kad žinomi policijai. BPC: supratau, gerai pranešam policijai, tai laukit. Moteris: nu, dėkui labai. Garso įrašas baigiasi (t. 2, b. l. 72-73).

2024 m. gegužės 2 d. Tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, nurodoma, kad tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė I. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 78).

2024 m. rugsėjo 20 d. apklaustas įtariamuoju I. J. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, teisė dėl gynėjo jam išaiškinta, šioje apklausoje gynėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam taip pat išaiškintos ir suprantamos. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centruose nėra registruotas, galvos traumų neturėjęs, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, kartais pavartoja alkoholio, anksčiau buvo teistas. 2024 m. kovo 26 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis nuėjo į parduotuvę „I.“, adresu: (duomenys neskelbtini), nusipirkti cigarečių. Išeidamas iš parduotuvės, jis sutiko porą pažįstamų asmenų, su kuriais prie parduotuvės sustoję kalbėjosi. Po kurio laiko prie parduotuvės ėjo kažkoks jam nepažįstamas vyras, tikriausiai užsienietis, kuris į juos labai žiūrėjo, gal klausėsi, ką jie kalbasi. Jis to vyro paklausė: „ko tu į mus taip žiūri?“, jis atsakė savo kalba kažką neaiškaus, jis jam pasakė: „eik iš čia“, ir jis anglų kalba jam pasakė: „fuck you, fuck your mother“. Kadangi jo mama yra mirusi, norėjo apginti ją, jam jo mamos mirties tema yra skaudi, todėl nesusivaldė, norėjo apginti savo mirusios mamos garbę ir vieną kartą kumščiu sudavė tam užsieniečiui į veidą. Vieną kartą sudavęs, jis išėjo iš parduotuvės ir ėjo namo. Nebūtų sudavęs tam asmeniui be priežasties, nėra konfliktiškas, tiesiog šioje situacijoje tas vyras pasakė negražiai apie jo mamą, todėl supyko ir nesusivaldė. Prisipažįsta ir labai gailisi dėl šio savo poelgio. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 100-102).

2024 m. gruodžio 17 d. apklaustas įtariamuoju I. J. parodė, kad šiandien neišsakys savo pozicijos dėl kaltės. 2024 m. gruodžio 17 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas. 2024 m. gruodžio 18 d. 7 val. atvyks ir duos parodymus pagal jam įteiktą įtarimą (t. 1, b. l. 114-115).

2024 m. gruodžio 18 d. apklaustas įtariamuoju I. J. parodė, kad su jam įteiktu įtarimu susipažino. Pripažįsta savo kaltę dalyje dėl tyčia suduoto smūgio kumščiu, tačiau nepripažįsta dalyje, kur nurodyta, jog tai padarė be priežasties. Prašo vadovautis jo 2024 m. rugsėjo 20 d. duotais parodymais, ten detaliai paaiškino, dėl kokios priežasties ta, vyrui sudavė. Gailisi, kad nesuvaldęs savo pykčio ta, vyrui sudavė, tačiau tas smūgis nebuvo suduotas be priežasties (t. 1, b. l. 118-119).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įstatymų leidėjas BK 284 straipsnyje nustatė atsakomybę asmenims, kurie viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamiesi arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje surinkti įrodymai, tarp jų vaizdo kamerų įrašai ir jų apžiūros protokolas, patvirtina, kad nusikaltimas buvo įvykdytas 2024 m. kovo 26 d. parduotuvėje „I.“, adresu: (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą ir apžiūros protokolą, nustatyta, kad prie „I.“ parduotuvės įėjimo vyras, kaip vėliau paaiškėjo – I. J., apie 21.34 val., netikėtai, iš nugaros pusės dešiniu kumščiu, sudavė vieną smūgį pro šalį ėjusiam M. H. A. A..

Apklaustas teismo posėdyje A. P. paaiškino, kad įvykio metu tarp minėtų asmenų iškilo konfliktas, bet pačio smūgio sudavimo momento jis nematė, apie tai jam papasakojo pats I. J. jau išėjus iš parduotuvės (nors iš pirminės apklausos parodymų galima suprasti, kad šį įvykį jis matė tiesiogiai).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. M. paaiškino, kad M. H. A. A. pamatė tik tada, kai jis kruvinas ėjo parduotuvėje, t. y. jau po smūgio sudavimo. BPC pateiktais garso įrašais nustatyta, kad M. H. A. A. buvo nedelsiant iškviesta greitoji pagalba ir policijos pareigūnai, kurie pradėjo šio įvykio tyrimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu I. J. neginčijo ir prisipažino, kad minėtu laiku ir vietoje dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį M. H. A. A. į galvą.

Minėtų aplinkybių kontekste verta paminėti, kad viešos vietos požymis nustatomas pagal teisės lankytis ir (ar) būti toje vietoje pašaliniams asmenims kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Teismų praktikoje, vadovaujantis šiuo kriterijumi, išaiškinta, kad gatvė, prekybos centras, automobilių aikštelė ir kt. pripažįstama vieša vieta, kurioje gali būti įgyvendinta BK 284 straipsnio sudėtis.

Nepaisant to, kad fizinio smurto požymis nėra aiškiai išvardinamas BK 284 straipsnio sudėtyje, pagal teismų praktikos išaiškinimus, įžūliems veiksmams priskiriamas fizinio smurto naudojimas, kuriuo yra demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-697/2022).

Specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad dėl I. J. neteisėtai suduoto smūgio, M. H. A. A. sužalota apatinė lūpa. Tačiau, norint patraukti asmenį už BK 284 straipsnio pažeidimą, būtina nustatyti visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimo požymį (padarinius), o taip pat priežastinį ryšį tarp padarytos veikos (įžūlaus elgesio, grasinimų, piktybinio tyčiojimosi, vandališkų veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai) ir minėtų padarinių.

Minėtame vaizdo įraše matyti, kad I. J. pavojingą veiką įgyvendino nepaisydamas to, kad tuo metu į parduotuvę ėjo kiti žmonės (nukentėjusiajam iš priekio ir iš paskos). Netrukus po įvykio apsaugos darbuotoja S. M. ir parduotuvės lankytojas (asmenybė nenustatyta) turėjo nutraukti savo veiklą ir padėti M. H. A. A. pranešti apie šį įvykį BPC darbuotojui.

Įvertinęs nustatytas įvykio aplinkybes ir teismų praktikos išaiškinimus, teismas sprendžia, kad I. J. veika atitinka objektyviuosius BK 284 straipsnio sudėties požymius.

BK 284 straipsnio sudėtyje, kaltės požymis įgyvendinamas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to siekia.

Paminėtina, kad I. J. neginčijo padaręs minėtą nusikaltimą suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, numatydamas galimus padarinius nukentėjusiajam ir aplinkiniams. Be to, nėra pagrindo abejoti, kad jis nenorėjo (buvo priverstas) taip veikti.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. J. objektyviuosius BK 284 straipsnio požymius įgyvendino tiesiogine tyčia.

Vis dėlto, baudžiamojo proceso metu I. J. nesutiko su jam pareikšto įtarimo, o vėliau kaltinimo, dalimi, kurioje nurodoma, kad nusikaltimą jis įvykdė – be jokios priežasties. Apklausų metu I. J. aiškino, jog M. H. A. A. pats išprovokavo jo neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, I. J. parodymai šioje dalyje yra nepagrįsti ir neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių.

Teismas pažymi, kad išnagrinėjus I. J. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, galima pastebėti esminius neatitikimus, dėl kurių teismas abejoja jų tikrumu. Pavyzdžiui, teismo posėdžio metu I. J. parodė, kad M. H. A. A. bandė jį filmuoti telefonu, o ikiteisminio tyrimo metu – jog M. H. A. A. įkyriai į jį žiūrėjo. Be to, jokio žodinio konflikto, apie kurį parodė I. J., teismo vertinimu, negalėjo įvykti vien dėl to, kad jis sudavė smūgį iš karto, kai pamatė M. H. A. A.. Tai patvirtina vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matoma, kad laiko tarpas kai I. J. išnyko iš vaizdo kameros vaizdo fiksavimo laiko iki nukentėjusiajam suduoto smūgio, yra labai trumpas, nepakankamas abipusiam konfliktui kilti, juo labiau vystytis, kad I. J. iš vaizdo lauko pasitraukia į kairę, o nukentėjusysis ateina iš dešinės. Tame pačiame vaizdo įraše matoma, kad nukentėjusysis įeina į pastatą žiūrėdamas į priekį, nekreipdamas dėmesio į aplinką, kas būtų nebūdinga esant konfliktinei situacijai ir žinant, kad kita konflikto šalis yra už nugaros, po smūgio atrodo nustebęs ir nebando tęsti tariamo konflikto (vaizdo įrašas pavadinimu „Koridorius_192.168.1.100_NVR1_20240326212946_20240326213600_816055007 (3).mp4“ nuo 4.30 min. iki 4.45 min.).

Baudžiamojo proceso metu duoti A. P. parodymai taip pat teismui kelia abejonių, nes jo teigimu konfliktą inicijavo pats nukentėjusysis įžeisdamas I. J., tačiau A. P. negalėjo aiškiai nurodyti kokie veiksmai išprovokavo I. J.. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad nukentėjusysis jam „kažką“ pasakė, o bylos nagrinėjimo teisme metu jau paaiškino, jog M. H. A. A. bandė filmuoti I. J..

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad I. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir buvo įvykdyta kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles numatytas BK 55 – 66 straipsnis bei BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Byloje nustatyta, kad I. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 2 metų. Įvertinęs visus fakultatyviuosius nusikalstamos veikos požymius (vietą, laiką, būdą ir dalyką) teismas priėjo išvados, kad I. J. įvykdytas viešos tvarkos pažeidimas nėra mažareikšmis, o išsiskiria vidutiniu pavojingumo laipsniu. Teismas taip pat nustatė, kad I. J. veikė tiesiogine tyčia, dėl chuliganiškų paskatų. ANR duomenimis per pastaruosius 5 metus I. J. baustas už administracinius nusižengimus numatytus ANK 446 straipsnio 4 dalyje (4 kartus), 481 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje, vieną administracinę nuobaudą (baudą) neįvykdė (t. 1, b. l. 87-90). IKNR duomenimis I. J. anksčiau ne vieną kartą baustas už neteisėtą narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimą ir platinimą (teistumai išnykę) (t. 1, b. l. 82-86). SODROS duomenimis I. J. iki suėmimo vykdė individualią veiklą (t. 1, b. l. 91). Bendrininkavimo požymių pagal I. J. įvykdyto nusikaltimo aplinkybes nenustatyta. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. J. neteisėtais veiksmais ne tik sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bet ir nežymiai sužalota M. H. A. A. sveikata.

Teismas taip pat pažymi, kad prieš bei po nusikaltimo padarymo elgėsi I. J. elgėsi iššaukiančiai – ilgai stovėjo prie pat įėjimo į parduotuvės, neaiškiai mojuodamas rankomis ir trukdydamas įeiti ir išeiti kitiems parduotuvės lankytojams. Baudžiamojo proceso metu I. J. vengė atvykti į apklausas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, o vėliau – bylos nagrinėjimą teisme, dėl ko jam buvo paskirta paieška ir suėmimas (t. 1, b. l. 77, 105, 106, 107-108, 109, 194-196, t. 2 b. l. 18-20).

Pažymėtina, kad BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su įvykdytu nusikaltimu ir kaltinamojo asmenybe, o taip pat BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 55 straipsnyje, BK 61 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad 1 metų laisvės apribojimo bausmė bus proporcinga ir teisinga įvykdytam nusikaltimui.

Be to, siekiant tinkamai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, o būtent: sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, paskirti I. J. papildomus įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00-6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamajam I. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo paskelbta paieška, o 2025 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 3 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu I. J. suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtinos bausmės laiką.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

2024 m. gegužės 16 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį, kuriame, be kita ko, prašoma priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 53,06 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Kartu su ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad M. H. A. A. suteikta gydymo paslaugų už 53,06 Eur (t. 1, b. l. 45-48).

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. J. yra kaltas dėl visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimo, o taip pat M. H. A. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl privalo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam teiktomis gydymo paslaugomis.

Pažymėtina, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai ir iš M. H. A. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistini 53,06 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 53,06 Eur sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl M. H. A. A. civilinio ieškinio

2025 m. birželio 16 d. nukentėjusiojo M. H. A. A. įgaliotas atstovas advokatas E. Š. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame, be kita ko, prašoma priteisti M. H. A. A. iš I. J. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys motyvuojamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę (moralinę) žalą, nes jis: 1) kaltinamojo smūgio metu patyrė skausmą, šoką, stresą, išgyvenimus ir sukrėtimus; 2) pajuto, kad kaltinamasis panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu dėl to, kad jis yra kitokios rasės, atvykėlis iš kitos šalies; 3) iki šiol labai išgyvena, jaučia psichologinę traumą, sukrėtimą, pažeminimą, pažeista jo garbė ir orumas, jaučia baimę ir diskomfortą Lietuvoje būti viešose vietose, kur yra jam nepažįstamų žmonių.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Įvertinus civilinio ieškinio argumentus dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, matyti, kad pagrindo abejoti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl patirto skausmo nusikalstamo padarymo metu ir po nusikaltimo, nėra pagrindo. Taip pat sutinkama su nukentėjusiojo paaiškinimais dėl patirto šoko, neigiamų išgyvenimų, garbės ir orumo pažeidimo, tačiau, teismo vertinimu, pagrindo priteisti visą prašomą 1 000,00 Eur neturtinės žalos sumą, nėra pakankamo pagrindo.

Sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, verta pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo gydymas užtruko ilgą laiko tarpą ir (ar) dėl nusikalstamos veikos jam būtų ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžiama, kad M. H. A. A. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį – 500 Eur.

Dėl M. H. A. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų

2025 m. birželio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07226, kurioje nurodoma, kad VGTPT 2025 m. birželio 15 d. gavo advokato E. Š. prašymą Nr. ATP-2025-26699 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. H. A. A. pagal 2025 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. ATS-2025-09255. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4.1; 14.2.3.1 punktu (-ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 266,67 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

Atsižvelgdamas į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, proceso teisme trukmę, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas vertina, kad prašoma priteisti 266,67 Eur dydžio suma yra proporcinga ir adekvati, todėl minėta suma priteistina iš kaltinamojo.

Dėl I. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų

2025 m. birželio 25 d. gauta VGTPT išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07538, kurioje nurodoma, kad VGTPT pagalbos tarnyba 2025 m. birželio 23 d. gavo advokato Algirdo Gurausko prašymą Nr. ATP-2025-27966 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą I. J. pagal 2025 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. KTS-2025-03852. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 6., 14.2.2.1 punktu (-ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 306,25 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese pripažintas būtinu tam, kad užtikrinti suimto I. J. teisę į gynybą (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi, gynėjas I. J. buvo paskirtas faktiškai nepaisant I. J. valios dėl jo dalyvavimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. J. negali būti tenkintas, nes šiuo atveju teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama asmeniui, kurio laisvė yra suvaržyta.

Dėl kitų klausimų

CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais, kuri voke prisegta prie galinio bylos viršelio – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. (I. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant I. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 22.00-6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į I. J. paskirtą bausmę įskaityti suėmime nuo 2025 m. birželio 3 d. iki jo faktinio paleidimo išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš I. J. 53,06 Eur (penkiasdešimt tris eurus, šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkinti civilinio ieškovo M. H. A. A. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš I. J. 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už nukietėjusiajam M. H. A. A. suteiktą – 266,67 Eur.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už I. J. suteiktą pagalbą.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimas – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti I. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.