Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 27 d. apie 19.35 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini), koja du kartus įspyrė A. A. į kairės pusės klubą, į kairę ausį, po to rankomis sugriebė už rankinuko, o pastarajai jo neatidavus, koja įspyrė jai į veido sritį ir ją pargriaudamas ant žemės, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelio, kairio kelio sumušime, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, pagrobė iš jos rankinuką su įvairiais daiktais už 155 Eur; 2017 m. spalio 29 d. apie 17 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,72 promilių girtumo laipsnis), siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. G., bandė iš jos rankų ištraukti 30 Eur vertės rankinę su joje buvusiais 10 Eur, beverčiais trimis raktais, 5 Eur vertės maišelį su šuns maistu, o pastarajai rankinės neatidavus, garsiai šaukiant pagalbos iš pašalinių žmonių, jis sudavė rankos delnu ne mažiau du smūgius jai į kairįjį skruostą ir rankos delnu sudavė ne mažiau du smūgius į galvos viršugalvį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, rankinės nepagrobė, nes buvo išgąsdintas į pagalbą atbėgusių pašalinių asmenų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo dar kartą peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde jis nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą skirti jam gydymą nuo priklausomybės alkoholiui. Jis akcentuoja, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir pats nebegali to kontroliuoti. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis R. S. skunde neginčija teismo išvadų dėl faktinių aplinkybių nustatymo, savo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliaciniu skundu jis tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Atsižvelgdamas į šį skundo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nuteistajam skiriant bausmę. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju R. S. paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kolegija, išanalizavusi bylos įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jam inkriminuotus nusikaltimus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą – kad jis padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir po to pasikėsino padaryti analogišką nusikaltimą, veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas įvertino, kad jos padarytos spontaniškai, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į vieną veiką sunkinančią aplinkybę – girtumą, kuris turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei tai, kad veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), taip pat į nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojančius duomenis : R. S. iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus), nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, vos po kelių mėnesių po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę. Ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl darė naujus nusikaltimus. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Nuteistojo nusikalstamų veikų kiekis leidžia teigti, kad jų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. R. S., būdamas ne kartą teistas, puikiai suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes, sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė nusikalstamas veikas rizikuodamas savo laisve. Šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas R. S. tinkamai paskyrė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Subendrindamas bausmes iš dalies jas sudedant, teismas vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis ir BK 63 straipsnio nepažeidė, jas subendrino tinkamai. R. S. prisipažino kaltu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.Nuteistasis skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo prašymą paskirti jam gydymą nuo priklausomybės alkoholiui. Kolegija pažymi, kad toks jo prašymas nepaneigia laisvės atėmimo bausmės jam skyrimo būtinybės. Kita vertus, skiriant kaltininkui laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės svarstyti klausimą dėl tokio gydymo paskyrimo, tai galima tik tuo atveju, kai atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas arba nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, suteikiama savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra, todėl, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis R. S. gaus visą reikalingą gydymą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta, jog jei laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (174 straipsnio 3 dalis).Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, keisti jį apeliacinio skundo argumentais kolegija nemato pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.