Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-356/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2A-356/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
R. M., K. M., A. M.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-356/2012Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASDALINĖ NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-799-527/2011 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams R. M., K. M. ir A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos pinigais priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M., K. M. ir A. M., prašydama:

1) atidalyti jai priklausančią ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (unikalus (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z, esančių (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 2009 m. vasario 4 d. pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymą Nr. L09-110 sudarė 106 000 Lt; priteisiant šią dalį atsakovams lygiomis dalimis (t. y. kiekvienam po 1/6 dalį);

2) atidalyti jai priklausančią 100/403 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 2009 m. vasario 4 d. pagal VĮ Registro centro Kauno filialo vertės nustatymo pažymą Nr. L09-110 sudarė 27 000 Lt, priteisiant šią dalį atsakovams po 1/3 dalį;

3) priteisti iš kiekvieno atsakovo po 44 333,33 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidas.

Iškovės teigimu, jai įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį minėtų statinių ir statybinių medžiagų, esančių (duomenys neskelbtini)., ir į 100/403 dalį 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra minėto turto kitos dalies savininkai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atsakovai (bendraturčiai) gera valia nesprendžia klausimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, valdymo ir disponavimo, ignoruoja ieškovės turimas nuosavybės teises į ginčo turtą, neleidžia į jį patekti ir pan. (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pripažįsta, kad atidalyti natūra ieškovei priklausančios turto dalies be neproporcingos žalos šio turto (gyvenamojo namo, kitų statinių) paskirčiai yra neįmanoma. Be to, minėti pastatai pastatyti ant atsakovams priklausančio žemės sklypo, į kurį ieškovė jokių teisių neturi, o atsakovai gražiuoju neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė prašo atidalyti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o gaunant iš bendraturčių (atsakovų) kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; priteisė atsakovams lygiomis dalimis (kiekvienam po 1/6 dalį) ieškovei priklausančią ½ dalį: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (unikalus (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z, esančių (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. E10-09(06) sudarė 68 781 Lt; priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 22 927 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.80 straipsnį teismas, tik nustatęs, kad daiktas negali būti padalytas be proporcingos žalos jo paskirčiai, gali tirti įrodymus ir aplinkybes, susijusias su kompensavimo pinigais galimybe, nes pirmiausia turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas. VĮ Registro centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymoje Nr. L09-110 konstatuota, kad atidalyti natūra ieškovei priklausančios dalies be neproporcingos žalos gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma. Šioje pažymėjo nėra nurodyta, kad nėra galimybės natūra atidalyti ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, t. y. 100/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip savarankiško daikto. Teismo įsitikinimu, ieškovė nepaneigė atsakovų pozicijos, kad šios žemės sklypo dalies atidalijimas natūra yra įmanomas. Kadangi ieškovė nepateikė nei projekto dėl jai priklausančios 100/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo turto, nei dokumentų, patvirtinančių, kad šios žemės sklypo dalies atidalijimas yra neįmanomas, teismas pripažino, jog nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl 103/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo natūra, o tuo labiau dėl jos priteisimo atsakovams, ieškovei gaunant kompensaciją pinigais.

Teismas laikė įrodyta VĮ Registrų cento Kauno filialo įvertinimo ataskaitoje konstatuotą aplinkybę, kad be neproporcingos žalos gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma atidalyti natūra ieškovei priklausančią šio turto dalį. Sprendžiant klausimą dėl iš atsakovų priteistinos kompensacijos, teismo nuomone, ši kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos turto dalies vertę, t. y. turi atitikti rinkos vertę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovės pateiktą VĮ Registro centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymą Nr. L09-110 ir atsakovų pateiktą UAB „Inreal“ preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 08/12-2239 nustatytos ginčo turto vertės neadekvačiai skiriasi, t. y. daugiau nei tris kartus, paskyrė ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismas nesutiko su ieškovės teismui pateiktu VĮ Registro centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymos Nr. L09-110 pagrindu nustatytu ginčo turto įkainojimu, nes vertinimas atliktas ne teismo paskirto eksperto, o ieškovės pasirinkimu. Be to, šis vertinimas atliktas nekvalifikuotai, nes objektų vidaus aprašymas grindžiamas ne faktine ginčo turto fotofiksacija, o asmeninio ieškovės archyvo nuotraukomis (nuotraukos darytos prieš 4-5 metus); lyginamasis rinkos tyrimas paremtas tokios paskirties objektų pardavimo sandoriais, kurie nėra analogiški savo lokalizacija, statybos metais; palyginimui parinkti sandoriai, sudaryti 2008 m. pirmoje pusėje, kas, teismo nuomone, yra neadekvatu šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančioms tendencijoms ir nuosmukiui, be to, vertinimas atliktas neatižvelgiant į faktą, kad ieškovei pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nuosavybės teise priklauso pirties su priestatu ir šiltnamio statybai panaudotų statybinių medžiagų ½ dalis (kilnojamasis turtas), o ne šios paskirties statinių (nekilnojamasis turtas) ½ dalis. Teismas, nustatydamas ieškovei priklausančio turto rinkos vertę, vadovavosi teismo ekspertizės aktu Nr. E10-09(6), kuriame nustatyta, kad ieškovei priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 39 500 Lt; ½ dalies medžiagų ir išlaidų, panaudotų statant šiltnamį, rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 4 559 Lt, o ½ dalies medžiagų ir išlaidų, panaudotų statant pirties pastatą su priestatu, rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 24 722 Lt. Taigi, teismas nustatė, kad ieškovei priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių, medžiagų ir išlaidų, statant šiltnamį ir pirtį su priestatų, rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 68 781 Lt, todėl, atidalijant minėtą ieškovei priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ją priteisiant lygiomis dalimis atsakovams, ieškovei iš atsakovų priteisė po 22 927 Lt (iš kiekvieno) kompensacijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 10 600 Lt; 2) pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio už atidalijamus statinius ir priteisti ieškovei papildomai 18 609,50 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti rašytinį įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsakovo R. M. atstovo advokato A. S. paslaugas, nes, nagrinėjant bylą, advokatas elgėsi netinkamai ir teismo siūlymu paliko teismo posėdžių salę, toliau byloje savo kliento neatstovavo. Ieškovė turėjo 2 380 Lt išlaidų dėl ginčo turto vertinimo. Atsakovai už teismo paskirtą ekspertizę sumokėjo 2 500 Lt. Teismo ekspertizės akte ieškovei priklausanti statinių dalis įvertinta 35 proc. mažiau nei ieškovės prašymu atliktame vertinime, todėl ieškovės pateiktas vertinimas dalyje dėl 65 proc. yra nepaneigtas, dėl to atsakovai privalo kompensuoti ieškovei 65 proc. vertinimo išlaidų, t. y. 1 523,20 Lt. Atsakovams ieškovė privalėtų kompensuoti išlaidas tik nuo sumažėjusios dalies – 35 proc., kas sudaro 875 Lt.

2. Dėl kompensacijos dydžio. Kompensaciją už ieškovės priklausančią dalį turėjo būti nustatyta pagal verčių vidurkį, t. y. 87 390,50 Lt (106 000 – 68 781 / 2), kas atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Tik atsakovų negeranoriškumas, problemos sprendimo neieškojimas privertė ieškovę kreiptis į teismą. Ieškovė po sugyventinio mirties (2006 m. gegužės mėn.) dėl atsakovų kaltės nesinaudojo jai priklausančiu turtu. Per tą laiką turtas nuvertėjo. 2009 m. pradžioje ieškovė galėjo už savo statinių dalį gauti 106 000 Lt. Tuo metu, kai atsakovai nepagrįstai kitoje byloje ginčijo ieškovės nuosavybės teisę į šį turtą, ieškovė galėjo gauti net 140 000 Lt. Nustatydamas turto vertę, teismas turėjo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002 suformuotą praktiką. Nors ši byla yra apie nusavinamo turto vertę, tačiau ji aktuali tuo, kad nustatant vertę atsižvelgiama į priežastis dėl verčių pokyčių, dėl atsakovų veiksmų siekiant įvertinti turtą kuo vėliau, dėl kainų vidurkio ir faktinio naudojimosi turtu. Teismas privalėjo įvertinti, kad VĮ Registrų centro specialistai turtą apžiūrėjo 2009 m. vasario 4 d., o teismo paskirta ekspertė – 2010 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir septyniems mėnesiams. Teismas privalėjo įvertinti Lietuvoje vykstančią krizę ir nekilnojamojo turto kainų staigų kritimą dėl krizės – net 30 proc. Šie faktai parodo, kad ieškovės prašymu ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta teisingai, tačiau dėl krizės ir atsakovų teisinio ginčo vilkinimo ji žymiai nuvertėjo. Ieškovės interesai negali nukentėti dėl užvilkinto teisminio proceso.

3. Dėl žemės sklypo dalies atidalijimo. Teismas be pagrindo neatidalijo žemės sklypo dalies, priteisiant iš atsakovų kompensaciją, kuris šalims taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai nesvarstė šio klausimo dėl to, kad nėra įrodymų dėl negalimumo atidalyti dalį sklypo natūra. Po ilgos pasirengimo stadijos teismas paskyrė ekspertizę ir ekspertams buvo galima užduoti aktualų klausimą. Atsakovai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neprieštaravo dėl sklypo dalies atidalijimo, buvo ginčijama tik jo vertė. Paskutinio teismo posėdžio metu išsakyti argumentai negali nulemti šio ieškinio reikalavimo (dėl sklypo dalies atidalijimo ir kompensacijos priteisimo) nesvarstymo. Sklypas yra miško paskirties, todėl jį atidalyti natūra nepriimtina ir neracionalu. Teismas turėjo įvertinti, kad netoliese esantys statiniai priteisiami atsakovams, be to, jie paveldi šalia esančius kitus sklypus ir ginčo sklypą, todėl priimtiniausias ir racionaliausias sprendimas būtų, kad atsakovams atitektų ir visas miško paskirties žemės sklypas.

4. Dėl rašytinio įrodymo prijungimo. Teismas be pagrindo nepriėmė svarbaus rašytinio įrodymo, kuris turėjo esminės reikšmės sprendžiant turto vertinimo klausimą, - būsto draudimo liudijimo 2006-2007 m., kuris patvirtina, kad draudžiant namų valdą buvo nustatyta 191 600 Lt vertė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. M., K. M. ir A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos turi būti pakeistos atitinkamai perskaičiavus atidalytino ginčo turto vertes, yra nepagrįsti.

2. Dėl kompensacijos dydžio. Kadangi šalių pateiktuose ginčo turto vertinimuose užfiksuotos vertės ženkliai skyrėsi, vertinimai buvo atlikti pačių šalių pasirinktų specialistų pagal subjektyviai suformuotas užduotis, teismas paskyrė ekspertizę. Šalims buvo sudarytos vienodos sąlygos išsiaiškinti visus klausimus, kuriais pageidavo gauti eksperto išvadą. Ekspertizės skyrimą sąlygojo ir tai, kad ieškovės pateiktas turto vertinimas buvo atliktas nekvalifikuotai (padaryta visa eilė klaidų ir netikslumų). Teismas pagrįstai ieškovės pateiktą turto vertės nustatymo pažymą vertino kritiškai ir sprendimą grindė teismo ekspertizės aktu. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002 suformuota praktika. Šioje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl visuomenės poreikiams paimamo daikto rinkos vertės nustatymo, kai sprendimo dėl daikto paėmimo, faktinio nusavinimo ir kompensacijos išmokėjimo daikto savininkui momentai nesutampa, todėl faktinės aplinkybės ir teisės taikymo išaiškinimai dėl jų nesutampa. Nepagrįstas ir atmestinas apeliantės argumentas, kad ginčo turto vertei nustatyti teismas turėjo perskaičiuoti atidalytino ginčo turto vertes pagal subendrintą teismo ekspertizės akte ir ieškovės pateiktos turto įvertinimo ataskaitoje nurodytą įkainavimą. Teismas pagrįstai savo išvadas grindė teismo ekspertizės aktu.

3. Dėl žemės sklypo dalies atidalijimo. Ieškovė nepateikė Žemės įstatymo 40 straipsnio reikalavimus atitinkančio žemės sklypo formavimo ir parengimo projekto ir/ar objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atidalyti dalį žemės sklypo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovei priklausančios sklypo dalies atidalijimas yra negalimas, todėl teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą. Pažymėtina, kad atsakovai nesiekė ir nesiekia atsidalyti jiems priklausančias žemės sklypo dalis iš bendro turto ir turi pagrįstą interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Šios pozicijos buvo nuosekliai laikomasi viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas, atidalinęs ieškovės turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, iš atsakovų priteisė kompensaciją po 22 927 Lt iš kiekvieno.

Teismas ieškovės atidalinto turto vertę nustatė remdamasis teismo paskirtos ekspertizės nustatytomis vertėmis. Pagal teismo ekspertės G. B. atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akto duomenys ieškovei priklausančios dalies nekilnojamojo turto (be žemės sklypo) vertė kartu su statybinių medžiagų verte 68781 Lt. Ieškovė apeliaciniu skundu teismo sprendimo dalį, kuria jai priteista iš atsakovų kompensaciją už atidalintus pastatus ir statybines medžiagas prašo pakeisti ir dar papildomai priteisti 18 609,5 Lt. Apeliantė nurodė, kad teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai nesivadovavo VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojos L. D. nustatyta turto verte. Apeliantės manymu šios turto vertintojos nustatytos vertės labiau atitinka nekilnojamojo turto 2009 m. pradžioje buvusias rinkos kainas, o teismo ekspertė ekspertizę atliko 2010 m. spalio 10 d., kai tuo metu nekilnojamojo turto kainos buvo kritę net 30 procentų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, jog ji negali pateikti teismui realios atidalinti prašomo turto vertės, atlikti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų, nes atsakovai jai neleidžia turtu naudotis. Teismo ieškovė prašė išduoti teismo liudijimą VĮ Registrų centrui dėl statinių kadastrinių matavimų atlikimo ir statinių vertės nustatymo. Teismas 2009 m. sausio 19 d. priėmė nutartį išduoti ieškovei liudijimą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų ir vertinimo VĮ ,,Registrų centras“ atlikimo (t. 1 b. l. 79). VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoja V. D. atliko žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini). vertinimą (t. 1, b. l. 108-187). Pažymėtina, kad turto vertintoja statybinių medžiagų vertės nenustatinėjo. Turto vertintoja nustatė visų pastatų vertę, atskirai įvertinant kiekvieną statinį, tame tarpe ir tuos, kurie kaip statiniai ieškovei nuosavybės teise nepriklauso. Statinių vertė, kurių ½ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei – 152 000 Lt, ½ sudaro 75 600 Lt.

Ekspertizė aktas yra viena iš įrodinėjimo priemonių rūšių (CK 177 str.). Teismui eksperto išvada yra neprivaloma. Eksperto išvada neturi jokio pranašumo prieš kitus bylos įrodymus. Teismas eksperto išvadą turi vertinti visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu t. y. eksperto išvada vertinama pagal visus byloje esančius įrodymus (CPK 218 str.). Turto vertintojo ataskaita yra rašytinis įrodymas, kuris pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, nes išvados yra gaunamos atlikus tam tikrus tyrimus ir pritaikius specialias žinias.

Teisėjų kolegijos vertinimu VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojos ataskaita atitinka reikalavimus, keliamus rašytiniams įrodymams (CPK 197 str.). Turto vertintoja turi atitinkamą jai suteiktą kvalifikaciją vertinti turtą.

Turto vertintoja L. D. ginčo turto vertę nustatė 2009 m. vasario mėnesio datai, teismo ekspertė G. B. – 2010 m. rugsėjo mėnesio datai. Ieškinys teismui pateiktas 2009 m. sausio 15 d. Laiko atžvilgiu nekilnojamojo turto vertė, kaip ir kito turto, gali didėti arba mažėti. Civilinėse bylose sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus turto vertė yra nustatoma atsižvelgiant į laiko kriterijus: pvz. pripažinus sandorį negaliojančiu taikant restituciją piniginiu ekvivalentu tokiomis kainomis, kurios galiojo, kai skolininkas gavo tai, ką privalėjo gauti, nors ginčo sprendimo metu kainos gali būti didesnės arba mažesnės; bylose tokio pobūdžio kaip ši nagrinėjama byla, priteisiant ne natūra, o piniginę kompensaciją atsižvelgiama į ieškinio teismui pateikimo laiką. Nagrinėjamoje byloje laiko atžvilgiu turto vertintojos L. D. nustatyta vertė yra artima ieškinio teismui pateikimo laikui. Tuo tarpu teismo ekspertė turto vertę nustatė praėjus daugiau kaip pusantrų metų po ieškinio teismui pateikimo. Tuo laikotarpiu dėl finansinės-ekonominės krizės, kas yra pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje krito. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu turto vertintojos nustatytos vertės laiko atžvilgiu yra tikslesnės, nei nustatytos teismo ekspertės.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis visiškai nesutinka su ieškovės teismui pateikta turto ataskaitoje nustatytu ginčo turto įkainavimu, nes jis atliktas ne teismo eksperto, o išimtinai ieškovės pasirinkimu. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu negalima sutikti. Minėta, eksperto išvada neturi jokio pranašumo prieš kitus bylos įrodymus. Turto vertintoja L. D. turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, dirba VĮ registrų centre. Ieškovei buvo būtina padaryti kadastrinius nekilnojamojo turto matavimus ir įvertinti turtą, kad būtų galima tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką. Teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir šiems trūkumams pašalinti išdavė ieškovei liudijimą dėl turto kadastrinių matavimų ir vertinimo atlikimo būtent VĮ Registrų centras. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, teismas negalėtų vadovautis įrodymais, kuriuos šalis surinko savo iniciatyva. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad turto vertintojai nebuvo galimybės patekti į vertinamų pastatų vidų, ką vertintoja atžymėjo ataskaitoje. Ieškovė prašė teismo sudaryti sąlygas atlikti turto vertinimą, teismui pateikė duomenys apie tai, kad atsakovai, faktiškai valdantis turtą, neatvyko į vertinimą. Teismui buvo pateiktas R. M. pranešimas ieškovei, kuriame jis nurodė, kad nei ieškovė, nei jos pakviesti asmenys neturi teisės laisvai judėti jam ir jo broliams priklausančioje žemėje. Tačiau teismas ieškovės prašymo nepatenkino, motyvuojant tuo, kad procesiniai dokumentai turi trūkumų. Taigi esant tokiai situacijai, kuomet ieškovės bendraturčiai nesudarė sąlygų turto vertintojai apžiūrėti statinių iš vidaus, reali galimybė vidaus patalpų apdailą ir įrangą aprašyti buvo tik pagal ieškovės suteiktą informaciją.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad turto vertintoja L. D. vertinimą atliko nekvalifikuotai, rėmėsi atsakovų teiginiais, nurodydamas, kad jų ieškovė nepaneigė. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad turto vertinimą V. D. atliko nekvalifikuotai, negalima sutikti. Vertintoja vertinimo ataskaitoje pateikė vidaus patalpų apdailos ir įrenginių aprašymą ir nurodė šaltinį, kuriuo duomenimis ji rėmėsi. Atsakovai neįvardija, kokie aprašymo duomenys neatitinka faktinei situacijai. Vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys apie patalpų vidaus apdailą ir įrangą neprieštarauja teismo ekspertės (kuri apžiūrėjo statinių vidų) ekspertizės akte nurodytiems duomenims.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu turto vertintojos atliktas vertinimas atliktas nekvalifikuotai dar ir dėl to, kad netinkamai buvo pasirinkti lyginamieji objektai pagal statinių statybos metus, lokalizacijos vertę ir sandorius. Iš turto vertinimo ataskaitos duomenų matyti, kad statinių, kurių pardavimo sandoriai buvo pasirinkti nustatant ginčo statinių vertę lyginamuoju metodu, statybos metai yra vėlesni nei ginčo statiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu tik statinio statybos metai be kitų jo vertę apibūdinančių elementų, neatspindi tikrosios jo vertės. Pvz., gyvenamasis namas statytas 1948 metais, tačiau iš turto vertinimo ataskaitos duomenų matyti, kad jis nuo 1948 metų buvo ženkliai pagerintas, apšildintas, apkaltas lentelėmis, stogo danga metalinė, pastogėje įrengta patalpa, vidaus patalpos įrengtos (lentų grindys lakuotos, virtuvėje ir koridoriuje grindys akmens masių plytelių ir kt.). Analogiška padėtis ir ūkinių pastatų. Tą aplinkybę, kad jie yra pagerinti (įrengtos gyvenamosios patalpos, sienos apšildintos, apkaltos medinėmis dailylentėmis, įrengta virtuvės zona ir kt.), patvirtina tiek turto ataskaitos duomenys (aprašymai, nuotraukos), tiek ekspertizės aktas (aprašymai, nuotraukos). Aplinkybė, kad statiniai buvo gerinami, nustatyta ir Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuosavybės pripažinimo (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. 2-316-260/2007).

Ginčo statiniai randasi Nemuno kilpų regioniniame parke, vietovė yra unikali, vaizdinga, tą pažymėjo ir teismo ekspertė ir turto vertintoja. Turto vertintoja pasirinko įvairiose vietovėse esančius lyginamuosius objektus: geresnėse vietose, blogesnėse ir panašiose vietose, kurie buvo parduoti ne tik pirmoje 2008 metų pusėje, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, bet ir 2008 m. rugpjūčio, lapkričio mėnesiais.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto vertintojos L. D. ginčo statinių vertinimas atliktas nekvalifikuotai, yra nepagrįsta. Minėta, turto vertintojos nustatytos ginčo statinių vertės laiko atžvilgiu atitinka ieškovės kreipimosi į teismą laikui, todėl yra tikslesnės, nei teismo ekspertės nustatytos vertės po vienerių metų ir 7 mėnesių ieškovės kreipimosi į teismą. Ginčo statinių vertė pagal turto vertinimo ataskaitą yra 152000 Lt. Ieškovei priklauso ½ dalis statinių, kurių vertė sudaro 75600 Lt. Be ½ dalies statinių, ieškovei priklauso dar ir statybines medžiagos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją už statybines medžiagas, pagrįstai vadovavosi teismo ekspertės nustatytomis vertėmis, nes turto vertintoja statybinių medžiagų vertės nenustatinėjo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisė 68781 Lt. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo papildomai priteisti dar 18609,50 Lt. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrįstas pagrindas nustatant ieškovei priteisiamos kompensacijos dydį vadovautis ne ekspertizės aktu nustatytomis statinių vertėmis, bet turto vertintojos ataskaitoje nurodytomis statinių vertėmis, todėl ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl kompensacijos 18609,50 Lt sumai padidinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo tarp šalių klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 256 straipsniu, 261 straipsniu, 326 straipsnio pirmos dalies trečiu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos ieškovei N. P. pakeisti. Priteisti iš atsakovo R. M., K. M. ir A. M. po 29130,17 Lt iš kiekvieno ieškovės N. P. naudai. Sprendimo dalį dėl ieškovės N. P. turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės palikti nepakeistą.

Bylą dalyje dėl žemės atidalijimo atnaujinti.

Teisėjai Danutė MilašienėMarytė MitkuvienėDonatas Šernas